TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujų draugų neįgijome, senus praradome

2011 04 18 0:00
Ekspremjeras G.Kirkilas didžiausia nesėkme laiko smarkiai pašlijusius santykius su Lenkija.
Alinos Ožič nuotrauka

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas kritiškai vertina pasikeitusią Lietuvos užsienio politiką. Ji esą nesėkminga, nes neišlaikė ankstesnių krašto vadovų darbų tęstinumo.

Seimo nario socialdemokrato G.Kirkilo nuomone, naujoji Lietuvos užsienio politika kritikuotina ir todėl, kad nebuvo aiškiai apibrėžta, nesudėlioti pagrindiniai jos akcentai. Didele problema politikas įvardija tai, kad partijos neturi susitarimo dėl užsienio politikos. Anksčiau tokie susitarimai buvo pasirašomi prieš Seimo rinkimus.

Didžiausia nesėkme buvęs ilgametis Seimo Užsienio reikalų komiteto narys laiko smarkiai pašlijusius santykius su Lenkija. "Jeigu politikų santykiai pačiu aukščiausiu lygiu yra blogi, strateginiai projektai neišvengiamai strigs", - interviu LŽ sakė Gediminas KIRKILAS.

Neaiškūs prioritetai

- Mūsų krašto pasienyje rengiamasi statyti dvi atomines elektrines, kivirčijamasi su strateginiais partneriais lenkais, Rusijos dujų milžinė "Gazprom" grasina tarptautiniu arbitražu. Kaip vertinate Lietuvos diplomatiją?

- Mano nuomone, Lietuvos užsienio politika nėra sėkminga. Pradedant prezidentu Algirdu Brazausku, vėliau Valdo Adamkaus laikais turėjome aiškų darbų tęstinumą. Mūsų diplomatijos akcentai buvo paprasti: integracija į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, gera kaimynystė. Lietuva aktyviai vykdė tokią politiką.

Bandymas mūsų diplomatiją pasukti į visiškai priešingą pusę, mano požiūriu, nepasiteisino. Dabar galime pasakyti, kad naujų draugų neįsigijome, o senus praradome. Nematau ir aiškių užsienio politikos akcentų.

Net pagal formalius kriterijus matyti, kad pasistūmėjimo į gera nėra. Valstybės vadovų vizitų gerokai sumažėjo. Į Lietuvą atvykstančių aukštų svečių skaičius taip pat labai mažas. Prisiminkime V.Adamkaus prezidentavimą. Tuomet beveik kas savaitę vykdavo vizitai, plėtotas rimtas regioninis bendradarbiavimas.

- Teigiamos permainos Lietuvos užsienio politikoje sietos su prezidente tapusia Dalia Grybauskaite. Kodėl jai nepavyko pasiekti pastebimesnių laimėjimų šioje srityje?

- Kaip jau minėjau, užsienio politikoje daug lemia tęstinumas. Antra, naujoji užsienio politika nebuvo aiškiai apibrėžta. Prieš pradedant ją keisti nustatyta neteisinga diagnozė. Nežinau, kodėl aiškinta, kad Lietuvos santykiai su Rusija buvo blogi. Mūsų dvišaliai santykiai visada buvo gana aktyvūs, prekybos apyvarta didelė, Rusija - viena daugiausia Lietuvoje investuojančių valstybių. Mūsų verslas nemažai investuoja Kaliningrado srityje. Dabar pasirinkta kryptis - aktyvesnis bendradarbiavimas su Šiaurės valstybėmis. Nematau, ką nauja čia galima nuveikti.

Rakštis dvišaliuose santykiuose

- Tačiau D.Grybauskaitė rodė norinti esminio santykių su Rusija pagerėjimo. Kodėl šie norai nėra įgyvendinami?

- Santykių su Rusija pagerinti nepavyko, nes ši valstybė reveransais netiki, ji tiki tikrais veiksmais. Labiausiai mums trukdo SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas. Rusai tai aiškiai sako. Mūsų Vyriausybės laikais kiekvienas tarpvyriausybinės tarybos posėdis prasidėdavo nuo to, kad rusai iškeldavo šį klausimą. Jeigu į jį neatsakydavome arba keldavome jį patys, derybos baigdavosi.

Rusija įsitikinusi, kad šis įstatymas priimtas vienašališkai. Mano galva, okupacinės žalos atlyginimo klausimą reikia spręsti tik dvišalėmis derybomis.

Kalbant apie D.Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus susitikimus su Rusijos vadovais, nieko nauja čia nematau. Lygiai taip pat Suomijoje su tuomečiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu yra susitikęs V.Adamkus. Be to, iš vienos pusės - susitikimai, o iš kitos - konfliktai su "Gazprom".

Nepamirškime, kad Rusijos diplomatijoje nėra daug gerų santykių su Lietuva ir kitomis Baltijos valstybėmis šalininkų. Priešingai, Rusijos užsienio reikalų ministerijoje daug diplomatų, kuriems koks nors tikras ar tariamas konfliktas yra naudingas. Rusija turi savo siekių. Jie paprasti - laikyti Baltijos valstybes kuo arčiau savęs.

- Santykių su Baltarusija gerinimas taip pat buvo tapęs vienu iš prioritetų. Kodėl čia nepavyko pralaužti ledų?

- Tikslas gerinti santykius su Baltarusija buvo teisingas. To siekėme visą laiką. Mūsų Vyriausybės laikais santykiai su šia kaimyne buvo palaikomi nuosekliai. Viena vertus, palaikėme ryšius su opozicija, kita vertus, skatinome ekonominį bendradarbiavimą. Kaimynės ekonomika atsidūrė sunkioje padėtyje. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėjo kelias išeitis: gauti paramą iš Tarptautinio valiutos fondo arba Rusijos. Kadangi per prezidento rinkimus Vakarus jis atstūmė, paramos nebus. Todėl greitai buvo pasirašyta sutartis su Rusija dėl atominės elektrinės statybos.

Jėgainė Baltarusijai - didelis ekonominis projektas. Baltarusiai gavo maždaug 6-7 mlrd. JAV dolerių paskolą. Tai reikšminga investicija į ekonomiką, darbo vietas. Kitas klausimas, kodėl jie pasirinko būtent tokį projektą? Galbūt skolinantis pinigų jiems tai buvo padiktuota?

Ši jėgainė bus ilgalaikė rakštis Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose. Jeigu to kas nors siekė, pasiekė. Baltarusiai ir lietuviai, visada draugiškos tautos, dabar turi problemą. Tai ilgiems metams nulems mūsų ginčus ir kaltinimus vieni kitiems.

Nežinau, kodėl Vyriausybė taip vangiai dirba šioje srityje. Užsienio politikoje vargu ar galima padaryti ką nors ekspromtu.

Bendradarbiavimas susilpnėjo

- Nors prezidentė deklaruoja norą gerinti santykius su Rusija, į Pergalės dienos jubiliejinį minėjimą Maskvoje nevyko. Krašto vadovė taip pat pabrėžia, esą santykiai su JAV mūsų šaliai labai svarbūs, tačiau pavakarieniauti su Baracku Obama Prahoje atsisakė. Kodėl tiek daug prieštaravimų? Kuo tai baigsis?

- Iš tiesų prieštaravimų nemažai. Tai rodo, kad mūsų santykiai su kitomis valstybėmis negerėja. Per dvejus metus geopolitinė saugumo padėtis aplink Lietuvą pasikeitė ne mūsų naudai. Dabar turime konfliktą su "Gazprom" ir Kaliningrado srityje statomą atominę elektrinę.

Atsisakiusi vykti į Prahą susitikti su B.Obama, prezidentė norėjo pademonstruoti, kad nėra priklausoma nuo JAV. Manau, tai buvo klaida. Silpniname mums svarbų transatlantinį bendradarbiavimą. Amerika - didelė valstybė, tokie žingsniai jai įspūdžio nedaro. Mano požiūriu, JAV mums yra, ko gero, svarbiausios strateginės partnerės. Formaliai dvišaliai santykiai nepablogėjo. Tačiau aktyvaus bendradarbiavimo nebėra.

- Tapusi prezidente D.Grybauskaitė tikino, kad Lietuva privalo rasti daugiau draugų Vakarų Europoje ir geriau išnaudoti narystės ES privalumus. Ar dabar Vakaruose turime didesnį užnugarį nei, tarkime, prieš trejus metus?

- Vakarų Europoje visada turėjome daug draugų. Galima pagerinti ir išplėsti nebent ekonominį bendradarbiavimą.

D.Grybauskaitė su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy pasirašė dvišalę strateginės partnerystės sutartį. Likimo ironija, šį susitarimą N.Sarkozy netikėtai pasiūlė man, kai su vizitu lankiausi Prancūzijoje. Sutikau. Kai susitarimas buvo paruoštas, prezidentė jį pasirašė.

Kalbant apie karinio laivo "Mistral" pardavimą Rusijai, ekonominiai interesai paprastai nustelbia draugiškumo deklaracijas. Prancūzijos užsienio politika gina valstybės ekonominius interesus. Tokie dideli užsakymai yra labai svarbūs.

Prezidentų indėlis

- Tam tikros įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos būta ir anksčiau. Tačiau dabar, pasak įtakingiausių Lenkijos politikų ir žiniasklaidos, dvišaliai santykiai labai blogi. Ar iš tiesų taip yra?

- Santykiai su Lenkija - didžiausia mūsų užsienio politikos nesėkmė. Tam tikrų problemų, kad ir dėl pavardžių rašymo originalo kalba, žemės grąžinimo, buvo visada. Gražų bendradarbiavimą ilgą laiką lėmė geri asmeniniai Lietuvos ir Lenkijos prezidentų santykiai.

Prezidentas A.Brazauskas, vėliau V.Adamkus su Lenkijos vadovais kalbėdavosi vos ne kas savaitę. Tai buvo svarbu ir davė rezultatų.

Pernai dalyvavau Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vienoje konferencijų. Prie manęs priėję lenkai jau tada sakė: "Darykime ką nors, pradėkime kalbėtis, nes mūsų santykiai kaista." Nematau, kad kas nors būtų daroma. Mūsų užsienio reikalų ministras, regis, vos ne mirtinai susipykęs su kolega iš Lenkijos. Net tokie pozityviai nusiteikę politikai kaip Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius sako, kad santykiai dugne.

Esant tokiai sudėtingai situacijai dar priėmėme naująjį Švietimo įstatymą. Kad galutinai sugadintume santykius su Lenkija? Kam tai naudinga? Juk Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė buvo mūsų jėga. Kartu veikėme NATO ir ES, vieningai pasisakėme už ES partnerystę su Ukraina, Gruzija, Moldova.

- Kaip spręsti nesutarimus su Lenkija?

- Negalima vaizduoti, kad viskas gerai ir nieko neįvyko. Turime pradėti nuo to, nuo ko pradėjome 1990 metų pradžioje. Prisimenu, tada daug ir mūsų, ir lenkų intelektualų buvo už gerus dvišalius santykius. Ir dabar reikia ne politikų aiškinimosi. Lenkijoje artėja rinkimai, politikai demonstruos, kad jie gina lenkus, tiesa, nežinia nuo ko. Mano nuomone, būtini neformalūs intelektualų, ekspertų, žurnalistų susitikimai. Tinkamos figūros problemoms spręsti būtų kadencijas baigę prezidentai Aleksanderas Kwasniewskis ir V.Adamkus.

Tačiau imantis grąžinti santykius bent jau į buvusį lygį svarbiausias turėtų būti prezidentų D.Grybauskaitės ir Bronislawo Komorowskio vaidmuo.

- Lietuva ir Lenkija suplanavusios vykdyti nemažai strateginių projektų. Kaip dabartiniai nesutarimai gali paveikti šiuos planus?

- Žinoma, kad neigiamai. Jeigu politikų santykiai pačiu aukščiausiu lygiu yra blogi, strateginiai projektai neišvengiamai strigs. Jie ir taip nebuvo vykdomi sparčiai, mat Lenkijos orientacija į Vakarus yra gerokai didesnė nei į Rytus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"