TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujoji Seimo salė: komfortas be prabangos

2007 07 24 0:00
Naujos Seimo salės viduje pagrindiniai darbai jau atlikti.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Šviesos trūkumu darbo vietoje nuolat skundęsi parlamentarai nuo rudens galės mėgautis saulės spinduliais ir išmėginti technines naujoves. Be kita ko, salėje įrengtos vasarą vėsinamos, o žiemą šildomos grindys.

Po mėnesio nauja Seimo salė sužibės visu gražumu. Aštuonis mėnesius trukę salės statybos ir antrųjų parlamento rūmų rekonstrukcijos darbai beveik pasiekė finišą. Liko tik atlikti apdailą, sumontuoti įvairiausią techniką, įrengti apšvietimą, sustatyti baldus, iškuopti šiukšles ir patiesti kilimus. Visa tai bus padaryta iki rugsėjo pradžios.

Kaip LŽ vakar sakė Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis, nuo tada, kai į naujos salės pamatus buvo įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms, pastatyta 2,5 tūkst. kvadratinių metrų, rekonstruota 9,5 tūkst. kvadratinių metrų Seimo patalpų. Salės statybos darbai, A.Dimaičio teigimu, kainuos 55 345 846 litus.

Daug šviesos

Ovalios formos beveik 700 kvadratinių metrų trijų aukštų naujos posėdžių salės sienos - stiklinės. Lygiai tokios pat ir viso penkių aukštų pastato sienos. Pirmas vaizdas - lyg į didelį akvariumą būtų įdėtas mažesnis. Tad Seimo nariai daugiau nebegalės skųstis nematantys dienos šviesos (senoji plenarinių posėdžių salė neturi langų - aut.). Tarpas - koridorius tarp lauko ir salės sienų - taps poilsio zona. Dalis jos bus skirta ir rūkaliams.

Šiuo metu lubose montuojami specialūs italų gamybos septynių lempų šviestuvai, galintys keisti spalvų spektrą. T. y. kuo šviesiau lauke, tuo silpniau šviečia lempos, ir priešingai. Panašiu principu - reaguodamos į šviesą - veiks ir elektronika valdomos žaliuzės, dengiančios stiklines sienas.

Posėdžių salėje jau montuojamos parlamentarams sėdėti skirtos specialios vokiškos kėdės, turinčios slankiojamąjį mechanizmą. Seimo nariui kėdę pastūmus, atsistojus, ji pamažu grįš į savo vietą. Viena tokia kainuoja apie 3 tūkst. litų. Iš viso salėje bus 142 vietos - viena daugiau, negu yra Seimo narių (tai, pasak A.Dimaičio, padaryta dėl geometrinės pusiausvyros).

Salėje bus įrengta "Bosch" firmos balsavimo aparatūra. Parlamentarų darbo vietos išdėliotos puslankiu. Kalbama, kad jie, kaip ir iki šiol, sėdės pagal frakcijas.

Patogu ir praktiška

Posėdžių primininkui ir jo padėjėjams skirta nedidelė pakyla priešais visą salę. Už jų nugaros bus įrengti du dideli ekranai ir pakabinta beveik 9 metrų ilgio bei 4 metrų pločio specialiai šiai salei pagaminta valstybės vėliava.

Salės ir viso pastato grindys bus išklotos olandiška kilimine danga.

Patalpoje vyrauja šviesios spalvos - balta, gelsva, pilkšva.

Antras salės aukštas skirtas žurnalistams ir svečiams. Žiniasklaidos atstovams bus įrengtos 27 darbo vietos. Šalia posėdžių salės yra 60 vietų spaudos konferencijų salytė. Trečiame posėdžių salės aukšte įsikurs vertėjai, operatoriai, technikai.

"Tai tikra darbo salė - patogi ir praktiška", - LŽ tvirtino A.Dimaitis. Esant reikalui čia gali sutilpti iki 350 žmonių.

Ne mažiau įdomus ir pastato, kuriame įsikūrusi posėdžių salė, rūsys. Daugybė storų ir plonesnių vamzdžių, agregatų bei automatų užtikrina normalų pastato gyvenimą. Pavyzdžiui, žiemą salės grindys bus šildomos, vasarą - vėsinamos, veiks moderni vėdinimo sistema.

Pasak A.Dimaičio, panaši įranga yra Suomijos ir Škotijos parlamentuose.

Rekonstruotuose antruosiuose rūmuose įsikurs Seimo kanceliarijos darbuotojai. Seimo posėdžių salę statė ir minėtus rūmus rekonstravo bendrovės "YIT Kausta" specialistai.

Sklando pertvarkos idėjos

Pro stiklines naujos Seimo salės sienas matyti dar viena statyba. Pagal projektą Sausio 13-osios memorialas - barikadų blokai, skulptūros, kitos tų dienų relikvijos - netrukus atsidurs po stikliniu gaubtu. Šie darbai atsieis 2,5 mln. litų.

Netrukus duris atversianti nauja plenarinių posėdžių salė skatina įvairias kalbas apie senosios ateitį. Viena idėjų, kurią aktyviai propaguoja Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, - grąžinti salei autentišką veidą. Signatarai įsitikinę, kad Seimo pirmųjų rūmų fojė ir dabartinė posėdžių salė turi reprezentuoti Lietuvos valstybės atkūrimą, o klubo patalpos galėtų būti šio komplekso dalis.

Iš istorinių 1990-ųjų yra išlikusi autentiška tribūna ir gobelenas. Signatarai siūlo atkurti ir tuometinį sėdėjimo vietų išdėstymą. Tik tada esą įmanoma prikalti lentelę, kur ir koks signataras sėdėjo. Prieš šešiolika metų posėdžių salė buvo pertvarkyta, tad kėdžių joje gerokai sumažėjo. Seimo kancleris mano, jog idėja atkurti buvusią tvarką, padarytų salę nepatogią naudoti dabar. Planuojama, kad būtent senojoje salėje vyks iškilmingi Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios bei kiti minėjimai.

Seimo valdybos sprendimu sudaryta speciali darbo grupė iki gruodžio 1 dienos turi parengti salės naudojimo koncepciją.

Pastatams - 30 metų

Seimo rūmus sudaro trys pastatai, pastatyti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Pirmieji rūmai buvusio stadiono vietoje pradėti statyti 1976-aisiais, baigti - 1980 metais. Architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių sumanymas atitiko užsakymą - rūmai buvo skirti Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai.

Šiame pastate yra pagrindinė įstatymų leidėjų plenarinių posėdžių salė. 673,52 kvadratinio metro ir 12 metrų aukščio patalpa nebuvo pritaikyta dirbti kasdien - sovietiniais laikais deputatai į sesijas rinkdavosi kelis kartus per metus.

Panašiu metu išdygo ir kiti dabartiniam Seimui priklausantys pastatai. Iš pradžių jų paskirtis buvo kita. Pastate šalia Neries upės sovietmečiu įsikūrė Finansų ministerija (dabar - Seimo antrieji rūmai), o kitame, šalia M.Mažvydo bibliotekos, - Profesinių sąjungų centro taryba (dabar - Seimo tretieji rūmai). Atkūrus valstybingumą nuolatiniam parlamento darbui prireikė ne tik papildomo ploto. Minėti pastatai buvo sujungti iškirtus šoninius įėjimus iš antrųjų ir trečiųjų rūmų į Seimo pirmųjų rūmų pagrindinį fojė.

Nuo 1990-ųjų rūmuose dirbę parlamentarai nuolat skųsdavosi dienos šviesos trūkumu. Prieš trejus metus plenarinių posėdžių salė buvo rekonstruota. Sutvarkytos ir pervilktos kėdės, įstiklintas balkonas (jame įsikūrė vertėjai), pakeista grindų danga, perdažytos sienos, įrengta ložė žurnalistams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"