Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Naujojoje Vyriausybėje dominuoja nepartiniai ministrai

 
2016 11 24 16:22
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje didžiąją dalį narių sudarys nepartiniai ministrai, iki šiol nedalyvavę didžiojoje politikoje. 

Trumpai pristatome teikiamus kandidatus.

Vilius Šapoka./infolex.lt nuotrauka
Vilius Šapoka./infolex.lt nuotrauka

Finansų ministru siūlomas Vilius Šapoka, iki šių metų liepos pabaigos dirbęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi.

37 metų ekonomistas iki darbo centriniame banke buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas. Jis yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje.

2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V. Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V. Šapoka sakė tokia galimybe nesidomintis.

Ūkio ministru teikiamas socialdemokratas 32-ejų Mindaugas Sinkevičius nuo 2011 metų balandžio dirba Jonavos rajono meru, 2015 metų kovą pirmą kartą rengtuose tiesioginiuose mero rinkimuose perrinktas rajono meru.

Mindaugas Sinkevičius /Romo Jurgaičio nuotrauka
Mindaugas Sinkevičius /Romo Jurgaičio nuotrauka

Daktaro laipsnį turintis M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės taryboje dirba nuo 2007 metų, nuo 2008 metų kovo iki 2009 metų dirbo savivaldybės mero pavaduotoju.

M. Sinkevičiaus tėvas yra buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, mama – Aplinkos apsaugos agentūros Bendrųjų reikalų skyriausi vyriausioji specialistė, buvusi Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ inžinierė technologė. Sesuo Rūta Jasilionė – advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokato padėjėja.

Lapkričio pradžioje Socialdemokratų partijai pritarus M. Sinkevičiaus kandidatūrai į ūkio ministrus pats politikas teigė, kad į būsimas pareigas žiūrintis ne kaip į avantiūrą, o nuoseklų kopimą karjeros laiptais. Jis yra minimas tarp kandidatų į socialdemokratų vadovus.

Rokas Masiulis.
Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministru siūlomas 47-erių ekonomistas, tarptautinių santykių ir politikos išsilavinimą turintis Rokas Masiulis kandenciją baigiančioje Vyriausybėje nuo 2014 metų rugsėjo dirbo energetikos ministru.

Iki tol nuo 2010 metų vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.

Nepartinis R. Masiulis yra vedęs, turi du sūnus. Jo brolis – telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.

Darius Petrošius ./Romo Jurgaičio nuotrauka
Darius Petrošius ./Romo Jurgaičio nuotrauka

Teisingumo ministru siūlomas 41-erių tauragiškis socialdemokratas Darius Petrošius – socialinių mokslų teisės krypties daktaras, po studijų Mykolo Romerio universitete dešimtmetį jame dėstė. Karjeros pradžioje dirbo Vadovybės apsaugos departamente, dirbdamas universitete vadovavo ir tėvo – verslininko ir bei buvusio Tauragės mero socialdemokrato Prano Petrošiaus įmonėms. D. Petrošius buvo išrinktas Tauragės tarybos nariu, praėjusią kadenciją dirbo Seime, vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.

Socialdemokratams patvirtinus jo kandidatūrą, „valstiečių“ derybininkas Povilas Urbšys paskelbė, kad D. Petrošiaus šeima gali būti susijusi su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. Žiniasklaidoje skelbta, kad garbaus amžiaus tauragiškiai kaltina D. Petrošių ir kitus asmenis pigiai nupirkus ir vėliau brangiai bandžius parduoti jų žemę. D. Petrošius kaltinimus neigė – jis pripažino, kad tai gali sutrukdyti jam tapti ministru ir užsiminė svarstantis dėl to kreiptis į teismą.

Raimondas Karoblis ./ urm.lt nuotrauka
Raimondas Karoblis ./ urm.lt nuotrauka

Krašto apsaugos ministru siūlomas diplomatas Raimondas Karoblis pagal išsilavinimą – teisininkas, nuo 1994 metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje.

Vadovaudamas Lietuvos atstovybei Briuselyje, 2013 metais jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES koordinatorių.

Pastaruosius metus 48 metų diplomatas eina už ES reikalus atsakingo viceministro pareigas.

Žemės ūkio ministru siūlomas 56-ių metų Bronius Markauskas yra ūkininkas. Žemdirbių teises B. Markauskas aktyviausiai gynė 2003 metais, kai su bendražygiais organizavo kelių blokadą Lietuvoje ir reikalavo didesnės piniginės paramos pieno gamintojams. Blokada nutraukta tik gavus Vyriausybės pažadą skirti paramą.

Bronius Markauskas.
Bronius Markauskas.

2004 metais už blokadas teismas B. Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai. Tačiau 2013 metų pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga. Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.

B. Markauskas yra turi inžinieriaus elektriko specialybę. Nuo 1990 metų savo gimtajame Trušelių kaime, Klaipėdos rajone ūkininkauja. Dar prieš tapdamas ūkininku B. Markauskas jau buvo išrinktas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku, o 2006 metais tapo Žemės ūkio rūmų, atstovaujančių daugeliui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo reikalų asociacijų, pirmininkas. Pastaruoju metu jis ėjo šios organizacijos vicepirmininko pareigas.

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas

Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas šiuo metu dirba Lietuvos energetikos atašė Briuselyje. Iki 2014 metų rugsėjo jis dirbo tuometinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju, o 2011–2012 metais – energetikos viceministru.

Energetikos ministerijoje Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju pradėjo dirbti 2009 metais.

Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž. Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre.

Aurelijus Veryga./Alinos Ožič nuotrauka
Aurelijus Veryga./Alinos Ožič nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministru siūlomas 40-metis Aurelijus Veryga yra įgijęs mediko išsilavinimą, turi Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, pernai tapo profesoriumi. Prieš dešimtmetį jis pradėjo dirbti gydytoju psichiatru, dirbo dėstytoju. Kaip ekspertas patarinėjo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Nuo studijų baigimo gyvena Kaune. Nors „valstiečiai žalieji“ tvirtina, kad ministrais deleguoti su partijos sąrašu išrinkti Seimo nariai turi atsisakyti mandato parlamente, A. Verygai partija žada taikyti išimtį, nes jis išrinktas vienmandatėje apygardoje.

A. Veryga yra įkūręs kelias už sveiką gyvenseną, blaivybę kovojančias organizacijas, pats deklaruoja nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos.

Kęstutis Navickas/LVŽS nuotrauka
Kęstutis Navickas/LVŽS nuotrauka

Aplinkos ministru siūlomas 46-erių metų Kęstutis Navickas šiuo metu yra Lietuvos Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininkas.

Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo specialybę turintis K. Navickas anksčiau yra dirbęs Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovu.

Linas Linkevičius/Alinos Ožič nuotrauka
Linas Linkevičius/Alinos Ožič nuotrauka

Užsienio reikalų ministru teikiamas Linas Linkevičius šiai ministerijai vadovauja nuo 2012 metų pabaigos. Kartu su prezidente jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po Krymo aneksijos ir tapo vienu iš matomiausių Maskvos kritikų tarp ES politikų.

Nors yra Socialdemokratų partijos narys, L. Linkevičius nėra itin aktyvus partijos struktūrose, ir kai kurie partijos nariai teigia, kad pozicijas jis dažniau derina su prezidente nei partijos nariais.

L. Linkevičius kelis kartus viešai susikirto su socialdemokratų eurokomisaru Vyteniu Andriukaičiu, kuris ragina Lietuvą laikytis nuosaikesnės pozicijos.

Politinę karjerą L. Linkevičius pradėjo anksti, kai būdamas vos 31 metų 1993 metais buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Šias pareigas jis ėjo dukart – 1993–1996 ir 2000–2004 metais.

Liana Ruokytė-Jonsson
Liana Ruokytė-Jonsson

Vienai svarbiausių „valstiečių žaliųjų“ deklaruotų sričių – Kultūros ministerijai vadovauti siūloma aktorė, vertėja, kultūros diplomatė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje. Šiuo metu 50-metė L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia – švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kurinių.

Šiuo metu ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.

Eimutis Misiūnas.
Eimutis Misiūnas.

Vidaus reikalų ministerijai, kuriai pats vadovavo daugiau nei metus, paskirtasis premjeras S. Skvernelis pasirinko Vilniaus apylinkės teismo teisėją Eimutį Misiūną.

43 metų teisininkas E. Misiūnas teisme dirba tik metus: beveik du dešimtmečius dirbo akademinį darbą, didžiąją laiko dalį tai darė savo Alma Mater Mykolo Romerio universitete (tuo metu – Lietuvos policijos akademija). Daugiau nei septynerius metus jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyriausiuoju specialistu.

Linas Kukuraitis./Alinos Ožič nuotrauka
Linas Kukuraitis./Alinos Ožič nuotrauka

.

Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas 38 metų Linas Kukuraitis, pastaruosius septynerius metus vadovaujantis Katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai, anksčiau yra vadovavęs Palaimintojo Jurgio Matulaičio centrui sostinėje.

Penkių vaikų, kurie visi gimė namuose, tėvas L. Kukuraitis yra studijavęs socialinius mokslus. Jis taip pat dėstytojauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, su kitais nevyriausybininkais pernai dirbo vyriausybinėje komisijoje dėl pabėgėlių integracijos.

Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė

Švietimo ministerijai vadovauti siūloma Jurgita Petrauskienė, vadovaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui. Ši įstaiga vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"