Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Nebus jėgainės, nereikia ir ministerijos

 
2016 11 04 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo rinkimų nugalėtojos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvai naikinti Energetikos ministeriją su išlygomis pritaria ir politikai, ir ekspertai. Vis dėlto pastarieji atkreipia dėmesį, kad žinia apie numatomus pokyčius pateikta neprofesionaliai.

Suformavus naująją šalies valdžią, neliks septynerius metus gyvuojančios Energetikos ministerijos. Apie ketinimus naikinti vieną iš 14 ministerijų pranešė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Priežastis paprasta – naujos atominės elektrinės Lietuvoje statyti neketinama.

„Valstiečių“ užmojams neprieštarauja drauge su jais dirbti pasiryžę socialdemokratai. Iniciatyvai pritartų ir derybų dėl koalicijos nepradėję konservatoriai. Tačiau prieš tai jie pageidautų išgirsti strateginius naujosios valdžios artimiausio meto planus energetikos srityje.

Anot R. Karbauskio, Energetikos ministerija buvo įkurta planuojant statyti naują atominę elektrinę, o atsisakius šių ketinimų nelieka ir poreikio turėti tokią ministeriją. „Suprantu, jog priprantama, kad yra ministerija, ministras. Bet pagal savo funkcijas ir užduotis ji nesunkiai integruotųsi į Ūkio ministeriją kaip departamentas“, – iniciatyvą grindė „valstiečių“ lyderis. Esą tai prisidės prie kito LVŽS užmojo – „dešimtimis procentų sumažinti valdininkų skaičių ir optimizuoti valstybės valdymą“.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasigedo strateginių tikslų

Pritariantis Energetikos ministerijos naikinimui teigė socialdemokratų lyderis, kadenciją baigiančios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, Energetikos ministerijos vykdomų funkcijų sumažėjo, nes dauguma projektų jau įgyvendinti. Dujotiekio su Lenkija (GIPL) projektui vykdyti, anot premjero, pakaktų ir departamento.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius taip pat neprieštaravo galimybei atsisakyti Energetikos ministerijos. Tačiau, jo nuomone, naujoji valdžia pirmiausia turėtų suformuluoti, kokių pagrindinių tikslų energetikos srityje ji sieks per artimiausius ketverius metus. Kol kas apie tokius planus rinkimų laimėtojai nekalba.

A. Kubilius priminė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programoje įtvirtinti du aiškūs strateginiai tikslai: vienas – stabdyti Astravo atominės elektrinės statybą, kitas – drauge su kitomis Baltijos valstybėmis sinchronizuoti elektros tinklus su europiniais. „Suformulavę tokius tikslus aiškiai matėme, ko reikia, kad jie būtų įgyvendinti, kaip to pasiekti. Matėme galimybę Energetikos ministeriją jungti su Susisiekimo ministerija ir sukurti Infrastruktūros ministeriją, kuri apimtų ir geležinkelius, ir kitą infrastruktūrą. Kartu būtų pradėtos reformos susisiekimo srityje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Kubilius. Todėl, anot jo, kalbos apie Energetikos ministerijos uždarymą perša mintį, kad naujajai valdžiai minėti tikslai nebebus svarbūs.

Nekorektiškas elgesys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, buvęs diplomatas ir energetikos viceministras Romas Švedas teigė Energetikos ministerijos naikinimo nekvestionuojantis valstybės tarnybos efektyvinimo, stiprinimo bei funkcijų išgryninimo požiūriu. Tačiau procedūriniu požiūriu taip, kaip žinia buvo pateikta, nedaroma.

„Energetika – Lietuvos išsivadavimo iš Rusijos „Gazprom“ simbolis. Tik Energetikos ministerijos dėka buvo išsivaduota iš šio monopolio, įgyvendinti svarbiausi projektai, įskaitant suskystintų gamtinių dujų terminalą. Todėl tokius reikšmingus pranešimus skelbti koridoriuje, kaip tai buvo padaryta, yra neprofesionalu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Švedas.

Jo įsitikinimu, toks elgesys esąs itin nekorektiškas strateginio investuotojo ir regioninių partnerių atžvilgiu. „Strateginis partneris „Hitachi“ yra laimėjęs viešą konkursą, pasižadėjo į Lietuvą investuoti apie milijardą JAV dolerių. Todėl pareiškimai, kad Energetikos ministerija bus naikinama, o atominės jėgainės nestatysime, mažų mažiausiai yra nepagarba „Hitachi“ ir regioniniams partneriams. Apie tokius numatomus sprendimus reikia pranešti taip, kaip tai daro profesionalai ir yra įprasta tarptautinėje praktikoje. To jie neturi sužinoti iš žiniasklaidos“, – pabrėžė R. Švedas.

Jis neteisybe vadino teiginius, esą Energetikos ministerija buvo įkurta tik dėl naujos atominės elektrinės, nes ši institucija įgyvendino kitus projektus.

Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sakė nemanantis, kad Energetikos ministerijos egzistavimas pasitvirtino. „Visi didžiausi pokyčiai, virsmas vyko, kai jos nebuvo. Tačiau didžiausia bėda ta, kad Energetikos ministerijoje beveik neliko specialistų, o viceministrai yra politikai“, – pažymėjo jis. V. Jankausko nuomone, pakaktų ir stipraus energetikos padalinio Ūkio ministerijoje.

Naikins antrą kartą

Energetikos ministerija buvo įsteigta atkūrus nepriklausomybę, 1990 metų spalį, tačiau 1997-ųjų gegužę panaikinta, jos funkcijos perduotos Ūkio ministerijai. Už energetiką atsakinga ministerija buvo atkurta 2009 metų sausį, ministro postas teko konservatoriui Arvydui Sekmokui. Dabartinėje Vyriausybėje energetikos ministru dirbo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas Jaroslavas Neverovičius, šiam atsistatydinus, kėdę perėmė „darbiečių“ deleguotas nepartinis Rokas Masiulis.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos bendrovę „Hitachi“ kaip strateginį investuotoją į Visagino atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Dabartinė Vyriausybė kelis kartus skelbė naujus terminus, kada bus priimti sprendimai dėl šios jėgainės, tačiau iš esmės projektas yra žlugęs.

LVŽS rinkimų programoje pasisakoma prieš atominių elektrinių statybą mūsų regione, nes saugios branduolinės energetikos neva nėra. R. Karbauskis bei jo vadovaujami „valstiečiai“ ir anksčiau aktyviai pasisakė prieš atominės elektrinės statybas, o prieš 2012 metų referendumą partija aktyviai agitavo joms nepritarti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"