TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ne jam vyšnia kieme pražydo

2010 05 11 0:00
J.Strielkūno poeziją mėgsta skirtingo amžiaus, pažiūrų ir pasaulėjautos žmonės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dar viena skaudi netektis užtemdė lietuvių literatūros erdvę. Šį pasaulį paliko tradicinės, dainiškosios lietuvių poezijos kūrėjas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Strielkūnas.

"Ne man vyšnia kieme pražydo/ Ne aš to kūdikio sapne/ Pasiuntinys pasaulio kito/ Atskyrė jau nuo jų mane", - liūdnai skamba poeto J.Strielkūno balsas iš eilėraščio "Vyšnia už mano lango žydi". Jo pavasaris baigėsi gegužės 9-ąją. Velionio bičiuliai teigia, kad vargu ar atsirastų kitas poetas, kurio poeziją šitaip mėgtų skirtingo amžiaus, pažiūrų, pasaulėjautos žmonės. Per 71-erius gyvenimo metus J.Strielkūnas išleido trylika knygų, jo eilėraščiai virto dainomis. Galbūt atsisveikinant rašinio pradžioje ne pati geriausia vieta tokiam prisiminimui, tačiau negali būti negražios tiesos: iš meilės poeto kūrybą žmonės naudojo ir ten, kur jai nederėtų būti. "Jonas savo krašte buvo taip mylimas, kad jo eilėraščio pavadinimas "Biržų krašto kiaulės žviegia" kabojo kaip šūkis vieno kolūkio kiaulių fermoje", - prisiminė artimas J.Strielkūno bičiulis, prozininkas Romas Sadauskas.

Ypatingas žvilgsnis

"Esame artimo laiko žmonės. Iš pradžių dažniau susitikdavome bendroje literatūros erdvėje. Anksti pradėjau rašyti apie J.Strielkūno poeziją, recenzavau jo rinkinius. Kurį laiką bendravome tarsi iš tolo. Jonas buvo santūrus žmogus, negreitas artimesnei pažinčiai. Kai įsišnekėjome apie literatūrą, tas santykis tapo artimesnis", - LŽ klausiama apie pirmąją pažintį, sakė literatūrologė, profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Prieš porą metų ji išleido monografiją apie J.Strielkūną "Gyvenimas prie turgaus".

Ne vienas bendravęs su poetu prisimins jį kaip patikimą, sąžiningą, išmintingą žmogų. "Jis į kiekvieną žvelgdavo linkėdamas gero, nenorėdamas įžeisti, paniekinti. Tas žvilgsnis - ypatingas, jis galėjo būti ir kritiškas, net ironiškas. Bet jau vėliau, po pirminio geranoriško kontakto", - sakė profesorė.

Kalbėdama apie poeto braižo savitumą, V.Daujotytė atkreipė dėmesį į J.Strielkūno poetinio pasaulio laisvumą, daugiamatiškumą. "Jame daug suglaustos tiesios, o kartu - ir fantazijos žaismo, vaizduotės. Laisvas, išlavintas vaizduotės pasaulis gulė į griežtą, suvaldytą formą", - teigė V.Daujotytė.

Sveikata J.Strielkūnas niekada negalėjo pasigirti, dažnai sirguliavo. Prieš kurį laiką jis buvo įveikęs sunkią ligą, tarsi sugrįžęs dar vienam gyvenimo dešimtmečiui. "Jei kūryboje regime eilėraščio formos ir turinio laisvės priešybę, tai ir asmenybės savitumas, pažymėtas priešpriešos: nestipri sveikata ir didelis vidinis, vyriškas ištvermingumas", - sakė V.Daujotytė.

Nepartinė karjera

Kad neteko bičiulio, prozininkas R.Sadauskas išgirdo kelionėje, per radiją. "Ta žinia man net sudavė. Fiziškai. Pamaniau, kad šitaip išeina mūsų karta", - LŽ sakė rašytojas. Pastaruoju metu juodu susitikdavo rečiau. "Bet, žinot, iš toliau geriau matyti ir ta draugystė man dar brangesnė", - sakė jis. Neseniai R.Sadauskas susitiko bičiulį Vilniuje ant Rašytojų sąjungos laiptų. "Pasišnekėjome, ir iš to, kaip jis kvėpavo, supratau, kad Jonas savo laiką jau išnaudojo", - prisiminė R.Sadauskas. Juodu buvo pažįstami nuo ankstyvos jaunystės, 1966 metų. "Tada dirbau "Jaunimo gretų" žurnale", čia Jonas išsispausdino pirmuosius savo eilėraščius", - prisiminė rašytojas. Po poros metų darsyk susitiko "Literatūroje ir mene". Nebaigusį mokslų, pradedantį poetą priėmė korektoriumi. "Man skaudu būdavo žiūrėti, kaip Jonas, trumparegis, turėjo skaityti tuos purvinus puslapius, budėti spaustuvėje. Po to, kai buvo perkeltas į literatūros skyrių, jame darbavosi visus trisdešimt metų", - sakė R.Sadauskas.

Poetas J.Strielkūnas yra prisipažinęs, kad šiame savaitraštyje padarė pačią didžiausią karjerą, kokią tik galėjo nepartinis: nuo korektoriaus iki literatūros skyriaus vedėjo. O jei dar prisiminsime, kad į Vilnių jis atvyko iš tarnybos Pandėlio naftos bazėje...

Vienintelis toks

"Į Vilnių Joną atviliojo poetas Vladas Šimkus. Tai šį tą sako: tikras grynuolis pamatė kitą tokį patį", - neabejojo R.Sadauskas. Pasak jo, J.Strielkūną labai mylėjo ir Paulius Širvys. Kai kažkas šiam kavinėje pasakė, kad priešais - Jonas, P.Širvys tik sušuko "o!" ir padeklamavo jaunojo poeto eilėraštį.

"Pusę Jono kūrybos, ypač jaunystės laikų, moku atmintinai. Vieni kitiems skaitydavome eilėraščius kavinėse, namuose", - sakė R.Sadauskas. Jo manymu, J.Strielkūnas - bene vienintelis toks: didelių mokslų nebaigęs pasiekė puikų intelektinį lygį. "Ką reiškia į lietuvių kalbą išversti Fiodorą Tiutčevą, Nikolajų Nekrasovą? Jonas buvo išprusęs, gerai išmanė ir latvių, lenkų literatūrą. Mano atmintyje jis ir liks amžinai palinkęs virš skaitomos knygos", - sakė rašytojas.


J.Strielkūnas gimė 1939 m. Putauskuose, Vabalninko valsčiuje netoli Biržų, baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. 1957-1960 m. dirbo Vabalninko laikraščių redakcijose, 1967-1978 m. laikraščio "Literatūra ir menas" redakcijoje.

Poetas pašarvotas sostinės Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje. Lankymas šiandien, antradienį, nuo 11 iki 20 valandos, trečiadienį - nuo 9 valandos. Karstas išnešamas 13 valandą. Velionis bus laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"