TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nedeginti žolės prašys ir kunigai

2011 04 05 0:00
Labiausiai pernykštė žolė deginama Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Petro Malūko nuotrauka

Atšilus orams ugniagesiai gelbėtojai vis dažniau skuba malšinti pernykštės žolės degintojų sukeltų gaisrų. Kad piktadariai atsitokėtų, į jų sąžinę per pamokslus belsis net kunigai.

Kaip ir kasmet nutirpus sniegui ir vos spėjus kiek pradžiūti žemei, tai vienoje, tai kitoje krašto vietoje ima juoduoti išdeginti pernykštės žolės bei ražienų plotai.

Dega visame krašte

Vien Alytaus apskrityje per šešias pastarąsias dienas užregistruoti 24 gaisrai, iš jų 20 kartų teko gesinti degančią žolę ir ražienas. Visoje Lietuvoje užfiksuoti 193 tokie gaisrai, išdegė beveik 300 hektarų pievų.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus atstovo Gintauto Druktenio, neatsakingai elgdamiesi žmonės pridaro žalos ne tik gamtai, savo turtui, sveikatai, bet ir kelia pavojų gyvybei. "Nebuvo nė vienų metų, kad per žolės deginimą būtų pavykę išvengti žmonių aukų", - teigė G.Druktenis. Praėjusiais metais vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužalotas. Sudegė 9 pastatai, beveik dvigubai daugiau pastatų ugniagesiams pavyko apsaugoti nuo pražūties liepsnose.

Šiais metais kol kas žmonių aukų išvengti pavyko, tačiau ugnis spėjo pasiglemžti du apleistus namus ir ūkinį pastatą, kurie supleškėjo deginant žolę.

Išlaidų neskaičiuoja

Tik nedaugeliu atvejų pavyksta nustatyti žolės padegėjus, todėl jų padaryta žala gamtai ir priešgaisrinio gelbėjimo tarnyboms taip ir lieka neatlyginta. Pernai PAGD pareigūnai nubaudė 48 žolės degintojus, nes tik tiek pavyko jų nustatyti. Už žolės ir ražienų deginimą numatytos piniginės baudos nuo 200 iki 1000 litų. Kiek kainavo PAGD tokių gaisrų gesinimas, statistikos nėra, tačiau pareigūnai neabejoja, jog išlaidos siekia tūkstančius litų. "Vidutiniškai vienam išvažiavimui į tokį gaisrą reikia vien degalų už 100 litų. Neskaičiuojant pareigūnų darbo ir technikos", - teigė G.Druktenis.

Gesinimas - specifinis

Degančių pievų gesinimas yra specifinis, dažnai šalia tokios gaisravietės nėra vandens telkinių, todėl gelbėtojams su ugnimi tenka kovoti parankinėmis priemonėmis - liepsną užplakti medžių šakomis arba specialiomis "mušeklėmis". Neretai sunki technika įklimpsta kemsynuose, reikia kviesti specialų transportą, kad ją ištrauktų.

Per daugelį metų PAGD pareigūnai yra pastebėję, kad Žemaitijoje žolė padeginėjama mažiausiai. Labiausiai linkę pernykštę žolę deginti Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojai, ypač šalia didelių miestų, kur yra daug miestiečių supirktų žemės sklypų. Savininkai nesivargina jų prižiūrėti, nes laukia, kada galės pelningai parduoti ar pradėti kokią nors veiklą.

Už žolės deginimą savo ruožtu baudžia ir aplinkosaugininkai. "Žmogui skiriame administracinę baudą ir už gamtai padarytą žalą, be to, jis netenka išmokų už visus deklaruotus pasėlius", - aiškino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas.

Sunku nustatyti

Alytaus gelbėtojai, siekdami užkirsti kelią žolės deginimui, kreipėsi net į kunigus, kad šie per pamokslus paskatintų žmones atsisakyti deginti pievas. Ugniagesiai taip pat važinėja į mokyklas ir aiškina vaikams apie žolės deginimo pavojų ir žalą.

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio įsitikinimu, žolės deginimo priežastis - neūkiškumas. "Jei iš rudens nušienautų ar nuganytų žolę, pavasarį nebūtų ką deginti", - neabejoja gamtininkas. Anot A.Pranaičio, ugnis sunaikina retus augalus, žūva bestuburiai gyvūnai, paukščiai, žinduoliai. Liepsnos praryja neršti besiruošiančias varles, pievinių kalviukų, pempių ir kitų paukščių kiaušinius, pačius paukščius.

Nustatyti žolės degintojus sunku, nes net ir gaisravietėje rastas "mušeklę" rankose laikantis žmogus tvirtina, kad padegė kažkas kitas, o jis, pastebėjęs ugnį, tik žiūri, kad ji neišplistų ir nepersimestų į pastatus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"