Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nedirbti penkis mėnesius – prabanga

 
2017 07 19 13:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, nė viename Europos parlamente politikai neturi tiek laisvo laiko kaip Lietuvos Seime. Todėl konstitucinės teisės žinovas mano, kad įteisinti Seimo narių atosotogas nebus lengvas dalykas.

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, nė viename Europos parlamente politikai neturi tiek laisvo laiko kaip Lietuvos Seime. Todėl konstitucinės teisės žinovas mano, kad įteisinti Seimo narių atostogas nebus paprasta, nes netekti privilegijų niekas nenori.

V. Sinkevičius sveikintina vadina iniciatyvą pagaliau įteisinti Seimo narių atostogas. Nors tą padaryti Konstitucinis Teismas (KT) įpareigojo daugiau nei prieš dešimtmetį, iki šiol visi tokie mėginimai buvo nesėkmingi. „Visi supranta, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yras rinkėjų apgaudinėjimas ir visuomenės mulkinimas. Seimo nariai tikina, kad jie negali turėti atostogų, nes visą laiką dirba, randa visokių argumentų. Bet juk visi žino, kad jie važiuoja atostogauti kaip visi normalūs žmonės. Matyt, atėjo tas laikas, kai reikia atvirai pasakyti – taip, mes piktnaudžiaujame, nevykdome KT nutarimo., Tai šis pasiūlymas yra visiškai racionalus“, – „Lietuvos žinių“ portalui sakė V. Sinkevičius.

Trukmė – susitarimo reikalas

Teisininko žodžiais, Seimo atostogų principus KT suformulavo dar 2005 metais. Jie visiškai paprasti: Seimas turi išeiti atostogų visas vienu metu, atostogauti galima tik tada, kai nevyksta sesijos ir kad atostogų trukmę Seimas turi nustatyti įstatymu. „ O kiekvienais metais būtų priimamas konkretus nutarimas, nuo kokios dienos išeinama atsotogauti. Tai atitiktų ir kitų valstybių praktiką“, – aiškino teisininkas. Jis priminė kaimyninės Latvijos pavyzdį, kur kasmet Saeimos prezidiumas priima sprendimą, kada parlamentas neposėdžiaus ir visi eis ilsėtis. „Nė vienoje Europos valstybėje nėra tokio ilgo laiko tarpo, kai parlamentas gali neposėdžiauti penkis mėnesius. Ir kad Seimo nariai galėtų naudoti tiek daug laiko savo nuožiūra. Europoje taip Matyt, pradedama suprasti, toliau taip elgtis nedera, kad reikia gyventi taip, kaip reikalauja Konstitucija. Tuo labiau, kad kaip ir visi dirbantieji, Seimo nariai turi teisę atostogauti“, – teigė V. Sinkevičius.

Kiek Seimo nariai turėtų atostogauti – 40, 45 ar 35 dienas, anot teisininko, susitarimo reikalas. „Laikas turi būti racionalus, jis negali būti labai ilgas ar visiškai trumpas. Negalima nustatyti 20 dienų, nes Seimo narių, kurie tikrai dirba, darbas yra sunkus – ir psichologiškai, ir fiziškai. KT apie poilsio trukmę nieko nėra pasakęs. Bet iš teismo doktrinos kyla nuostata, kad jis turi būti protingas“, – sakė profesorius.

Argumentai neįtikina

V. Sinkevičius kritikavo dažniausiai pateikiamus argumentus, kodėl Seimo nariai negali turėti atostogų. Vienas – Seimo nario darbas yra nepertraukiamas, antras – atostogos neįteisintos nė viename Europos parlamente, išskyrus Rusiją, Baltarusiją ir dar kelias posovietines šalis. „Vokietijos parlamentas nuo liepos išėjo atotogų. Tai ką, jo veikla dėlto pasidarė petraukiama? Tikrai ne. Nepertraukiama veikla reiškia viena – kad parlamentarai ir atostogų metu išsaugo visus savo įgaliojimus. Parlamentas bet kada turi teisę susirinkti ir svarstyti bet kokius klausimus. Tai, kad Seimo nariai atostogauja, nereiškia, kad parlamento nėra“, – aiškino V. Sinkevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad kitose valstybėse atostogos nustatomos parlamentų reglamentuose arba kaskart priimamas konkretus nutarimas, nuo kurios dienos parlamentas neposėdžiaus. „Jei bus formuluojamas klausimas, ar yra įstatymas dėl atosotogų, atsakymas bus – nėra. Jei bus klausiama, ar parlamentai nusistato laiką, kada jie nedirba, pamatysime, kad 1,5–2 mėnesio yra normali praktika, kai ilsimasi. Čia nėra jokių prieštaravimų, tiesiog reikia įvykdyti patį principinį reikalavimą – nustatyti laiką, kai Seimo nariai gali ilsėtis“, – pabrėžė profesorius.

Tikslas buvo kitoks

Anot teisininko, Konstitucijoje įtvirtintas konkretus Seimo sesijų laikas, turint galvoje, kad tarp jų parlamentarai visą laiką skirs darbui komitetuose, rengs projektus, diskusijas, o per sesijų posėdžius tik aptars likusias detales ir priims teisės aktus. „Tačiau praktika parodė, kad laikas tarp sesijų Seimo narių suprantamas visiškai priešingai. Šie jį traktuoja kaip laisvą laiką. Tad įsivaizduokite – tiek metų visi turėjo beveik 5 mėnesius laisvo laiko. Todėl kas gi dabar norėtų nusistatyti 40 dienų atostogas, o visas kitas dirbti? Todėl ir vyksta pasipriešinimas, asmeninį interesą iškeliant aukščiau už viešąjį, aukščiau už visuomenės interesą“, – sakė V. Sinkevičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"