TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neeilinės sesijos „žanras“ praranda populiarumą

2016 02 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Seimas šiandien rinksis į opozicijos reikalavimu šaukiamą neeilinę sesiją. Per visą nepriklausomybės laikotarpį tai bus 34-as kartas, kai parlamentarai problemas svarstys nelaukdami eilinės sesijos.

Prasidėsianti sesija – vienas tų išimtinių atvejų, kai ją sušaukti pavyko ne valdantiesiems, o Seimo opozicijai. Pirmuoju smuiku šįkart griežė didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Konservatorių iniciatyvą parašais parėmė Liberalų sąjūdis ir Mišrios darbo grupės atstovai. Pagal Seimo statutą, neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai, tačiau darbų programą vis tiek turi patvirtinti parlamentas. Šio Seimo kadencija baigsis rudenį, o neeilinė sesija šaukiama tik antrą kartą. Rekordinė šiuo požiūriu buvo 2000–2004 metų kadencija. Tuomet parlamentarai rinkosi į devynias neeilines sesijas. Seimo narių nuomone, kelias pastarąsias kadencijas neeilinės sesijos „žanras“ nėra populiarus, nes patirties įgavę politikai dirba sparčiau, racionaliau, be to, kintant aplinkybėms mažėja dokumentų srautai. Kita vertus, darbus, kurių nespėja atlikti, Seimo nariai gali baigti tuomet, kai eilinė sesija pratęsiama. Ankstesnių kadencijų Seime tai buvo gana dažnas reiškinys.

Statistika įvairi

2000–2004 metų Seimo veiklos intensyvumą – 8 eilinės ir 9 neeilinės sesijos – lėmė Lietuvos pasirengimas stoti į Europos Sąjungą ir NATO. Be to, prieš pat 2004-ųjų eilinės pavasario sesijos pradžią (kovo 10-ąją) parlamentarams teko susirinkti dėl tuometinio šalies prezidento Rolando Pakso apkaltos reikalų. 8 neeilinės Seimo sesijos buvo sušauktos 1996–2000 metų laikotarpiu. 1998-ųjų vasario 19 dieną per neeilinės sesijos posėdį paskutinį savo kaip prezidento pranešimą Seime skaitė Algirdas Mykolas Brazauskas. 2008–2012 metais parlamente buvo surengtos 6 neeilinės sesijos. Tuomet darbų ritmą diktavo Lietuvą ir Europą skandinusi ekonomikos krizė. Iki sunkmečio, 2004–2008 metais, Seimui pakako ir 2 neeilinių sesijų.

Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio (47) visų parlamentarų raštišku siūlymu. Konstitucijoje taip pat numatyti atvejai, kai Seimo narius į neeilinę sesiją gali paraginti susirinkti prezidentas.

Rinkimų sesija

Kaip LŽ sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, neeilinių sesijų poreikis sumažėjo, nes parlamentarai išmoko dirbti – ką susiplanuoja, padaro per eilines sesijas. Kita vertus, mažėja pačių teisės aktų apimtis. „Ir ši neeilinė sesija yra labiau rinkimų, nes didesnių sprendimų nebus priimta. Opozicija mėgins parodyti, kad nemiega. Taigi laukia politinis šou“, – teigė A. Sysas. Politikas nemano, kad poros mėnesių laikotarpis tarp eilinių sesijų turėtų būti paįvairintas neeilinėmis sesijomis, per kurias politikai, specialistai susirinktų diskutuoti visuomenei rūpimais klausimais. Anot A. Syso, Seimo komitetai, pavyzdžiui, Socialinių reikalų ir darbo, nė neraginami intensyviai svarsto visiems aktualaus socialinio modelio projektus. „Dėl to, kad susirinks Seimo nariai, kurių dauguma net neskaitė šių projektų, apie juos žino tiek, kiek parašė žiniasklaida, produktyvių diskusijų nebus. Komitete – kas kita. Man regis, dirbame logiškai, ir tai duoda rezultatų“, – tvirtino A. Sysas. Jis taip pat įsitikinęs, kad kitaip reglamentuoti tarp sesijų numatytą laiko intervalą nėra reikalo, nes dabartinė tvarka remiasi europine praktika, kai daugiausia dėmesio skiriama darbui su rinkėjais.

Jurgis Razma.

Pasigenda atsakomybės

TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos nuomone, nenorą padirbėti neeilinėse sesijose lemia dvi priežastys. „Pirmiausia, suvokimas, kad žmonės laikotarpį tarp parlamento sesijų suvokia nevienareikšmiškai, neretai mato kaip nereglamentuotas Seimo narių atostogas, tam tikrą privilegiją. Kad to būtų išvengta, tuos du mėnesius galima užpildyti neeilinėmis sesijomis, bet dabartinės valdžios atsakomybės visuomenei jausmas yra susilpnėjęs“, – LŽ sakė konservatorius. Jo žodžiais, dėl daugelio projektų būtų naudinga plačiau padiskutuoti ir tada priimti geriausius sprendimus, išvengti klaidų. Antra priežastis, kodėl neeilinės sesijos tampa išimtimi, – kad šios kadencijos politiniai vadovai, t. y. Seimo pirmininkė, premjeras, ministrai, „neturi didelių ambicijų, planų priimti tam tikrus projektus“. „Kai nieko nenori, strategiškai neplanuoji, tuomet gerai, kad Seimas taip dirba“, – kalbėjo J. Razma.

Pasak Liberalų sąjūdžio lyderio ir frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio, neeilinės sesijos rengiamos tada, kai kyla kokių nors politinių nesklandumų, krizių, skandalų. „Matyt, šią kadenciją nebuvo tiek įvykių, dėl kurių būtų reikėję kviesti neeilinę sesiją. Be to, ir įstatymų leidybos intensyvumas sumažėjęs. Tai nėra blogai“, – LŽ dėstė E. Masiulis. Tačiau jis pripažino, kad rimtų diskusijų poreikis, ir ne vien dėl socialinio modelio, yra. Tam galima panaudoti laiką tarp sesijų.

Kvies premjerą

Visą šią savaitę posėdžiausiantys Seimo nariai turėtų svarstyti klausimą dėl apkaltos procedūros vienam iš Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui. Be to, kaip teigė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, ypač didelį susirūpinimą kelia socialdemokratų Vyriausybės galimybės dirbti toliau, kai pastaruoju metu vienas po kito ritasi galimi korupciniai skandalai, susiję tiek su pavieniais ministrais ar viceministrais, tiek su įtakingais socialdemokratais. „Į Seimo posėdžius ketiname kviesti ir ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, atsakingą už visos Vyriausybės darbą, ir atskirus ministrus, kurių veikla kelia abejonių dėl to, ar nėra susijusi su korupcinėmis schemomis. Tikimės aiškių atsakymų. Jie turėtų įtikinti tiek Seimo narius, tiek visuomenę“, – pabrėžė A. Kubilius.

Per sesiją bus siūloma priimti Baudžiamojo kodekso, Politinių partijų ir kitų įstatymų pataisas. Jų reikia tam, kad politinės partijos ar atskiri politikai negalėtų dėl netobulų juridinių procedūrų išvengti atsakomybės politinės korupcijos bylose. Į sesiją susirinkę parlamentarai bus raginami imtis priemonių, kurios leistų išsiaiškinti, kokia yra Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ 24 mln. litų lėšų kilmė. Į darbotvarkę taip pat norima įtraukti TS-LKD frakcijos siūlomus projektus, kuriais siekiama mažinti alkoholizmą Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"