TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neatimkite iš žmonių poliklinikos

2006 06 13 0:00
Poliklinika Naujojoje Vilnioje - vienintelė.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Kitose valstybėse seniai taikoma koncesija Lietuvoje kelia sumaištį ir kaitina aistras. Dabar jos užvirė Naujojoje Vilnioje, kur žmonės sunerimo, ar nebus priversti dėl medicinos paslaugų važinėti į Vilnių.

Pirmieji nudegė kauniečiai, mėginę pagal Koncesijų įstatymą į privačias rankas perduoti miesto mokyklas. O prieš metus Vilniaus miesto savivaldybės vadovas Artūras Zuokas surengė "Mero pusryčius" ir supažindino jų dalyvius su idėja pagal koncesijos sutartį privatiems investuotojams perduoti dvi sostinės poliklinikas - Karoliniškių bei Naujosios Vilnios. Anot mero patarėjos Rūtos Vainienės, buvo pasirinktos vidutinio dydžio poliklinikos, nei pačios geriausios, nei blogiausios. Savivaldybės užsakymu konsorciumas, kurį sudarė UAB "Žabolis ir partneriai", VšĮ Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausoma agentūra, advokatų kontora Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN parengė Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikų veiklos ir (ar) ūkio priežiūros perleidimo privačiam investuotojui galimybių studiją. Šioje studijoje išanalizuotos kelios alternatyvos, bet patys rengėjai siūlo kaip realiai galimą įgyvendinti vieną koncesiją - ūkio ir veiklos perleidimą koncesininkui. Tačiau ir ši koncesija sukėlė pasipriešinimo bangą. Kodėl?

Prieštaringi teiginiai

"Naujosios Vilnios poliklinikos koncesijos procesui akivaizdžiai trūksta skaidrumo. Nebuvo paskelbta, kas norėtų dalyvauti koncesijoje, parinkti tik vieni partneriai, kurie neprisistatė nei gyventojų bendruomenei, nei poliklinikos darbuotojams", - teigė per spaudos konferenciją Naujojoje Vilnioje išrinkta Seimo narė Jadvyga Zinkevičiūtė spaudos konferencijoje. Jos manymu, turėtų būti aiškiai išdėstyta, kas laukia poliklinikos ir jos personalo. Galimybių studija taip pat vertinama prieštaringai.

Studijoje siūloma įsteigti naujo koncesininko uždarąją akcinę bendrovę. Anot Vainienės, tai leistų kontroliuoti koncesininko finansinę veiklą, garantuoti jos skaidrumą. O Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininko advokato Mariaus Dagio manymu, kaip tik čia slypi pavojus, kad įstatinio kapitalo beveik neturinti UAB nesugebės įvykdyti didžiosios dalies įsipareigojimų ir bankrutuos, taip išvengs realios investuotojo atsakomybės. "Kodėl galimybių studijos rengėjai siūlo įsteigti naują koncesininko UAB, o ne pasirašyti sutartį su jau veikiančiomis sveikatos priežiūros privačiomis įmonėmis?" - klausė Dagys.

Kelia abejonių ir studijos teiginiai, kad koncesininkas perims visus poliklinikos darbuotojus, nes toje pat studijoje rašoma, jog darbo užmokesčio fondą, pavyzdžiui, Naujosios Vilnios poliklinikoje siūloma sumažinti 15 proc.

"Paprastai visi darbo užmokesčio mažinimai pirmiausia užklumpa slaugytojus, jų darbo krūvis didėja", - teigė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Vilniaus skyriaus vadovė Danuta Baranovskaja spaudos konferencijoje. Tokią praktiką ir taiko jau veikiantys bendrosios praktikos gydytojų privatūs kabinetai. Kai kuriuose iš jų vienas slaugytojas dirba su trimis ar net dešimčia gydytojų. Kai toks darbo krūvis, nėra ko nė kalbėti apie paslaugų kokybę.

Kita vertus, galimybių studijoje apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą net ir nekalbama. "Medicinos paslaugų kokybė turėtų rūpėti pirmiausia Sveikatos apsaugos ministerijai", - teigė Seimo audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. Tačiau ši ministerija atsiriboja nuo klausimų, susijusių su poliklinikų patalpomis sprendimo, lyg tai neturėtų jokios reikšmės medikų darbo kokybei.

Gal kas ir išloš, bet ne pacientai

Vienoje iš alternatyvų studijos rengėjai siūlo polikliniką suskaidyti į bendrosios praktikos gydytojų privačius kabinetus, jiems išnuomoti poliklinikos kilnojamąjį turtą. Medikų nuomone, toks sumanymas yra abejotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos gydymo įstaigoms jau dabar trūksta bendrosios praktikos gydytojų. Antra, nemažai daliai pacientų mokamos gydymo paslaugos pasidarytų neprieinamos, juo labiau kad antrojo lygio (tai yra daugelio gydytojų specialistų) paslaugų tuose kabinetuose studijos rengėjai siūlo nebeteikti.

"Kas mėnesį vien tik už vaistus sumoku apie 150 litų. Gydytoja pataria daryti masažą, bet už jį reikėtų mokėti. Visa pensija už gydymą ir išeitų. Iš ko gyventi?" - guodžiasi Naujosios Vilnios gyventojas Vitoldas Vitkovskis, prieš 15 metų dirbęs frezavimo staklių gamykloje darbininku, o dabar sergantis ne viena liga ir per mėnesį net kelis kartus ateinantis į polikliniką.

Naujosios Vilnios poliklinika aptarnauja 32,74 tūkst. gyventojų - beveik tiek pat, kiek jų yra, pavyzdžiui, Lazdijų rajone. 14,8 proc. pacientų (beveik 5 tūkst. žmonių) - vyresni kaip 65 metų amžiaus. Ši pacientų grupė kasmet didėja: 2003 m. pensininkų gydėsi 14,1 proc., 2004 - 14,49 proc., 2005 - 14,8 proc., o naujagimių nuo 2003 metų sumažėjo perpus.

Nerealūs skaičiai

"Galimybių studijoje pateikti skaičiai - nerealūs", - LŽ teigė Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Rimas Mackevičius. Studijoje nurodyta, kad į šios poliklinikos pastatų atnaujinimą reikia investuoti 3,48 mln. litų. Tačiau nemaža dalis 1985 metais pastatytos poliklinikos ir vaikų skyriaus senojo pastato (iš viso apie 4 tūkst. kv. metrų) jau suremontuota. "Remontavome savo uždirbtomis lėšomis. Daug kur reikia tik sienas perdažyti, laminato grindis pakeisti, o skaičiai rodo, kad užsimota daryti visų pastatų kapitalinį remontą. Gal to reikia koncesininkui, bet ne poliklinikai", - sakė Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Violeta Prekevičienė, rodydama neseniai išdažytus kabinetus, keraminėmis plytelėlis išklotus koridorius, naujus langus.

Šiuos pastatus poliklinika pagal panaudos sutartį nuomoja iš savivaldybės.

Galimybių studijoje teigiama, kad "sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklai nereikalingas patalpas koncesininkas galėtų naudoti kitai veiklai, pavyzdžiui, subnuomoti tretiesiems asmenims, koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis". Toks tekstas verčia suklusti ne tik medikus, bet ir jų pacientus - Naujosios Vilnios, Pavilnio ir aplinkinių kaimų gyventojus.

Poliklinika statyta gyventojams patogioje vietoje - Naujosios Vilnios centre. Jos teritorija - apie pusę hektaro - dabar yra gardus kąsnelis nekilnojamojo turto spekuliantams, kurie jau neduoda ramybės gretimų vieno aukšto namukų gyventojams ir net grasina gaisrais "kaip Šnipiškėse".

Alternatyva koncesijai

Ar savivaldybė turi galimybę pasirinkti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus? "Poliklinikos veiklos optimizavimas ir komercializavimas nėra susijęs su valdymo perdavimu privatininkui, o priklauso nuo jų vadovų vadybos gebėjimų", - teigė Dagys. Pasak jo, pagal siūlomą modelį savivaldybė ir poliklinika koncesininkui sumokėtų daugiau nei reikėtų mokėti už banko paskolą, jeigu ją imtų poliklinika su savivaldybės garantija. Galimybių studijoje pateikti skaičiai rodo, kad koncesininkui numatyta 8 proc. investicijų grąža, o bankų palūkanų norma - 4-6 proc. Per 8 metus koncesininkui būtų išmokama 10,3 mln. litų daugiau nei sudarytų realios investicijos, jeigu investuotų savivaldybė ir poliklinika.

"Jeigu savivaldybė suteiktų garantą ir galėtume paimti banko paskolą patalpoms remontuoti bei medicinos įrangai įsigyti, darbo sąlygos pagerėtų, o medicinos paslaugų gyventojams nesumažėtų. Priešingai, paslaugų kokybė pagerėtų", - tvirtino poliklinikos direktorius.

Jo manymu, jeigu būtų padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, kurie palyginti su kitų Europos šalių analogiškais įkainiais yra mizeriški (pavyzdžiui, Lietuvoje gydytojo apžiūra įvertinta 35-40 litų, Vokietijoje - 50 eurų), nereikėtų ieškoti koncesininko. Nelogiška ir tai, kad poliklinika privalo įsirengti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią laboratoriją, bet už jos atliekamus tyrimus ligonių kasa nemoka nė lito. Beje, Naujosios Vilnios poliklinika turi akredituotą laboratoriją. Ją perėmus koncesininkui, nežinia ar tyrimai būtų atliekami veltui.

Kur saugikliai?

Pasak Seimo audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus, iki šiol galiojančiame Koncesijų įstatyme buvo palikta daug spragų neskaidriai, nesąžiningai veiklai plėtoti. Jis teigė, kad šį mėnesį Seimas numato svarstyti šio įstatymo pataisas, kurios turėtų būtų savotiški saugikliai. "Tokius saugiklius turės kiekvienas šio įstatymo straipsnis", - tvirtino Skardžius. Anot jo, priėmus pataisas koncesininkas negalės valstybės ar savivaldybės turto privatizuoti ar įkeisti bankui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"