TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nebus pamiršti ir susikompromitavę premjerai

2011 07 14 0:00
A.Šleževičių iš Vyriausybės vadovo posto išvertė ne laiku atsiimtas banko indėlis.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Prieštaringos reputacijos buvusiam Vyriausybės vadovui Adolfui Šleževičiui valdžia rengiasi skirti valstybinę pensiją.

Valdantieji konservatoriai nusprendė pamaloninti prieš 15 metų skandalingai postą priverstą palikti tuometės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) ministrą pirmininką Adolfą Šleževičių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo Vyriausybei pensinio amžiaus sulaukusiam ekspremjerui, kaip teigiama, itin turtingam verslininkui, nuo rugpjūčio 1 dienos skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu ji - 800 litų. Dokumentus, reikalingus A.Šleževičiaus pensijai skirti, SADM pateikė Ministro pirmininko tarnyba.

Pagal įstatymą vyrai gali išeiti į pensiją sulaukę 62-ejų, A.Šleževičiui dabar - 63,5 metų. Ministro pirmininko pareigas jis ėjo trejus metus - 1993-1996-aisiais. "Ilgojo stabilizatoriaus", kaip buvo pramintas A.Šleževičius, politinę karjerą sugriovė ne laiku iš banko atsiimtinas 135 tūkst. litų indėlis.

Prasta sistema

"Labai keista, kad atsirado toks projektas. Konservatoriai aiškiai deklaravo, jog tokios pensijos nebus skiriamos bent dvejus metus. Dabar jie prieštarauja sau", - stebėjosi ilgametis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas. Jis priminė, kad šiuo sunkmečiu valstybinių pensijų negauna penkis vaikus auginančios motinos. A.Sysas mano, jog valstybinių pensijų apkritai neturėtų būti. "Ši sistema išsigimusi ir egzistuoja tik Lietuvoje. Kitose šalyse tokių dalykų nėra arba jie labai riboti", - teigė parlamentaras. Pasak A.Syso, Socialinė chartija orų gyvenimą reikalauja užtikrinti visiems piliečiams, ne tik atskiriems pareigūnams, kurie, susiklosčius aplinkybėms, buvo premjerai.

Ketinimais pamaloninti A.Šleževičių vakar stebėjosi ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. "Tikrai neprivaloma tokios pensijos skirti kiekvienam premjerui. Žinant pasitraukimo iš tų pareigų aplinkybes, tai netinkamas siūlymas", - kalbėjo konservatorius. Jo nuomone, laikotarpis, kai Vyriausybei vadovavo A.Šleževičius, nebuvo kuo nors ypatingas, tikrai ne sunkmetis, kai tenka demonstruoti ypatingus gebėjimus, priimti nestandartinius sprendimus ar net aukotis. "Pagaliau A.Šleževičius - turtingas verslininkas, neabejoju, sukaupęs išteklių, apsirūpinęs ir brandesnio amžiaus laikotarpiui. Tad socialinio pobūdžio aspektų neįžvelgiu ir argumentų nematau", - pabrėžė J.Razma.

Priklauso pagal pareigas

Valstybinių pensijų įstatyme teisė gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją numatyta Lietuvos piliečiams, kurie bent dvejus metus ėjo Seimo pirmininko, premjero, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininkų pareigas. Šiems asmenims pensija skiriama, kai jie sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais.

"Pabrėžiame, kad ši pensija nėra pirmojo laipsnio pensija už nuopelnus, kai svarstoma, ar su prašymu pateikti dokumentai įrodo tuos nuopelnus. Šios rūšies pensijos pagal įstatymą panaikintos nuo 2011-ųjų", - vakar LŽ aiškino SADM. Pensija žmogui mokama tik tuomet, kai jis neturi draudžiamųjų pajamų. Tačiau jei asmuo gyvena iš dividendų (A.Šleževičiaus atveju tai tikėtina), jam bus mokama visa paskirtos pensijos suma.

Pražudė indėlis

A.Šleževičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje dirbę žmonės prisimena jį buvus vadybininku iš prigimties, tačiau politinio nuovokumo jam esą trūko. Premjeras puikiai matė problemas ir operatyviai jas sprendė. Tiesa, ne visada sėkmingai. Teigiama, jog A.Šleževičiui iš tikrųjų pavyko stabilizuoti to laikotarpio krašto ekonomiką. Didžiausia tuomečio premjero bėda, pasak šaltinių, buvo ta, kad stiprus verslininko instinktas jam labai trukdė ginti viešąjį interesą.

Iš posto A.Šleževičių išvertė vadinamasis bankų skandalas. 1995 metų gruodžio 19-ąją Lietuvos bankas paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A.Šleževičius iš šio banko atsiėmė terminuotą 135 tūkst. litų indėlį. 1996-ųjų sausio pradžioje LDDP prezidiumas tokį poelgį įvertino kaip "moralinę ir politinę klaidą". Tačiau A.Šleževičiaus atsistatydinimui nepritarė.

Tuomet dėl nederamo premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė du ministrai - Povilas Gylys (užsienio reikalų) ir Linas Linkevičius (krašto apsaugos). Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad A.Šleževičius atsistatydintų, bet šis nesutiko. Tada valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Dauguma parlamentarų tam pritarė. Vasario 8 dieną A.Šleževičius buvo atleistas iš pareigų. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų bei gautų didesnių palūkanų pagal A.Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų. Dėl jos vilkinimo buvęs premjeras laimėjo bylą Strasbūro teisme. Pasitraukęs iš politikos A.Šleževičius ėmėsi verslo konsultacijų, technologijų prekybos, kelerius metus dirbo Rusijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"