TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nedarbo šmėklai pančioti – deklaracijos

2013 07 26 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengta Užimtumo didinimo 2014 - 2020 metais programa vertinama nevienareikšmiškai. Valdantieji mano, kad ši strategija nukreipta į pagrindinius iššūkius, o opozicijos atstovai joje mato tik bendrų teiginių rinkinį.

Sudėtinga padėtis mūsų šalies darbo rinkoje. Didelis nedarbas, ypač jaunimo, ir ilgalaikiai bedarbiai, sunkumai įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, nemažėjantis nelegalaus darbo mastas, nepakankamos investicijos į naujų darbo vietų kūrimą.

Užimtumo programoje šias problemas įveikti siūloma skatinant verslo plėtrą, didinant darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, maksimaliai panaudojant darbo išteklių potencialą, užtikrinant užimtumo politikos integralumą.

Ikikrizinis lygis nepasiektas

SADM parengtame dokumente nurodoma, kad strateginis programos tikslas – kuriant naujas darbo vietas kiekvienam šalies gyventojui sudaryti galimybes bet kuriuo gyvenimo etapu užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirenkamu darbu.

Pažymima, kad nors Lietuvos ekonomika nuo 2010 metų sparčiai augo, nesukurta tiek darbo vietų, jog būtų galima sparčiai ir tvariai laisvus darbo išteklius įtraukti į darbo rinką. 2012 metais užimtųjų buvo 241,5 tūkst. mažiau negu iki krizės 2008 metais. Dėl ne itin veiksmingai kontroliuojamo nelegalaus darbo nemaža dalis darbo vietų yra šešėlyje.

Projekte teigiama, kad verslo aplinka toliau turėtų būti gerinama: sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, verslo plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti. Esą šalies ekonomika auga lėčiau dėl nepakankamų investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų srautas pastaraisiais metais buvo ribotas. Šiuo metu bendras sukauptų tiesioginių užsienio investicijų rodiklis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Be to, daugiausia šių investicijų lieka didžiuosiuose miestuose.

Būtina palanki mokesčių sistema

Aiškinama, kad verslui steigti ir plėsti yra būtina palanki mokesčių sistema, kuri būtų stabili, paprasta ir aiški. Esą reikia mažinti darbo jėgos apmokestinimą, bendrą verslo reguliavimo naštą, šalinti biurokratines kliūtis, sudaryti palankias teisines sąlygas lankstiems darbo susitarimams, skatinti investicijas visoje šalies teritorijoje, įtvirtinti aiškų ir skaidrų teritorijų planavimo procesą.

Verslumą ir savarankiškumą siūloma skatinti didinant viešųjų verslo paslaugų (informavimo, konsultavimo, mokymo) prieinamumą pradedantiesiems verslininkams regionuose, užtikrinant finansinių šaltinių prieinamumą verslo pradžiai, raginant kurti socialinės ekonomikos įmones, kooperatyvus, savidraudos įmones ir labai mažas įmones.

Menkas našumas

Anot SADM, nors šalies gyventojai yra palyginti išsilavinę, vis labiau ryškėja jų kvalifikacijos neatitiktis darbo rinkos poreikiams, o vis didėjantis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas artimiausiu metu gali tapti pagrindiniu ūkio plėtros stabdžiu. Darbuotojų kvalifikacijos problemą iš dalies rodo ir tai, kad darbo našumas Lietuvoje yra vienas menkiausių ES.

Nurodoma, kad išsilavinimo kokybė ir įgyta kompetencija nepakankamai atitinka verslo ir visuomenės poreikius. Mokymo programose per mažai dėmesio skiriama specifinių ūkio sektorių gebėjimams ugdyti, praktiniams įgūdžiams lavinti. Mokymosi visą gyvenimą sistema yra fragmentiška, o rodikliai yra vieni prasčiausių ES. Siekiant išspręsti šias problemas norima gerinti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, užtikrinti kokybiškų įgūdžių įgijimą švietimo ir mokymo sistemoje: užtikrinti aukštojo mokslo studijų atitiktį darbo rinkos poreikiams, plėtoti studijų įvairovę, įskaitant individualų mokymosi turinio ir proceso pritaikymą, modernizuoti profesinį mokymą, užtikrinti jo atitiktį darbo rinkos poreikiams bei populiarinti profesinį mokymą.

Darbo išteklių potencialą negatyviai veikia visuomenės senėjimas ir emigracija, ypač sparčiai situacija prastėja kaimo vietovėse. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, kyla grėsmė ekonomikos augimui ir ūkio konkurencingumui, taip pat socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sistemų tvarumui, nes didėjant socialinių, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų vyresniesiems poreikiui mažėja galimybių išlaikyti minėtas sistemas. Todėl esą būtina skatinti visus darbingo amžiaus gyventojus dalyvauti darbo rinkoje – įtraukti jaunimą, bedarbius ir neaktyvius gyventojus, o vyresnio amžiaus darbuotojus - ilgiau išlaikyti.

Dėmesys ilgalaikiams bedarbiams

Kaip didelė problema minimas ilgalaikis nedarbas, jo lygis 2012 metais siekė 6,5 procento. Tarp pernai registruotų bedarbių beveik pusė darbo neturėjo daugiau kaip vienus metus, kas ketvirtas – daugiau kaip dvejus metus. Su sunkumais darbo rinkoje susiduria menką išsilavinimą turintys asmenys, ypač kaimo gyventojai, kuriems sunku rasti gebėjimus atitinkantį darbą.

Šias problemas siūloma spręsti stiprinant jaunimo motyvaciją mokytis ir dirbti, plėtoti savarankiško užimtumo galimybes, užtikrinant vyresnio amžiaus darbuotojams karjeros galimybes, užkertant kelią diskriminacijai dėl amžiaus, taikant paskatas įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus, vykdant ilgalaikių bedarbių aktyvinimo priemones.

Gyventojų užimtumo didinimo politika esą yra fragmentiška. Padėtį žadama keisti derinant ekonomikos, verslo plėtros, švietimo, darbo rinkos ir kitų viešųjų politikų sprendimus, kuriais daroma įtaka gyventojų užimtumui, įtraukiant socialinius partnerius į užimtumo politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Reikia strategijos

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkės Kristinos Miškinienės teigimu, parengta ir derinti pateikta Užimtumo programa – ilgalaikis strateginis dokumentas. Ji pažymėjo, kad valstybei būtina turėti tokią strategiją, norint užtikrinti ekonomikos augimą, pagerinti užimtumą, susigrąžinti emigravusius asmenis.

Pasak K.Miškinienės, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai yra deklaratyvus dokumentas. Tačiau tai esą tik programa, o ne veiksmų ir konkrečių priemonių planas. Šis dar tik rengiamas. „Reikia prisiminti, kad šią programą rengė ne tik valstybės institucijų, bet ir verslo, darbdavių, mokslo, jaunimo, profsąjungų, kitų socialinių partnerių atstovai. Atliktas didžiulis darbas vertinant esamą situaciją ir formuojant keturis prioritetinius tikslus“, - aiškino socialdemokratė.

K.Miškinienės nuomone, programa pasiteisins, jeigu bus parengtos tikslios ir veiksmingos priemonės tikslams pasiekti, bus geras jų koordinavimas, užtikrinta stebėsena, kontrolė.

Pasigedo konkretumo

Seimo SRDK pirmininkės pavaduotojas Rimantas Dagys projektui negaili kritikos. Pirmiausia jam užkliuvo, kad siūlomoje programoje labai daug bendrų teiginių, nenumatyta konkrečių sprendimų. „Priemonės yra abstrakčios, neaišku, kas turima galvoje. Nedarbo mažinimas nuo dabartinio lygio iki 7 proc. 2020 metais nėra ambicinga programa. Jeigu ekonomikos niekas nesukrės, rezultatai turėtų būti dar geresni, kokių nors specialių pastangų tam nereikia“, - pažymėjo jis.

R.Dagys pasidžiaugė tik tuo, kad dabartiniai valdantieji pradėjo kalbėti apie lanksčius darbo santykius. Tačiau programos teiginiai apie investicinę politiką yra kritikuotini iš esmės. „Apie kokias investicijas galima kalbėti, kai Vyriausybė iki šiol nepriima sprendimo dėl 17 mlrd. litų investicijos į Lietuvą – atominės elektrinės? Visa, kas kalbama, yra šiaip pašnekėjimas apie bendrus principus“, - įsitikinęs konservatorius.

R.Dagys siūlytų konkretizuoti programą. Jo teigimu, būtina numatyti aiškias problemų sprendimo priemones, tikslias jų įgyvendinimo datas.

Tikisi teigiamo poveikio

Dokumentą rengusios darbo grupės nario socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio nuomone, programa yra nebloga. „Ją vertinu pozityviai, laikau reikšmingu programiniu dokumentu ir manau, kad jos poveikis nedarbui mažinti ir užimtumui didinti gali būti teigiamas. Kaip ir visų programų, jos sėkmingumas priklausys nuo to, kaip nuosekliai bus vykdoma, ar bus pakankamas finansavimas joje numatytoms priemonėms ir ar pakaks politinės valios priimti kai kuriems siūlomiems sprendimams“, - teigė jis.

T.Medaiskis plačiau pakomentavo vieną aspektą, liečiantį švietimo, profesinio mokymo ir užimtumo santykį. Jis pažymėjo, jog ne visai teisinga įsivaizduoti, kad mokykla, profesinio mokymo sistema ar universitetai tik "gamina" kvalifikuotą darbuotoją, o verslas jį jau pagamintą "vartoja". „Šitaip mąstant, nesiliauja verslo virkavimai, kad mokymo sistema "gamina" ne tą, ką reikia, suteikia ne tas kvalifikacijas, kurių reikia, ir pan. Tačiau jokia mokymo sistema nepajėgi parengti darbuotojo visoms įmanomoms darbo vietoms, kurios, beje, labai greitai kinta. Jos užduotis - suteikti bazinių žinių ir parengti imlų, pajėgiantį toliau mokytis bei adaptuotis prie konkrečios darbo vietos darbuotoją", - tvirtino T.Medaiskis.

Todėl, anot jo, protingas darbdavys turėtų ne tiek ieškoti jau "gatavo" specialisto, kiek prisiimti pareigą toliau ugdyti jam reikalingas priimto darbuotojo kvalifikacijas, o protinga valdžia turėtų visokeriopai skatinti tokias darbdavio pastangas. "Man atrodo, kad programoje tokiam darbdavio skatinimui turėtų būti skirta daugiau dėmesio“, - kalbėjo T.Medaiskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"