TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Negirdimi įspėjimai pranašauja audrą

2008 10 08 0:00
Per įspėjamąjį streiką norėta atkreipti dėmesį, kad valdžia netesi savo pažadų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Aukštųjų mokyklų įspėjimai dabartinės valdžios veikiausiai jau nesujaudins. Tuo metu ekspertai siūlo maištaujančiai akademinei bendruomenei ne tik reikalauti pinigų, bet ir kalbėti apie esminę aukštojo mokslo reformą.

Vakar dauguma šalies universitetų, akademijų ir kolegijų surengė įspėjamąjį streiką ir priminė valdžiai savo finansinius reikalavimus, kurių įvykdymo tikisi jau iki mėnesio pabaigos. Akcijos dalyviai prabilo apie būtinus ne dešimtis, o šimtus milijonų litų. Kitaip Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas grasina bursiantis streikininkus ilgam ir visuotiniam protestui.

Valdžia "prasiskolino".

Vakar iki vidudienio per įspėjamąjį streiką norėta atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybė netesi pažadų studentams ir aukštosioms mokykloms. Premjeras Gediminas Kirkilas bei švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius raginti per šį mėnesį pagaliau rasti pinigų kompensacijoms už nesurinktas studijų įmokas. Akcijos dalyviai taip pat reikalavo grąžinti universitetams 41 mln. litų, skirtų bendrabučiams renovuoti, mat šie pinigai buvo "nusavinti" mokytojų algoms didinti. Akademinė bendruomenė primygtinai prašo jau nuo kitų metų penktadaliu pakelti aukštųjų mokyklų ūkinio personalo algas. Galiausiai reikalaujama vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl viso lėšų skyrimo studijoms valstybės finansuojamose vietose - dabar studentai gauna tik apie pusę visavertėms studijoms būtinų pinigų. Tad šiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų kelių šimtų milijonų litų.

Riba pasiekta

Lietuvos veterinarijos akademijos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Artūras Stimbirys LŽ skundėsi, kad dėl Vyriausybės nuolat kintančios politikos universitetų atžvilgiu akademija šįmet prarado 224 tūkst. litų. "Šios sumos netektis atsilieps visų darbuotojų pajamoms", - sakė jis.

Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius Ramutis Kairaitis pabrėžė, kad akademinės bendruomenės kantrybės taurė jau perpildyta. "Dažniausiai nepasitenkinimą reikšdavo studentai arba profsąjungos, o dėstytojai tarsi likdavo nuošalyje. Jie situaciją vertindavo rezervuotai, neskubėdavo iš anksto nieko smerkti ar reikalauti. Tačiau nuolatiniai Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai ir jų netesėjimas pasiekė galutinę ribą", - sakė jis.

Prorektoriaus teigimu, aukštosios mokyklos gyvena naudodamos tik savo išteklius. "Jei būtų pateiktas konkretus planas, kaip bus finansuojamas aukštasis mokslas, sprendžiami kiti klausimai, visiems būtų ramu. Dabar situacija itin dažnai keičiasi", - teigė R.Kairaitis.

Nestreikavusieji - išvien

Vilniaus universitetas (VU) ir Vilniaus dailės akademija įspėjamajam streikui nespėjo pasiruošti, mat neturi stiprių profsąjungų. Tačiau šios aukštosios mokyklos kolegų reikalavimus palaiko.

"Pinigų turbūt jau neverta tikėtis. Todėl spalio pabaigoje tikrai streikuosime", - sakė profsąjungą burianti Dailės akademijos Knygų platinimo ir reklamos skyriaus vedėja Eglė Telyčėnienė.

VU administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna sutiko, kad aukštųjų mokyklų reikalavimai pagrįsti ir korektiški, nes šiuo metu visa sistema apversta aukštyn kojom. "Štai ir dabar nagrinėju 2009-ųjų biudžetą. Sėdžiu ir buriu nežinodamas, kaip bus. Iki šiol, šešerius metus, gyvenome gražiai, susiplanavę ir susidėlioję, turėjome savo sistemą, o dabar viskas absoliučiai sujaukta. Pasaulinė krizė!" - emocingai kalbėjo jis.

Ne to reikalauja?

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė pritaria streikui kaip pilietiškumo apraiškai akademiniuose sluoksniuose. Tačiau parlamentarė abejoja jo reikalingumu. "Manau, reikėtų daugiau pertvarkų pačiose aukštosiose mokyklose. Negalima virti tokiame uždarame katile. Studentai ir akademinė bendruomenė turėtų suvokti, kad viską reikia keisti iš esmės", - sakė parlamentarė. D.Teišerskytė mano, kad joks streikas dabartinės valdžios nepaveiks, todėl tokios akcijos kaip vakarykštė yra tarsi įspėjimas ateinančiai valdžiai.

Jai pritarė ir A.Pikturna. "Dabar situacija tokia, kad nėra su kuo kalbėti, nėra su kuo diskutuoti - šita valdžia nueina, o kitos dar nėra", - pabrėžė VU prorektorius.

Švietimo reikalams neabejingas politologas, filosofas Vytautas Radžvilas pridūrė, kad drauge su pinigais aukštosios mokyklos pagaliau reikalautų reformos. "Manau, tokių streikų sėkmė ateityje priklausys nuo to, ar bus išmintingai ir pagrįstai suformuluoti streikuojančiųjų reikalavimai. Aukštojo mokslo krizės negalima laikyti vien finansine - būtinos apgalvotos ir ryžtingos reformos. Kitaip net papildomos Vyriausybės dotacijos problemos neišspręs - ji tik didės", - aiškino profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"