TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Naujų prievolių kitąmet nežada

2010 09 27 0:00
Pasak I.Šimonytės, kreditoriai mėgsta aiškius planus, tad nepatvirtintas biudžetas sukeltų neigiamų praktinių pasekmių.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, planuojant 2011 metų valstybės biudžetą naujų mokesčių įvesti neketinama. Iki minimalių Europos Sąjungos reikalavimų esą didės tik dyzelino ir tabako akcizai.

Finansų ministrė I.Šimonytė tikisi, kad Seimas patvirtins Vyriausybės rengiamą kitų metų valstybės biudžetą. Siekiant sumažinti deficitą, ministrės teigimu, 2011-aisiais svarbu neišlaidauti ir mąstyti, kaip padidinti pajamas. Naujų mokesčių įvedimui, kuriam priešinasi ne tik nemaža dalis visuomenės, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai, ministrė mato alternatyvų.

I.Šimonytė kritikuoja valstybines institucijas, norinčias kitais metais gauti 4 mlrd. litų didesnį finansavimą nei šiemet. Ministrė apgailestauja, kad sunkmetis neprivertė jų deramai įsisąmoninti, jog valstybės ištekliai yra riboti, juos reikia labai griežtai ir preciziškai planuoti.

Apie Lietuvos ekonomikos padėtį, ūkio augimo perspektyvas, planuojamą kitų metų valstybės biudžetą, deficito mažinimo galvosūkį - LŽ interviu su finansų ministre Ingrida ŠIMONYTE.

Skurdo spąstai

- Dauguma ekspertų sutinka, kad sunkmetis pamažu atsitraukia, ekonomika rodo pirmuosius atsigavimo ženklus. Kaip mūsų krašto ekonomikos padėtį vertinate jūs?

- Praėjusių metų pabaigoje dėl daugybės neaiškumų ir nežinomybės Finansų ministerija prognozavo, kad ekonomika dar šiek tiek trauksis. Gavus 2009-ųjų duomenis, išnagrinėjus praėjusių metų antrojo pusmečio eksporto rodiklius tapo aišku, kad šiemet galime tikėtis nedidelio ūkio augimo. Todėl pakeitėme savo prognozę į 1,6 proc. ekonomikos augimą. Šios prognozės rudenį nekoregavome, nes iš biudžeto pajamų surinkimo, gaunamų ketvirčių duomenų matome, kad jos pasitvirtina.

Atsigavus paklausai, susinormalizavus padėčiai užsienio rinkose, atsigavo ir eksportas. 2006-2007 metais ir iš dalies 2008-aisiais ekonomikos garvežys buvo vidaus vartojimas. Dabar po didelio smukimo jis aiškiai stabilizuojasi. Tačiau negalime tikėtis, kad ši ekonomikos dalis labai sparčiai augs. Tam reikia kelių dalykų: kad pradėtų augti darbo užmokesčio fondas, labai sparčiai didėtų valstybės išlaidos, atsigautų kreditavimas. Pirmuoju atveju rizikuotume vėl užlipti ant grėblio, ant kurio vieną kartą jau buvome užlipę. Valstybės išlaidoms augti galimybių nėra. Jei kreditavimas didėtų, vidaus paklausos atsigavimas būtų spartesnis nei tikimės.

- Nemažai ekspertų pažymi, kad atsitiesti po krizės Lietuvai bus labai sunku dėl didelio nedarbo, emigracijos ir valstybės skolos. Ką apie tai manote? Kaip vertinate kitų metų ekonomikos augimo perspektyvą?

- Visos šios trys problemos teisingos. Tačiau kyla klausimas, kur yra šių bėdų priežastys ir kaip jas galima išspręsti. Dažnai diskutuojama, esą emigraciją paskatino griežta Vyriausybės finansų politika. Tačiau jeigu nieko nebūtumę darę, valstybės skola šiemet būtų pasiekusi 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ar tada žmonės džiugiai būtų likę Lietuvoje, pasiryžę mokėti šias skolas?

Valstybės skola apsunkina ekonomikos atsigavimą. Todėl jos augimą mes visais būdais stengiamės mažinti. Kalbėdama apie nedarbą turėčiau pabrėžti, kad yra keletas aplinkybių. Kai kuriuose sektoriuose, kuriuose įdarbinimas prieš krizę buvo didelis, o vėliau stipriai nukentėjo dėl ekonominio sunkmečio, nedarbas tikrai labai padidėjo. Tačiau įvairūs parametrai rodo, kad, pavyzdžiui, statybininkams jau trūksta pajėgumų, jie galbūt norėtų įdarbinti daugiau žmonių. Dabar pradedame girdėti, jog dėl egzistuojančios socialinės paramos sistemos žmonėms jau neapsimoka legaliai dirbti.

Daugelis pasakytų, kad socialinė parama yra labai kukli. Tačiau palyginę ją su nedideliais atlyginimais, turime skurdo spąstų situaciją, kai dirbti nebeapsimoka. Arba neapsimoka dirbti legaliai. Kiek yra tikro nedarbo ir kiek būtent šių procesų pasekmių, nelengva pasakyti. Bet kuriuo atveju tikimės, kad nedarbas pradės mažėti.

Alternatyva naujiems mokesčiams

- Pastarųjų dvejų metų valstybės biudžetai pelnė įvairių pavadinimų: "vargo", "skurdo, "krizės" ir pan. Kaip pavadintumėte planuojamą kitų metų biudžetą?

- Manau, kad tokie pavadinimai yra labai netikslūs. Pasižiūrėkime į 2009 metų valstybės biudžetą, vadintą skurdo ir vargo biudžetu. Išlaidų dydis tada buvo kaip 2007-aisiais. Ar tai reiškia, kad tais metais skurdome ir vargome? Gal kai kas 2008 metų valstybės biudžetą vadina gerovės biudžetu. Tačiau aš manau, kad tai buvo sprogstamojo mišinio biudžetas, beveik išsprogdinęs Lietuvos finansinius pagrindus.

Manau, ir dabar reikėtų vengti visokių negatyvių epitetų biudžetui apibūdinti ir savęs plakimo. Į viską turėtume žiūrėti objektyviai.

- Ne kartą buvo pažymėta, kad kitų metų biudžeto deficitą Vyriausybė sieks sumažinti iki 5,8 proc. BVP. Kokių sprendimų tam numatyta imtis?

- Pagal perviršinio biudžeto deficito procedūrą, iki 2012 metų deficitą turime sumažinti iki 3 proc. BVP. Noriu pažymėti, kad šios pastangos ne vien dėl euro, o tam, kad iki pakenčiamo lygmens stabilizuotųsi valstybės skola.

Biudžeto deficito mažinimą reikia išdėlioti protingai. Palyginti su 2012-aisiais, 2011 metai bus kiek sunkesni, todėl logiška daugiau deficito sumažinimo perkelti vėlesniam laikui. 2012 metais galima tikėtis didesnių biudžeto pajamų nei kitąmet.

Deficitui mažinti pakaktų kelių dalykų. Pirmiausia kitais metais reikėtų nedidinti biudžeto išlaidų. Nenorėdami labai mažinti išlaidų, nes daugeliu atvejų jos yra arti išsėmimo ribų, galime mąstyti, kaip padidinti pajamas. Mokesčiai mūsų diskusijose visuomet yra keblus dalykas. Vasarą apie tai šiek tiek diskutavome, bet didelio sutarimo dėl to nėra. Tačiau matau tam rimtų alternatyvų, pavyzdžiui, efektyvų valstybės turto valdymą.

Norėtų griežtai planuoti

- Iš tiesų prieš kurį laiką svarstytos galimybės įvesti naujus mokesčius: nekilnojamojo turto, automobilių. Ar šių minčių visiškai atsisakyta?

- Nekilnojamojo turto ir ekologinis mokesčiai nėra naujai sugalvota ir niekur neegzistuojanti idėja. Visuomenės nuomonė apie nekilnojamojo turto mokestį yra nevienareikšmė. Manau, yra pakankamai žmonių, kurie palaikytų tokią idėją, taip pat progresinius mokesčius. Tačiau 2011 metų valstybės biudžete mokesčių pakeitimų, išskyrus akcizų didinimą pagal europinę teisę, tikrai nesiūlysime. Kitais metais dėl to diskutuosime. Jei diskusijos vėl niekur nenuves, teks ieškoti kitų sprendimų.

- Nuolat kalbama apie taupymą, tačiau ministerijos kitais metais prašo skirti 4 mlrd. litų didesnį finansavimą nei šiemet. Kaip tai vertinate?

- Vertinu blogai. Dažnai girdžiu, kad prašoma daugiau pinigų, o jau kiek esą duosite, tiek bus gerai. Kaip žmogus nesuprantu tokio planavimo. Jeigu yra poreikis, manau, reikia viską labai aiškiai apskaičiuoti ir pateikti. Ne Finansų ministerija turėtų sėdėti, nagrinėti skaičiukus ir spėlioti, kiek yra tikro poreikio. Dabar dažnai susiduriame su tokia situacija, kai reikia 10 mln. litų, o prašoma 30 milijonų. Esą jei gausiu 20 mln. litų, būsiu patenkintas. To neturėtų būti. Priešingu atveju, mažinant finansavimą visiems vienodu procentu, labiausiai nukenčia sąžiningai savo poreikius apskaičiavusios ir prašymus pateikusios institucijos.

Labai apgailestauju, kad sunkmetis neprivertė institucijų deramai žiūrėti į tai, kad valstybės ištekliai riboti, ir juos reikia planuoti labai preciziškai.

Nelengvas mūšis dėl biudžeto

- Artėja savivaldybių tarybų rinkimai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau paragino parlamentarus valstybės biudžeto svarstymo ir tvirtinimo nepaversti rinkimų kampanija. Ar nesibaiminate, kad biudžeto projekto svarstymas Seime šiemet bus ypač sunkus?

- Neprisimenu lengvo valstybės biudžeto tvirtinimo. Net ir tais laikais, kai pinigų buvo daugiau. Tada buvo ir atitinkamai didesnis apetitas. Manau, kad ir šiemet dėl biudžeto bus daug diskusijų, bet nugalės sveikas protas. Kas galėtų būti toks išminčius, galintis sudėlioti biudžetą, kuris būtų ir labai dosnus, ir vykdomas? Tokiam žmogui labai greitai tektų važiuoti į tarptautines finansų rinkas ir už priimtiną kainą bandyti pasiskolinti pinigų deficitui finansuoti.

Nepatvirtinus kitų metų biudžeto, 2011-aisiais gyventume pagal šių metų finansinį lygmenį. Jei Lietuva nepatvirtintų biudžeto, šis faktas tarptautinėse finansų rinkose būtų sutiktas labai neigiamai. Pasiskolinti biudžeto deficitui finansuoti būtų tikrai nelengva, nes kreditoriai mėgsta žinoti labai aiškius planus.

Nepatvirtintas biudžetas žmonėms sukeltų neigiamų praktinių pasekmių. Politikai, teigiantys, kad rūpinasi žmonėmis, turėtų tai suprasti. Todėl tikiu, kad pavyks susitarti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"