TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nauji kaltinimai žudikų gaujai iš Šiaulių

2008 09 05 0:00
Žiauriais nusikaltimais garsėjusiai gaujai prokurorai pažėrė kaltinimų laviną.
LŽ archyvo nuotraukos

Gaujos lyderių žiaurumas tapatinamas su labiausiai Lietuvos teisėsaugos ieškomo Romo Zamolskio nusikaltimais. Gauja Lietuvą šiurpino praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, o prokurorai gaujos nusikaltimus tyrė dešimt metų.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras surašęs kaltinamąjį aktą, Vilniaus apygardos teismui perdavė 12 nusikalstamos veikos epizodų baudžiamąją bylą dėl banditizmo ir kitų itin sunkių nusikaltimų padarymo. Buvo tiriami 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose) įvykdyti nusikaltimai. Jų padarymu kaltinami 13 asmenų, kurių penki priklausė vienai žiauriausių banditų gaujai. Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie daugybę kartų. Septyni kaltinamieji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.

Gaujos veikla.

Generalinės prokuratūros teigimu, per ikiteisminį tyrimą buvo tiriamos nusikalstamos veikos, padarytos, kaip įtariama, šiauliečių 52-ejų Sauliaus Skėrio ir 56-erių Viktoro Mulos vadovaujamos ginkluotos banditų gaujos, taip pat nusikaltimai, kuriuos padarė su banditų gaujos nariais bendrininkavę asmenys. Byloje surinkti faktai prokurorui leidžia spręsti, kad abu vadeivos 1992 metais organizavo ginkluotą grupę, kurios tikslas buvo pulti atskirus asmenis, patys dalyvavo gaujos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000 metų pabaigos. Gaujos nariai kaltinami 3 nužudymais, pasikėsinimu nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę. Kruopščiai suplanuotus nusikaltimus kaltinamieji atlikdavo apsirengę policininkų uniformomis. Be to, gauja disponavo labai dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų. Septynis kartus teistam V.Mulai būnant įkalinimo vietoje, S.Skėris užverbavo naujus narius - pirmiausiai savo sūnų 28-erių šiaulietį Audrių Skėrį, kauniečius - 29-erių Marką Kardišauską ir 37-erių Šarūną Juodžbalį.

Be to, banditų gaujai nepriklausantys kiti 8 asmenys kaltinami įvairiais nusikaltimais: nužudymo organizavimu, didelės vertės turto užvaldymu apgaule, savivale, pasikėsinimais padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, neteisėtu kitos valstybės sienos perėjimu.

Pasak kaltinamąjį aktą surašiusio prokuroro Aleksandro Kazakovo, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje iš jos buvo išskirtos ir teismui jau perduotos kelios baudžiamosios bylos. Banditų gaujai vadovavęs kaltinamasis praeityje ne kartą išvengdavo baudžiamosios atsakomybės kaip nepakaltinamas asmuo, tačiau šioje byloje ekspertų-psichiatrų buvo pripažintas pakaltinamu.

Juvelyrikos vagystė

Paskutinį kartą gaujos vadeivos nuosprendžio Šiaulių apygardos teisme klausėsi prieš mažiau nei mėnesį. S.Skėris su savo bendrais sulaukė bausmės už juvelyrinių dirbinių dirbtuvių apiplėšimą Šiauliuose. Banditų vadeivai buvo skirta pusšeštų, o jo sūnui - 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimą atskleisti padėjęs M.Kardišauskas tą kartą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Juvelyrų dirbtuvės Vytauto gatvėje Šiauliuose buvo apiplėtos 1998-ųjų rugpjūtį. Trys nusikaltėliai metaliniu strypu ir pistoleto rankena ne mažiau nei aštuonis kartus smogė aukai per galvą, kitas kūno vietas, surišo rankas ir kojas. Vyrui ant galvos buvo užmaukšlinta kaukė, į smilkinį įremtas pistoletas ir pagrasinta nušauti, jeigu šis mėgins priešintis. Per vos kelias minutes trukusį apiplėšimą banditai iš aukos pagrobė 400 litų, mobilųjį telefoną ir beveik pusę kilogramo aukso dirbinių už beveik 9 tūkst. litų. Kadangi plėšimą tyrusiems Šiaulių teisėsaugininkams nustatyti įtariamųjų nepavyko, tyrimą perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Jie nustatė, kad organizuoti nusikaltimą ir realizuoti juvelyrinius dirbinius ėmėsi S.Skėris, kuris plėšime nedalyvavo. Šis darbas buvo patikėtas A.Skėriui, M.Kardišauskui ir Andriui Chrimliui. Sulaikytas M.Kardišauskas kaltę pripažino ir padėjo atskleisti šį nusikaltimą.

Žudė, kad pasipelnytų

S.Skėrys dažnai tapatinamas su žiaurius nusikaltimus vykdžiusiu R.Zamolskiu. Šiaulių gaujos vadeiva anksčiau ne kartą priverstinai buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse - taip jis išsisukdavo nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių metų gegužę S.Skėris su bendrais stojo prieš teismą dėl 2000-aisiais Šiauliuose įvykdyto "Jautros" vaistinės vedėjos pavaduotojos šiaulietės Almos Zinkutės (gim. 1955 m.) nužudymo. Siekiantis nepakaltinamumo teisme S.Skėris vaidino psichinį ligonį - sakė, kad yra gimęs JAV, neturi šeimos.

Pareigūnai nustatė, kad iš pradžių nusikaltėliai moterį lifte sumušė, paskui įsitempė į jos pačios butą ir nušovė 3 šūviais į krūtinę bei galvą pistoletu su garso slopintuvu. Žudikai pagrobė moters papuošalus, fotoaparatą, piniginę ir 1990 metų laidos automobilį "Toyota Corolla". Išsiaiškinta, kad A.Zinkutė nužudyta siekiant ją apiplėšti ir taip pasipelnyti. Žmogžudystės pėdsakai atsekti tik po trejų metų, kai pas S.Skėrio sugyventinę buvo rasti nužudytajai priklausę auksiniai auskarai. Moteris tąkart prisipažino, kad papuošalus dovanojo sugyventinis. Nuosprendis šioje byloje dar nepaskelbtas.

Nauji kaltinimai

S.Skėris su savo šutve kaltinamas dar ne vienu žiauriu nusikaltimu, įvykdytu Kaune, Telšiuose. Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnų dabar teismui perduotoje byloje jis kaltinamas trijų žmonių nužudymu. Teisėsaugininkai įtaria, kad S.Skėris ir jo bendrai prisidėjo prie Telšių verslininko Hilerijaus Sasnausko, Kauno nusikalstamos grupuotės lyderiu tituluojamo Ramūno Kuzmino, pravarde Ramaškė, ir šiaulietės Rimos Bielskienės nužudymų. H.Sasnauskas buvo nušautas 1993-ųjų sausį savo namo kieme. R.Bielskienė nužudyta 2000-ųjų balandį savo bute, o R.Kuzminas prie savo namų Kaune nušautas 2000-ųjų birželį.

Šių nusikaltimų metu galiojusi Baudžiamojo kodekso redakcija už banditizmą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai dokumentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"