TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

(Ne)noriu būti Lietuvos pilietis!

2011 09 28 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Įgijus kitą pilietybę, Lietuvos valstybės netenkama iškart. Po to parvykus į gimtinę tenka susidurti su užsieniečiams taikomais suvaržymais. Tad mūsų krašto pilietybę praradę tautiečiai linkę slėpti savo naująjį statusą. Tačiau iki šiol nesugalvojama, kaip sukontroliuoti šį procesą.

Netekusieji Lietuvos pilietybės kartais bando gudrauti - trumpam grįžę į tėvynę nebegaliojančius mūsų krašto piliečio dokumentus bando pakeisti naujais.

Migracijos specialistai susirūpinę, kad apie lietuviams suteiktą kitos valstybės pilietybę jiems nepranešama. Apie tai sužinoma tik tuo atveju, jei apie naująją pilietybę jiems praneša pats buvęs mūsų valstybės pilietis.

Tačiau daugelis išvykusiųjų atsakingoms institucijoms nė neketina apie tai pranešti. Ne vienas jų taip elgiasi sąmoningai: atvykęs į Lietuvą jau kaip užsienietis, jis netenka nemažos dalies privilegijų, tokių kaip - be apribojimų pirkti žemę ar, pavyzdžiui, steigti bendrovę. "Kai kuriuos piktnaudžiavimo atvejus išsiaiškiname. Tačiau neabejoju, kad jų yra gerokai daugiau", - LŽ sakė Vilniaus apskrities migracijos valdybos (VAMV) viršininkas Gintaras Bagužis. Jis pridūrė, kad sukontroliuoti pažeidėjų kol kas neįmanoma.

Sukėlė įtarimą

Rugpjūtį į VAMV Pasų skyrių atvykusi lankytoja darbuotojams iš karto sukėlė įtarimų. Moteris pasisakė esanti Lietuvos pilietė N.G. ir pateikė lietuvišką pasą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs. N.G. pasakė norinti įsigyti naują pasą ir asmens tapatybės kortelę. Nebegaliojantys asmens dokumentai - ne naujiena pasų poskyrio darbuotojams, tad toks moters prašymas nenustebino. Tačiau įtarimų sukėlė lankytojos nervingumas ir nekantrūs tvirtinimai, kad dokumentų jai reikia kuo skubiau - per vieną dieną. Esą ji už tai sumokėsianti, kiek reikės.

Aiškinantis aplinkybes moteris prasitarė esanti dar ir kitos valstybės pilietė, vėliau ji parodė ir šios valstybės pasą. Pasų skyriaus darbuotojų teigimu, net ir tokiais atvejais įmanomos išimtys. Tačiau išsamiau patikrinus klientės duomenis paaiškėjo, kad šiai moteriai negali būti taikomos jokios išimtys. Pareigūnai ne tik atsisakė išduoti dokumentus, bet ir pareikalavo čia pat parašyti pranešimą Migracijos departamentui (MD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kad jai suteikta kitos valstybės pilietybė. Pagal įstatymą, apie tai Lietuvos institucijoms reikia pranešti per du mėnesius, o ši moteris kitos valstybės pilietybę buvo gavusi gerokai anksčiau.

Įkliuvo Ukmergėje

Tačiau tuo istorija nesibaigė. Praėjus penkioms dienoms po vizito Vilniuje, ta pati užsienio valstybės pilietė pasirodė Ukmergės migracijos tarnyboje. Čia ji jau buvo gudresnė: apie antrąją pilietybę neužsiminė nė žodeliu. Tiesiog parodė nuo pernai spalio negaliojantį Lietuvos Respublikos pasą ir paprašė jį pakeisti skubos tvarka.

Moteris gyvenamąją vietą deklaravo Vilniuje. Pagal galiojančius mūsų valstybės įstatymus dokumentus galima pasikeisti bet kurioje migracijos tarnyboje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra iš kito rajono, migracijos tarnybos darbuotojai siunčia ten paklausimą ir prašo patikslinti asmens duomenis. Tad jau tos pačios dienos popietę iš Vilniaus atėjo atsakymas, jog esama įtarimų, kad dokumentus norinti pakeisti klientė yra kitos valstybės pilietė.

Šiuo metu pranešimas apie šią moterį išsiųstas į Migracijos tarnybą, jai teks sumokėti baudą. "Negalime tvirtinti, kad moteris tikrai iš anksto planavo daryti pažeidimus, todėl rūpinosi kuo skubiau gauti lietuviškus dokumentus. Vis dėlto tokie primygtiniai bandymai juos gauti keliose migracijos tarnybose kelia rimtų įtarimų", - LŽ sakė VAMV Pasų skyriaus vadovė Edita Prilepskienė.

Išsiaiškinti sudėtinga

Informacijos apie suteiktą kitos valstybės pilietybę migracijos darbuotojai iš kitų valstybių atitinkamų tarnybų negauna. Vienintelė išimtis - Švedija, jos migracijos institucijos Lietuvai praneša apie kiekvieną tokį atvejį.

Tiesa, patyrę migracijos specialistai paprastai turi ir savų metodų atpažinti kitos valstybės piliečius, užsimojusius gauti ir Lietuvos piliečio dokumentus. Ukmergės migracijos tarnybos viršininkė Jolanta Rinkevičienė LŽ sakė, kad kai kuriais atvejais pamačius nebegaliojantį dokumentą ir jo savininkui pareiškus norą gauti naujus, galima įtarti, kad galbūt žmogus jau turi kitos valstybės pilietybę. Taip gali būti, jei, pavyzdžiui, Lietuvos piliečio nebegaliojančiame pase yra JAV viza. "Paprastai pamatę šią vizą iš karto klausiame, ar žmogus neturi JAV pilietybės. Faktus tikriname net tais atvejais, jei jis į klausimą atsako neigiamai. Tikrinama ir tuomet, kai asmuo nori pakeisti negaliojantį dokumentą, bet yra deklaravęs išvykimą. Tačiau Europoje, kur sienos Lietuvos piliečiams yra atviros, mes jaučiamės bejėgiai, nes nežinome, į kurią valstybę siųsti paklausimą", - aiškino J.Rinkevičienė.

Niekas nenori inicijuoti pakeitimų

Pasak E.Prilepskienės, galimybė piktnaudžiauti gerokai sumažėtų, jei Lietuva sudarytų sutartis, įpareigojančias apie pilietybės priėmimą pranešti suinteresuotai valstybei. Tačiau tokių sutarčių nėra nė vienos. MD valdininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti inicijuoti pasiūlymus, "lopančius" žiojėjančias įstatymų spragas. Tačiau MD Pilietybės skyriaus vedėjos Daivos Vežikauskaitės teigimu, jie to negali daryti, nes tokius pasiūlymus neva turi inicijuoti VRM, po kurios sparnu prisiglaudęs ir MD.

LŽ apie tai pasiteiravus vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, šis patikino, kad bus įsigilinta į problemą ir atsiųsti atsakymai. Tačiau VRM teisininkų parengtuose atsakymuose LŽ nė žodžiu neužsiminta apie jokią iniciatyvą taisyti esamą padėtį. Tik patvirtinta, kad tokių sutarčių išties nėra: "Tarptautinių sutarčių sudarymas nėra išimtinai VRM kompetencija. Tokių sutarčių sudarymo tikslingumo klausimas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (...), yra Respublikos prezidento, Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos prerogatyva." Taigi Užsienio reikalų ministerija trumpu laišku LŽ informavo, kad tai neva esanti ne jų kompetencija. Ratas užsidarė.

VAMV vadovas Gintaras Bagužis išgirdęs tokius paaiškinimus pyktelėjo. "Kaip pilietybės klausimai gali nerūpėti Migracijos departamentui? Juk tai tik jų kompetencija teikti tokius pasiūlymus!" - LŽ teigė jis.

Pasak G.Bagužio, galbūt padėtį šiek tiek galės pataisyti diegiama bendra Europos Sąjungos šalių informacinė sistema, tačiau jos gali tekti laukti tikrai ne vienus metus. "Teoriškai ji turėtų pradėti veikti jau kitąmet, bet, geriausiu atveju, ši informacinė sistema pradės funkcionuoti apie 2014-uosius", - svarstė pašnekovas.

Tokia sistema leistų stebėti visus gyventojus, nustatyti, kur ir kada jie kerta sienas. Paprasčiau tariant, jei nepranešęs apie jam suteiktą svetimos valstybės pilietybę asmuo kerta sieną, pavyzdžiui, su baltarusišku pasu, toks faktas iš karto fiksuojamas.

Daugybė nesusipratimų

Dviguba pilietybė ir dabar kelia daug aistrų, dėl jos vis dar ginčijamasi. G.Bagužio nuomone, didžiausios pažeidimų galimybės susidaro dėl to, kad Pilietybės įstatymas vis keičiamas. Kaip vakar rašė LŽ, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) šiandien rengiasi svarstyti siūlymą kartu su 2012 metų Seimo rinkimais surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės. Užsienyje gyvenantys lietuviai tokius užmojus vadina vien politizuota akcija. Esą problemą galima išspręsti keičiant įstatymus.

"Gal jau užteks ginčytis, pagaliau reikėtų apsispręsti?" - retoriškai klausė ir G.Bagužis. Kaip vieną iš neapgalvotų politikų sprendimų jis paminėjo dabar leidžiamą išimtį, kad emigracijoje gimę vaikai turi teisę turėti dvigubą pilietybę. "Tačiau juk tie vaikai užaugs, ir nesusipratimų neišvengsime. Užaugę jie galės čia ir žemę pirkti, ir naudotis kitomis privilegijomis. Kils pasipiktinimų dėl tokios nelygybės", - samprotavo VAMV vadovas.

Tačiau jau ir dabar gyventojų bei migracijos specialistų nepasitenkinimą kelia kai kam išimties tvarka galimybė turėti dvigubą pilietybę, pavyzdžiui, ją gali turėti asmenys, pilietybę gavę nuo 2003-iųjų sausio iki 2006-ųjų lapkričio mėnesio. Pagal iki 2003 metų galiojusį Pilietybės įstatymą dvigubą pilietybę galėjo gauti tremtinių vaikai, savo lietuvišką kilmę įrodę asmenys, jų vaikai bei vaikaičiai. 2006 metais Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai. Tačiau atgaline data toks teisės aktas negalioja, tad dvigubą pilietybę šiuo laikotarpiu gavę asmenys ją išsaugojo.

Susidarė kuriozinė padėtis: vieniems tai leidžiama, jie automatiškai gali naudotis visomis Lietuvos piliečio privilegijomis, o kitiems - ne.

Dėl tokios nelygybės iš karto atsirado nepatenkintųjų. Imta klausti: kodėl jis dar prieš mėnesį įgijo dvigubą pilietybę, o šiandien aš jau negaliu? Pasitaikė ir visai kurioziškų atvejų. Migracijos specialistai pasakojo apie emigrantų šeimą, kurioje auga trys vaikai. KT pateikus išaiškinimą, du iš jų jau buvo įgiję dvigubą pilietybę, o jauniausias, užsienyje neseniai gimęs vaikelis, pasirodė, jau nebegali tapti Lietuvos piliečiu. Taip vienoje šeimoje auga skirtingų valstybių piliečiai.

Pasak migracijos specialistų, dabartiniame įstatyme yra labai daug dviprasmybių ir netvarkos. "Teisininkai ginčijasi, diskutuoja, kaip taikyti vieną ar kitą įstatymo nuostatą, tačiau mums reikia dirbti. Kiekvienas mūsų klientas norėtų, kad jo reikalai būtų sutvarkyti greitai ir tiksliai. O kaip tai padaryti, kai dažnai nebežinome, kaip iš tiesų turėtų būti?" - sakė G.Bagužis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"