Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Naujųjų prognozės – be rožinio atspalvio

 
2016 12 28 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Svarbiausias besibaigiančių metų įvykis – spalį vykę Seimo rinkimai, kuriuos įtikimai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Su šiuo faktu siejamos 2017-ųjų politinės, ekonominės ir saugumo prognozės ramybės valdantiesiems nežada.

Metų pabaigos įžvalgų esmė – apibendrinti, kas buvo, ir pamėginti numatyti, kas nutiks. Dauguma 2016-uosius analizuojančių ekspertų sutaria, kad svarbiausias 2016-ųjų įvykis Lietuvoje – Seimo rinkimai, tarptautinėje erdvėje – Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir „Brexit“, kitaip tariant, britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos. „Lietuvos žinių“ kalbinti politikos ir ekonomikos žinovai pabrėžė įžvelgiantys nerimą keliančių ženklų pačioje valdančiųjų stovykloje, kartu atkreipė dėmesį į galimą pasaulinių tendencijų įtaką ateinančių metų gyvenimui.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, svarbiausias 2016-ųjų įvykis – Seimo rinkimai.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, svarbiausias 2016-ųjų įvykis – Seimo rinkimai.

„Valstiečiams“ gresia krizė

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, svarbiausias 2016-ųjų įvykis – Seimo rinkimai, kurių kampanija buvo „labai agresyvi“. Antrojoje vietoje politologas matytų Liberalų sąjūdį sukrėtusį korupcijos skandalą, smogusį supratimui „apie partijas ir politinį gyvenimą“. „Iš dalies šis skandalas turėjo įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Vis dėlto liberalai sugebėjo gana profesionaliai atsikratyti to negatyvaus įvaizdžio ir susikurti geresnį“, – pažymėjo L. Bielinis.

Valdančiajai LVŽS politologas kitąmet žada daug problemų, kurias kels nepolitiškas jos elgesys ir polinkis narplioti antraplanius klausimus. „Valstybės problemos – ne pagalbinis apvaisinimas ar tautinių drabužėlių vaikams dalijimas. Apie pirmaeilius klausimus ši partija iš viso vengia kalbėti. Tačiau gyvenimas privers tai daryti. Dėl šios priežasties, manau, Seime kils karštų debatų, girdėsime audringų „valstiečių“ lyderių kalbų ir matysime veiksmų. LVŽS tai sukels vidinę partinę krizę. Gali būti, kad Seime atsiras ir kitokių konfigūracijų“, – spėjo L. Bielinis.

Jis sakė neprisimenantis tokio „saviveiklinio Seimo“. „Žinoma, buvo visko. Atėjus Arūno Valinsko partijai atrodė, kad bus juokinga ir kartu liūdna. Tačiau „prisikėlėlius“ sutramdė ir gana gerai sustygavo valdančiosios koalicijos partneriai konservatoriai. LVŽS, turėdama tokią stulbinamą daugumą, nežiūri nei į kairę, nei į dešinę. Jai net nereikia derintis prie koalicijos partnerių socialdemokratų. Tokia situacija labai nesveika. Valdžioje esantys žmonės visada turi jausti, kad yra alternatyva. Šiandien jie to nemato“, – kalbėjo politologas. Todėl ir sprendimai, anot jo, priimami vienvaldiškai, be jokių svarstymų. Tai rodo, kad LVŽS „nesugeba diskutuoti ir nesuvokia demokratijos principų“.

Kita vertus, L. Bielinis nemano, jog tokie valdančiųjų polinkiai būtų pavojingi valstybei. „Per daugiau kaip ketvirtį amžiaus užsiauginome gana storą demokratijos odą. Ir visuomenė galbūt blaiviau pasižiūrės į šią politinę jėgą, ko gero, jau pradeda tai daryti. Tiesiog bus prarasta daug laiko, energijos tuštiems kalbėjimas, neišmanančių žmonių sprendimams keisti“, – apgailestavo politologas.

Pamalonino skurdesnius gyventojus

Ekonomisto, finansų analitiko Gitano Nausėdos teigimu, 2016-aisiais buvo priimti trys reikšmingi sprendimai, turėję įtakos skurdžiausiai gyvenančių šalies piliečių gerovei.
Ekonomisto, finansų analitiko Gitano Nausėdos teigimu, 2016-aisiais buvo priimti trys reikšmingi sprendimai, turėję įtakos skurdžiausiai gyvenančių šalies piliečių gerovei.

Ekonomisto, finansų analitiko Gitano Nausėdos teigimu, 2016-aisiais buvo priimti trys reikšmingi sprendimai, turėję įtakos skurdžiausiai gyvenančių šalies piliečių gerovei. Metų pradžioje iki 350 eurų padidinta, o vėliau iki 380 eurų pakelta minimali mėnesio alga. „Iš tiesų tai buvo gana radikalus pokytis. Šiuo požiūriu trumpam net aplenkėme Latviją, kuri visą laiką ėjo priekyje mūsų. Antras sprendimas – pirmą kartą taip radikaliai (110 eurų) buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Dabar jis siekia 310 eurų“, – vardijo ekspertas. Kartu padidintas NPD už kiekvieną vaiką.

Pasak G. Nausėdos, nors tai nebuvo „mažai uždirbančių žmonių padėtį šimtais eurų pagerinę sprendimai“, jie buvo socialiai pagrįsti ir teisingi. Be to, turėjo teigiamos įtakos vidaus rinkai: papildomų pajamų gavę gyventojai paprastai juos skiria vartojimui, o ne taupo. Tačiau G. Nausėda abejojo, ar prie svarbesnių 2016-ųjų įvykių galima priskirti naujojo socialinio modelio ir svarbiausios jo dalies – Darbo kodekso – sukūrimą. Šios naujovės įsigaliojimo terminą Seimas atidėjo pusmečiui ir dar žada korekcijų. Ekonomistas įsitikinęs, jog įtakos tokiam sprendimui turėjo LVŽS rinkimų pažadai. „Ši partija daug kalbėjo apie vadinamojo socialinio modelio įstatymus kaip apie blogį, tvirtino, kad juos reikia taisyti, gerinti, tobulinti. Rinkėjai greičiausiai būtų nesupratę, jei nieko nebūtų buvę daroma“, – pabrėžė analitikas. Anot jo, bėda ta, kad sprendimas nukelti terminą sukėlė didelį neapibrėžtumą, nes nebuvo argumentuotai paaiškinta, ką ketinama taisyti. Todėl niekas nežino, kaip Darbo kodeksas atrodys po visų korekcijų.

G. Nausėdos nuomone, ateinančiais metais pagaliau reikėtų ryžtis pradėti mokesčių sistemos pertvarką. „Tik gaila, kad visi tie pasiūlymai tarsi „lipa per langus“, todėl idealas, apie kurį mes, ekonomistai, kalbame, jog būtinas kompeksinis požiūris, tampa sunkiai pasiekiamas. Kaip tai padaryti, nežinau, nors yra sprendimų, kuriuos vertėtų labai rimtai apsvarstyti“, – tvirtino ekonomistas. Jis apgailestavo, kad tuo metu, kai visos aplinkinės valstybės stengiasi gerinti savo investicinį patrauklumą, Lietuva tikisi, jog tai nutiks automatiškai, nes yra „savaime graži ir patraukli, todėl ko nors ypatingo jai daryti nereikia“. „Tačiau bijau, kad šiame konkurencijos apimtame pasaulyje, kai visi kovoja vienas su kitu, reikia šio to daugiau. Tad mokesčių paskatos, aiškiai orientuotos į investicinę veiklą, kuri dabar akivaizdžiai yra mūsų Achilo kulnas, būtų labai reikalingos ir naudingos“, – dėstė G. Nausėda.

Nusivilta politiniu elitu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojos Margaritos Šešelgytės žodžiais, D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, „Brexit“ ir Lietuvos Seimo rinkimai atspindi pasaulyje vyraujančias panašias tendencijas. „Pirmiausia – nepasitenkinimą valdančiuoju elitu, norą keisti esančią sistemą, kovą tarp tų, kurie dalyvauja globalizacijos žaidime ir laimi, bei tų, kuriems globalizacija neatneša geresnio gyvenimo“, – sakė politologė. Anot jos, visų trijų minėtų įvykių esmė viena – nuostabą sukėlę rezultatai. Tai liudija, „kad Lietuva pataiko į bendrą toną“.

Iš kitų besibaigiančių metų tendencijų M. Šešelgytė išskyrė teroristinių išpuolių daugelyje valstybių gausą. Pasak jos, šis reiškinys daro nemenką įtaką visuomenės mąstymui – kelia baimę, nesaugumo jausmą. „Poveikį jaučia ir politikai. Šie vis dažniau prabyla apie „tvirtos rankos“ politiką, o visuomenė linkusi juos remti. Dažniausiai tai būna populistai-radikalai“, – pabrėžė politologė. Kadangi Lietuva yra globalaus pasaulio grandinės dalis, visos minėtos tendencijos (išskyrus terorizmą) – rinkimų kova, populizmo elementai, tam tikras polinkis į radikalizaciją – neaplenkia ir mūsų šalies. M. Šešelgytė teigė nematanti prielaidų, kodėl nusivylimas politiniu elitu artimiausiu metu galėtų mažėti. Jos nuomone, kol politikai nesiims priemonių senėjimo ir darbo vietų mažėjimo problemoms spręsti, procesas tik stiprės, atsiras didelė radikalizacijos galimybė.

Politologė atkreipė dėmesį, kad ir kitąmet niekur nedings pabėgėlių krizės keliamos bėdos. Be kita ko, jos skaldo nuo ekonomikos krizės vis dar neatsigaunančią Europą. Prie svarbiausių 2016-ųjų įvykių M. Šešelgytė taip pat priskyrė Sirijos karą – Alepe vykdomą genocidą, susitarimą Paryžiuje dėl klimato kaitos, kuri, anot jos, vyksta sparčiau nei prognozuota, mokslo laimėjimus genų inžinerijos srityje, prie kurių prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"