TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Negarbinkime smurto kultūros

2013 02 14 6:00
D.Kuodytė: "Svarbiausia - ugdyti visuomenės netoleranciją smurtui." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Parlamentarės, Liberalų sąjūdžio atstovės Dalios Kuodytės iniciatyva šiandien Seimo rūmuose vyks pasaulinės kampanijos akcija, per kurią tautos atstovai raginami neįprastai - šokiu - išreikšti pilietinę poziciją smurto prieš moteris atžvilgiu.

- Ar smurtas prieš moteris Lietuvoje opi problema?

- Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą dar labiau išryškėjo, kokia rimta ši problema. Ji daug rimtesnė, nei bandoma vaizduoti. Manau, mūsų visuomenė apskritai garbina smurto kultūrą ir ją toleruoja. Iš kur atsiranda vaikų smurtas mokyklose, mūsų nepagarba vieni kitiems? Man regis, visa tai kyla iš šiurkščios prievartos šeimose.

Per tuos metus, kai veikia minėtas įstatymas, policija kviesta dešimtis tūkstančių kartų. Vien per devynis mėnesius nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos pradėta daugiau kaip 5600 ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Problema yra didžiulė, todėl turime visais lygiais apie tai kalbėti, ieškoti būdų, kaip ją mažinti. Svarbiausia - ugdyti visuomenės netoleranciją smurtui.

- Skaičiuojama, kad net 37 proc. mūsų šalies moterų yra bent kartą nukentėjusios nuo smurtaujančių artimųjų. Kodėl jos mušamos ir kitaip žeminamos?

- Lietuva, kalbant apie smurtą prieš moteris, nėra jokia išimtis. Akcijos, kurią rengiame Seime, pagrindinis tikslas - kalbėti apie tai, kad pasaulyje kas trečia moteris yra patyrusi ar tebepatiria smurtą. Bent vienas milijardas jų kada nors buvo su tuo susidūrusios. Lietuva šioje grandinėje tėra viena grandžių. Matyt, šiek tiek prie smurto prieš moteris prisideda ir mūsų kultūriniai ypatumai. Niekas pernelyg nesipiktina, kai pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoma: "Jeigu muša, vadinasi, myli." Tikiuosi, per akciją paskelbsime, kad šis posakis turi būti uždraustas visiems laikams. Reikia pažymėti, jog ir moterų auklėjimas yra specifinis -

jos laikomos silpnesnėmis, labiau priklausomomis. Neretai moteris vertinama ne kaip lygiavertė partnerė, o tai irgi lemia smurto protrūkius.

- Mūsų visuomenėje smurto klausimas dažnai suprantamas vien kaip šeimos ar moterų reikalas. Kaip pakeisti šį požiūrį?

- Toks požiūris buvo labai gajus. Drįstu manyti, kad galbūt dabar jis pamažu keičiasi. Vartotas net toks terminas - "buitinis konfliktas". Suprask, konfliktas, kurį buityje turi išspręsti konfliktuojančios šalys, ir niekam kitam tai neįdomu, nesvarbu. Kai kas net teigia, jog nevalia kištis. Tačiau pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį garsiai kalbama, kad tai ne vien šeiminis konfliktas, bet ir žmogaus teisių pažeidimas, kai kurių visuomenės narių žalojimas, žeminimas. Pagaliau - didžiulė ekonominė žala. Taigi tai yra visuomenei pavojingas nusikaltimas.

- Ar 2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas davė rezultatų, kokių tikėtasi?

- Rezultatų tikrai davė. Tačiau visų lūkesčiai buvo skirtingi. Kai kalbama, kad įstatymas neveikia arba veikia blogai, man norisi paklausti, kas konkrečiai yra negerai. Girdint, kas nesuveikia, darosi akivaizdu, jog tai ne vien įstatymo problema. Pavyzdžiui, sakoma, kad aukos negauna pagalbos, yra neapsaugotos. Norėčiau paklausti, kodėl Policijos departamentas, skaitydamas įstatymą ir radęs jame nuostatą, kad aukos duomenys yra perduodami specializuotos pagalbos centrui, išsiaiškino, jog įrašytas teiginys "su žinia" reiškia ne tiesiog informuoti streso ištiktą žmogų, o reikalauti jo sutikimo, kartais net raštiško. Tai visiškas absurdas. Rengdami įstatymą puikiai suvokėme, ką norime į jį sudėti. Nuostata buvo ta, kad visais atvejais informaciją privalu perduoti specializuotos pagalbos centrui. Tik žmogui turi būti pasakyta, kad ji bus perduota: norėsite - kalbėsitės, nenorėsite - ne. Taip privalo būti. Dabar smurtą patyrusi moteris kartais nė nesuvokia, kokias teises ji turi toje situacijoje, nežino, kad gali konsultuotis su teisininkais.

- Kaip užkirsti kelią smurtui prieš moteris?

- Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog tam būtina didžiulė prevencinė programa. Galbūt jau mokykloje turėtų vykti kursai, suktis socialinė reklama, sakanti, kad esu kietas, bet nenaudoju smurto, savo tikslą galiu pasiekti kitaip. Žinoma, reikėtų rengti specialius psichologijos kursus jau smurtavusiems žmonėms.

- Kaip kilo mintis organizuoti tokią neįprastą akciją?

- Idėja - iš europarlamentaro Leonido Donskio biuro. Šv. Valentino dieną akcija "One billion rising" ("Milijardas sukylančiųjų") vyks Europos Parlamente ir maždaug 200 valstybių. Jos sumanytoja yra nevyriausybinė organizacija, suburta žinomos dramaturgės, pjesės "Vaginos monologai" autorės Eve Ensler. Teigdami, kad kas trečia moteris pasaulyje patiria vienokį ar kitokį smurtą, akcijos iniciatoriai kviečia susirinkti bent milijardui tų, kurie pasisako prieš smurtą. Jeigu mūsų bus 1 milijardas, negali būti taip, jog mūsų balsas ir idėja nieko nereiškia.

Ši organizacija siūlo paminėti Šv. Valentino dieną kitaip, pasakant, kad ten, kur yra meilė, negali būti smurto. Todėl bandysime organizuoti pirmą tokį renginį Baltijos kraštuose. Manau, jis taps tradicinis.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"