Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Nauji alkoholio draudimai – perdėtas reguliavimas

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Seimas veržia kilpą alkoholio gamintojams ir svaigiaisiais gėrimais prekiaujančioms įstaigoms. Nelikus akcijų, nuolaidų ir didesniosios dalies alkoholio reklamos, užsimota prieš prekybą alkoholiu muzikos festivaliuose ar teatrų kavinėse. Paskutinis draudimo akcentas – noras uždrausti alkoholį sezoninėse kavinėse.

Galimų draudimų kasdien daugėja, o koks bus galutinis alkoholio draudimo mastas – kol kas nežinoma. Netrukus gali nutikti taip, kad pakelti taurę šampano teatre ar išgerti šalto alaus bokalą viešoje vietoje karštą vasaros dieną taps nelegalu. Suaugę, atsakingi žmonės nebegalės patys nuspręsti, kur, kada ir kaip nori vartoti alkoholį.

Blaivindami tautą šalies politikai eina lengviausiu, draudimo, keliu. Uždrausdami lauko kavinėse, kultūros erdvėse ar festivaliuose vartoti alkoholinius gėrimus sprendžia alkoholizmo problemą ne ten, kur ji kyla. Daugiausiai alkoholio Lietuvoje išgeriama kaime, jį geria vyresni žmonės, tikėtina, nedalyvaujantys muzikos festivaliuose, nesėdintys lauko kavinėse ir tikrai neinantys į teatrą tam, kad galėtų nusigerti.

Neproporcingi draudimai, gali būti vertinami, kaip perdėtas reguliavimas, nepaliekant žmonėms teisės patiems spręsti kaip jie nori gyventi.

Draudimų daugės

Alkoholio pardavimo griežtinimas ir siekis mažinti alkoholį vartojančių žmonių kiekį buvo vienas kertinių Valstiečių ir žaliųjų partijos pažadų rinkimų į Seimą metu, todėl kova su alkoholio prekyba šiuo metu itin arši. Pirmieji draudimai, tiesa, užtvirtinti nueinančios valdžios, pradėjo veikti praeitų metų rudenį.

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos, visose šalies parduotuvėse uždrausta vykdyti alkoholio akcijas, tądien įsigaliojo Seimo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, draudžiančios bet kokią nuolaidų alkoholiui reklamą.

Skelbti apie nuolaidas draudžiama raštu, žodžiu ar piešiniais. Taip pat uždraustos visos loterijos, žaidimai ir kitos vartoti ir pirkti skatinančios priemonės. Prekybos vietas draudžiama alkoholio kainas išskirti kita spalva, nurodant, kad vieną ar kitą dieną jis kainuos pigiau. Vizualiosios alkoholio reklamos taip pat draudžiamos.

Nuo 2017 metų kovo 1 dienos buvo padidintas ir alkoholio akcizas, tai pabrangino alkoholį ir – jau matoma – drastiškai sumažino pajamas iš alkoholio pardavimo. Statistikos duomenimis – kovo mėnesį, kuomet įsigaliojo didesni akcizai, jų surinkimas smuko 64 procentais.

Tiesa, šių draudimų nepakako, svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas imta kalbėti apie prekybos alkoholiu laiko ribojimą, norima, kad alkoholiu šešias dienas per savaitę būtų galima prekiauti nuo 8 iki 20 valandos, o sekmadieniais tik iki 15 val.

Taip pat siekiama didinti amžiaus ribą, gali būti, kad netrukus jaunuoliai nesulaukę 20 negalės nusipirkti alkoholio, išskyrus tuos atvejus, jei alkoholinių gėrimų turėjimas yra tokių asmenų darbo dalis.

Taip pat intensyviai svarstoma visiškai uždrausti alkoholio reklamą, ir kurti specializuotas alkoholio parduotuves. Tokiu atveju savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė spręsti, kuriose vietose būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Visišką alkoholio reklamos draudimą siūloma įteisinti nuo 2018 metų pradžios.

Dar vienas nelauktas smūgis ištiko ir muzikos festivalių bei mugių rengėjus, norima visiškai uždrausti alkoholio pardavimą ir vartojimą renginiuose, kuriuose gali būti nepilnamečių arba jaunuolių iki 20 metų.

Tokiu atveju visi muzikos festivaliai netektų galimybės pardavinėti alų, kurio vasaros metu nuperkama itin daug. Toks draudimas ne tik sumažintų pajamas festivalių rengėjams, bet ir užkirstų kelią mažųjų alaus bravorų savininkams, tiems, kurie alų daro pagal senąsias tradicijas ir itin nedideliais kiekiais, parduoti savo produkciją.

Šis ketinimas itin papiktino muzikos festivalių organizatorius, kurie surengė spaudos konferenciją Seime ir reikalavo atsižvelgti ir į jų interesus. Pasak jų, prieš ką nors nuspręsdama valdžia privalo pasitarti ir atsižvelgti į situaciją, o ne aklai drausti vien dėl noro drausti.

Lyg to būtų maža antradienį pranešta, kad norima drausti alkoholio prekybą ir sezoninėse kavinėse, tai reiškia, kad didesnė dalis pajūrio kavinių ir kavinių miestų centruose bei skveruose negalės prekiauti alkoholiniais gėrimai, tikėtina, kad pardavinėdamos tik kavą ir gaiviuosius gėrimus, tokios įstaigos neišsilaikys. Tiesa, galutinė galimų draudimų data nėra žinoma, tai turės nuspręsti Seimas.

Statistika ir istorija – nemeluoja

Statistikos duomenimis, beveik 4 proc. Lietuvos gyventojų alkoholį vartoja kasdien, ketvirtadalis – 2–3 kartus per mėnesį, rodo Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliktas tyrimas.

BNS skelbtų tyrimų duomenimis Lietuvos kaime gerai apie 8,5 proc. gyventojų, miestuose – perpus mažiau. Alus yra populiariausias gėrimas, kuris sudaro daugiau nei 70 proc. viso išgeriamo alkoholio, stipriųjų gėrimų išgeriama apie 9 proc., o vyno – iki 5 proc. Daugiausiai alkoholio suvartoja vyresnio amžiaus žmonės.

Istorijoje yra žinomas ne vienas atvejis, kuomet alkoholis buvo visiškai arba dalinai draustas. Draudimas ypatingai garsėjo JAV, kur atskiros valstijos alkoholį draudė nuo XIX amžiaus vidurio. Tiesa, draudimai anksčiau ar vėliau būdavo panaikinami, o išgerti mėgstantys žmonės visuomet rasdavo būdų nusipirkti arba pasigaminti alkoholio.

Vienas garsiausių alkoholio draudimų JAV įsigaliojo 1920 metais ir buvo panaikintas tik 1933, tuomet konstitucine nutartimi drausta prekiauti, gaminti, transportuoti ir laikyti alkoholį. Būtent tuo metu suklestėjo nelegali gamyba ir prekyba, kilo kova tarp skirtingų grupuočių, kurios dalijosi „sausojo“ įstatymo sugeneruotus pelnus.

Dar vienas garsus alkoholio ribojimo įstatymas buvo priimtas Sovietų Sąjungoje, įstatymas buvo vadinamas „Gorbačiovo anti-alkoholine kampanija“ arba „pusiau sausu įstatymu“. 1985–87 metais Sovietų Sąjungoje buvo padidintos degtinės, vyno ir alaus kainos, sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas, girti viešoje vietoje pasirodę asmenys – persekiojami. Sovietų Sąjungoje šis draudimas gyvavo trumpai, prekyba alkoholiu pasitraukė į pogrindį, girtavimas sumažėjo, bet atsirado kitų socialinių problemų, tokių, kaip padidėjusi narkomanija.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"