TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nedirbo, nedirba ir nedirbs

2016 08 26 6:00
Dirbti visuomenei naudingus darbus ateina vis mažiau socialines pašalpas gaunančių žmonių. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Emigracija iš Lietuvos kaimų baigia išvilioti ir tuos, kurie iki šiol gyveno iš socialinių pašalpų ir už jas dirbo visuomenei naudingus darbus. Nebelikus kam tvarkyti viešųjų erdvių, kaimiškosios šalies savivaldybės rengiasi steigti nekvalifikuotų darbininkų etatus. Pirmoji tam ryžosi Joniškio rajono savivaldybė.

Joniškio rajono savivaldybės politikai apsisprendė – vietoj gyventojų, dirbančių už pašalpas, seniūnijose už minimalų atlygį įdarbins nekvalifikuotus darbus atliekančius žmones.

Valdininkų, dirbančių su pašalpų gavėjais, teigimu, šių sparčiai mažėja, jų kontingentas kinta, o dirbti ateina daugiausia tie, kurie ne tik nevaldo šiuolaikiškų mechanizmų, bet ir „net kastuvo ar šakių nebenulaiko“. Todėl Joniškio rajono savivaldybės taryba dešimčiai rajono seniūnijų patvirtino 14 darbininkų etatų. Tačiau iš tiesų, kaip sako Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Artūras Pališkevičius, etatinių darbininkų reikėtų kelis kartus daugiau.

Kad vadinamieji pašalpininkai jau seniai nebesusidoroja su jiems skiriamais darbais, „Lietuvos žinioms“ tvirtino ir kitų šalies savivaldybių seniūnai. Jų žodžiais, kaimiškosioms seniūnijoms būtinai reikia etatinių darbininkų.

Nemotyvuotas ir nenašus darbas

Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Pališkevičius pabrėžė, kad į šio rajono tarybą dėl papildomų etatų steigimo savivaldybės administracijoje ryžtasi kreiptis tuomet, kai nebeliko kam tvarkyti rajono viešųjų teritorijų. „Mūsų rajone atsiranda vis daugiau viešųjų erdvių, puikiai sutvarkytų Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau kad šios vietos išliktų gražios, jas reikia nuolat prižiūrėti. Bet jau nebeliko kam to daryti“, – tikino merijos valdininkas. Pasak jo, rajono seniūnai nuolat kėlė problemą, kad sugriežtinta pašalpų mokėjimo tvarka itin praretino jas gaunančiųjų ir už tuos pinigus atidirbti turinčiųjų gretas. „Todėl dirbti viešųjų darbų ateina tie, kurių darbas – kaip ant juoko. Jis nemotyvuotas ir nenašus“, – akcentavo A. Pališkevičius.

Norint, kad rajono viešosiose erdvėse būtų tvarka, administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, reikia žmonėms mokėti atlyginimus, o privalantieji atidirbti už pašalpas galėtų būti jų pagalbininkai. 14 samdomų darbininkų išlaikymas Joniškio rajono savivaldybei kainuotų 83 tūkst. eurų per metus. „Ir tai – daug pigiau, nei samdyti bendrovę, kurios darbuotojai tvarkytų viešąsias rajono erdves“, – įsitikinęs A. Pališkevičius. Pasak jo, etatiniai darbuotojai rajono seniūnijose galėtų būti įdarbinti nuo rugsėjo.

Jokios naudos visuomenei

Joniškio rajono savivaldybės Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad dirbti visuomenei naudingus darbus ateina vis mažiau socialines pašalpas gaunančių žmonių, o ir tie paprastai būna silpni, ligoti, bet svarbiausia – nemotyvuoti. „Iš jų labai mažai naudos visuomenei. Mums, seniūnijų darbuotojams, tie žmonės tampa didžiuliu vargu“, – neslėpė J. Augustinaitienė. Pasak jos, bet kokio – net minimalaus – rezultato galima išreikalauti vos iš trečdalio pašalpų gavėjų, kiti atėjusieji dirbti vien „stumia“ dienas.

Šiuos žmones bus stengiamasi nuteikti dirbti, tačiau reikia, kad drauge su jais būtų rimtai dirbančių asmenų. „Joniškio seniūnijoje norėtume turėti mažiausiai dešimt darbininkų etatų, tačiau geriausiu atveju bus keturi“, – sakė J. Augustinaitienė.

Kad pašalpų gavėjų darbu negali būti užtikrinta tvarka, „Lietuvos žinioms“ teigė ir Ukmergės rajono Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė Rita Mikutienė. Ukmergės rajono savivaldybė, kaip rašė „Lietuvos žinios“, Lietuvoje buvo pirmoji, 2009-aisiais įpareigojusi pašalpas gaunančius gyventojus už jas atidirbti visuomenei naudingus darbus. Seniūnė R. Mikutienė – viena iš šios tvarkos įvedimo rajone iniciatorių. „Kai pašalpų gavėjai pradėjo dirbti, džiaugėmės jų darbu ir pastangomis. Tačiau per septynerius metus vadinamieji pašalpininkai pasikeitė iš esmės. Dabar tarsi ir būtų kam dirbti, bet nebėra kam atlikti darbų“, – kalbėjo R. Mikutienė.

Visos Lietuvos problema

Žemaitkiemio seniūnė pasakojo, kad daug rajono žmonių, neturėjusių darbo ir gavusių pašalpas, emigravo, nemažai išvažiavo iš seniūnijos, apsigyveno kitur. Anot R. Mikutienės, likusieji sunkiai paeina, ką jau kalbėti apie jų darbo kokybę. „Dokumentuose rašome, kad tuos žmones įdarbiname, tačiau iš tiesų dirbame su jais beveik vien socialinį darbą. Džiaugiamės, jog išmokėme pašalpų gavėjus šešias dienas per mėnesį išlikti blaivius, nes tiek dienų atidirbti juos yra įpareigojusi Ukmergės rajono savivaldybė“, – dėstė R. Mikutienė.

Žemaitkiemyje neretai tikrinamas už pašalpas dirbančių žmonių blaivumas, ieškoma įvairių būdų, kaip juos motyvuoti dirbti. Tai daro ir pati seniūnė, ir komunalinio ūkio specialistas, ir socialinė darbuotoja. Todėl tokios tvarkos Ukmergės rajone ir visoje Lietuvoje įvedimo iniciatorė dabar neabejoja, kad ir jų rajono savivaldybė anksčiau ar vėliau neišvengiamai turės priimti etatinių darbuotojų kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams atlikti.

Radviliškio rajono savivaldybės Radviliškio seniūnas Leonas Grigaliūnas „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad savivaldybei nustačius darbo už socialines pašalpas tvarką, į jo vadovaujamą seniūniją per mėnesį ateidavo iki 80 gyventojų. „Dabar nesulaukiame nė 20 pašalpų gavėjų, nors didelėje mūsų seniūnijoje darbo rankų tikrai labai reikia“, – pridūrė seniūnas.

Jis pabrėžė, kad ir kiti Radviliškio rajono seniūnijų vadovai kelia tvarkančiųjų viešąsias erdves stygiaus problemą. Daugelis mano, jog sėkmingiausiai ji būtų sprendžiama šiems darbams atlikti priėmus etatinių darbuotojų.

Didmiesčiai gali rinktis

Didžiuosiuose miestuose želdynus prižiūri, gatves šluoja, sniegą kasa ir jį išveža šių darbų konkursus laimėjusių įmonių darbuotojai, tad pašalpų gavėjams lieka šiukšlių rinkimo arba kiti jokios kvalifikacijos ir įgūdžių nereikalaujantys darbai. Kauno miesto seniūnų sueigos pirmininkas, šio miesto Petrašiūnų seniūnijos seniūnas Algimantas Vilkevičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino ne kartą turėjęs progą įsitikinti, kad vadinamiesiems pašalpininkams pavojinga patikėti net žoliapjoves, nes jų rankose šie darbą palengvinantys prietaisai ypač greitai genda. „Priversti dirbti dažną pašalpininką – kruvinas darbas, kiekvienam jų reikia atskiro prižiūrėtojo“, – neslėpė A. Vilkevičius. Tačiau Petrašiūnų seniūnas laikosi principo, kad kiekvienas darbas ugdo žmogaus orumą. Be to, anot jo, nevalia manyti, jog galima gyventi iš pašalpų, būtina dirbti visuomenės labui.

Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnijos seniūnas Algimantas Vaitkus sakė, kad šioje seniūnijoje nėra už pašalpas dirbančių asmenų. Aplinką tvarko ir viešuosius darbus dirba pažeidėjai, kuriems tokią prievolę skiria teismas.

Naujosios Vilnios seniūnijos vyriausioji specialistė Jurgita Daukšaitė pabrėžė, jog seniūnija turi teisę nepriimti ateinančių atidirbti už pašalpas žmonių, kurie nekelia pasitikėjimo. „Tad tokių ir nepriimame. Gaunantieji pašalpas yra prisidėję, pavyzdžiui, prie nelegalių sąvartynų likvidavimo, padarę kitų darbų visuomenės labui“, – patikino J. Daukšaitė.

Šiaulių miesto savivaldybės Rėkyvos seniūnas Deividas Petrolevičius teigė, kad gali pasitikėti tik maždaug trečdaliu tų, kurie dirba už pašalpas, o kitiems reikia priežiūros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"