TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ne tik teršė, bet ir melavo

2010 07 24 0:00

Tyrimai atskleidė, kad daugiau nei kilometro Lėvens upės ruožą užklojusios žuvų gaišenos - prasto "Pasvalio vandenų" darbo pasekmė. Tai reiškia, kad vos kilus ekologinei nelaimei šios bendrovės atstovai apsimelavo.

Tūkstančiai Lėvens upėje plaukiojusių puskilograminių lydekų, ešerių, kuojų, daugybė vėžių praėjusią savaitę nugaišo užtroškę nuotekose, kurias išleido bendrovė "Pasvalio vandenys". Išsiaiškinta, kad žuvis pražudžiusios nuotekos buvo net 10 kartų labiau užterštos, nei leidžia gamtos apsaugos normos. Gamtai padaryta žala - dešimttūkstantinė, tačiau bauda teršėjams - minimali.

Kad Lėvuo sušvinkęs nuo išgaišusių žuvų dvoko, pastebėjo maudytis besirenkantys pakrančių gyventojai. Jiems artinantis upės link, dėl nepakeliamos smarvės teko užsidengti nosis, o priėjus buvo matyti boluojantys nugaišusių žuvų pilvai. Netrukus gaišenos nusileido į dugną, bet dvokas liko tvyroti.

Įvertinti šios grėsmingos situacijos pirmieji buvo iškviesti rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai. Jie iškart įtarė, kad žuvis galėjo nunuodyti "Pasvalio vandenys", nes gaišenos plūduriavo už šios bendrovės nuotekų vamzdžio. Tačiau "Pasvalio vandenų" atstovai tąkart kategoriškai gynėsi galėję pakenkti gamtai. Šios bendrovės vyriausiasis inžinierius Tadas Žukauskas gyventojus, aplinkosaugininkus ir LŽ tikino, kad į upę išleidžiamas švarus vanduo, taršos normos neviršija leistinų. Tačiau dabar paaiškėjo, kad tai netiesa.

"Atlikus žuvų kritimo vietoje paimto Lėvens vandens tyrimus nustatyta, kad jame esanti teršalų koncentracija leistiną normą viršijo 10 kartų. Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis sumažintas triskart. Tai pražūtingi skaičiai", - LŽ teigė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas. Pasak jo, "Pasvalio vandenys" gamtai padarė didžiulę, dešimtis tūkstančių litų siekiančią žalą. Tačiau bendrovei gresia tik simbolinė bauda. V.Jakštas pabrėžė, kad tikslią jos sumą bus galima įvardyti tik atlikus daugybę papildomų tyrimų.

Departamento direktorius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu žuvys pradėjo gaišti ir dėl karščio. Žuvų gaišenų randama Kuršių mariose, Šiaulių rajone esančiame Rėkyvos ežere. Ir marios, ir šis ežeras pradėjo švinkti. Žuvys, pasak V.Jakšto, gaišta nusekus vandeniui bei jame sumažėjus deguonies kiekiui. "Norėčiau pabrėžti, kad per karščius daug deguonies sugeria besidauginantys vandens dumbliai. Esant karščiams, dumbliai ne tik sparčiau dauginasi, bet ir greičiau žūva bei pūva. Dėl to aplinkos apsaugos inspekcijas pasiekia vis daugiau pranešimų apie smarvę, sklindančią nuo vandens telkinių. Žmonės baiminasi teršalų. Iš tiesų dėl smarvės dažniausiai "kalti" dumbliai", - teigė V.Jakštas.

Paklaustas, kaip būtų galima apsaugoti žuvis nuo gaišimo, V.Jakštas atsakė, jog išeitis viena: jas išgaudyti ir perkelti į kitą, ne tokį seklų vandens telkinį. Aplinkos apsaugos departamentai pasirengę duoti leidimus tokiam žuvų perkėlimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"