TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neįgalieji vis labiau matomi

2016 01 01 6:00
29 metų kaunietis Ramūnas Verbavičius – naujo HOF viešbučio Kaune administratorius.  Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Nors darbo vietas neįgaliesiems sukūrusioms įmonėms taikomos nemenkos lengvatos, priimti į įmonę specialių poreikių turintį žmogų dar nėra dažnas reiškinys. Tad valstybei, kuriančiai vis naujas neįgaliųjų įdarbinimo skatinimo programas, tenka ieškoti lankstesnių būdų keičiant padėtį.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė teigia, kad valstybės parama įdarbinant neįgaliuosius yra didžiulė, tačiau keistinų akcentų taip pat nerūksta. Ji pastebi, kad socialinėse įmonėse, kurios neretai kuriamos būtent norint suteikti galimybę turėti pragyvenimo šaltinį ne visiškai darbingiems asmenims, šiuo metu dirba tik apie 12 proc. neįgaliųjų. Tūkstančiai kitų negalią turinčių darbuotojų dirba privačiose verslo įmonėse. „Ir dažna jų neprašo valstybės paramos dėl sudėtingo biurokratinio kompensacijų mechanizmo“, – patikino ji.

Neteisingai sudėlioti taškai

R. Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad labiau sveikintina turėtų būti praktika integruoti neįgaliuosius į bendroves, kur didžioji dalis darbuotojų – sveikieji. Tai, anot pašnekovės, turi teigiamą poveikį socialinei įmonės aplinkai. „Valstybė turėtų supaprastinti dotacijų teikimo mechanizmą ir taip paskatinti darbdavius į savo bendroves pakviesti dar daugiau negalią turinčių, bet galinčių dirbti žmonių“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak neįgaliuosius vienijančios organizacijos vadovės, dalinai darbingų asmenų įdarbinimo sistema šiuo metu stovi tarsi ant galvos, lėšos nėra itin prasmingai paskirstomos. R. Kavaliauskaitės įsitikinimu, pradėti rūpintis asmeniu, galinčiu dalyvauti darbo rinkoje, reikėtų pradėti nuo pat to momento, kai jį ištiko negalia. „Būna ir sudėtingų atvejų, kai apie jokį darbą žmogus nė negali pagalvoti, bet nemažai asmenų gali vykdyti veiklą. Tiesa, jiems reikia pritaikytos aplinkos, galbūt lengvesnių darbo sąlygų. Būtent į tai ir turi būti nukreiptos dotacijos – su mintimi, kad jas įsisavintų ne tik socialinės, bet ir privačios bendrovės“, – sakė pašnekovė.

Neįgaliojo vežimėlis netrukdo

29 metų kaunietis Ramūnas Verbavičius – naujo HOF viešbučio Kaune administratorius. Susirasti šį darbą vaikinui nesutrukdė ne tik žinių apie apgyvendinimo įstaigų verslą stoka, bet ir neįgaliojo vežimėlis.

„Kolektyvas puikus. Visi mane geranoriškai pamoko ir aš darbe kasdien jaučiuosi vis geriau“, – sakė vaikinas. Jis patikrino, kad triaukščiame pastate Laisvės alėjos prieigose neįgaliesiems judėti patogu: patogiai pritaikyti įvažiavimai, durys, liftai, kambariai, tualetai, darbo vieta.

R. Verbavičius neslėpė, kad susirasti norimą darbą jam nebuvo paprasta ne tik dėl fizinės negalios, bet ir dėl užimtumo – vaikinas daug sportuoja bei rengiasi kitą mėnesį vyksiančioms pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos varžyboms. Šiuo metu tiek Europoje, tiek pasaulyje ketvirtą vietą ieties metimo rungtyje užimantis lietuvis daug tikisi iš minėtų varžybų Katare. „Sportas – svarbi mano gyvenimo dalis nuo pat paauglystės. Tad rasti tokį darbą, kuris suteiktų ir galimybę užsiimti savo pomėgiu, iš tiesų buvo ypatingai svarbu“, – neslėpė kaunietis.

Dvyliktą stuburo slankstelį R. Verbavičius susilaužė 2009 metų gruodžio 28-ąją sporto klube. Tuo metu jis buvo grįžęs Kalėdų atostogų iš Švedijos, kur SLU universiteto magistrantūroje mokėsi miškininkystės.

Dar besimokydamas mokykloje jis išbandė daugybę sporto šakų, tačiau labiausiai susižavėjo štangos kėlimu. Dėl šios aistros vaikinas skubėdavo į sporto salę. Lemtingą dieną R. Verbavičius kėlė 250 kilogramų svorį. Užstrigus įrenginiui, jis nebegalėjo iš jo išsivaduoti. Didžiulis svoris paveikė slankstelį ir jaunas vaikinas neteko judėjimo galimybės.

Reabilitacijoje Ramūnas praleido daugiau kaip metus. Ten susipažino su taip pat ką tik traumą patyrusiu Mindaugu Biliumi. Parolimpietis M. Bilius paragino R. Verbavičių užsiimti lengvąja atletika.

„Anksčiau su šiuo sportu neturėjau nieko bendro. Bet nuo 2013-ųjų pabaigos stumiu rutulį, metu diską, ietį. Pastaroji rungtis man geriausiai sekasi“, – sakė R. Verbavičius. Penkias dienas per savaitę jis treniruojasi po pusantros valandos. Dar tiek pat laiko kasdien skiria ir štangos stūmimui.

Būtent M. Bilius pasiūlė R. Verbavičiui ir darbą naujame HOF viešbutyje. Jam vadovauja Sima Giržadaitė Bilė.

„Vyras bendravo su Ramūnu, jis mums pasirodė tinkamas kandidatas į administratorius. Klientus aptarnauja atidžiai, o darbo grafikas vaikinui leidžia sportuoti. Tai abipusiai svarbus bendradarbiavimas“, – neabejojo pašnekovė.

Neįgaliųjų noras dirbti didėja

Lietuvoje kas dešimtas žmogus yra neįgalus. Aktyviai visuomenės gyvenime dalyvauja tik nedidelė jų dalis, o dirba mažiau – apie 47 tūkstančiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu pragyvenimo šaltinio ieško beveik 11 tūkst. neįgaliųjų. Prieš dvejus metus statistika liudijo, kad norą susirasti darbą turi beveik 15 tūkst. neįgaliųjų. O dar 2006-aisiais jų nebuvo nė 5 tūkstančių.

Darbą neįgaliesiems siūlančiuose interneto svetainėse norą turėti darbą yra pareiškę daugiau kaip 3500 nevisiško darbingumo asmenų. Jiems susirasti pragyvenimo šaltinį siūlo apie 390 darbdavių. Populiariausia pareigybė – konsultanto telefonu.

„Darbdaviai pageidauja įdarbinti neįgaliuosius, nes Užimtumo rėmimo įstatyme jiems, kaip vienai iš labiausiai socialiai pažeidžiamų darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių grupių yra taikomos šios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietų steigimo subsidijavimas ir savarankiško užimtumo rėmimas“, – teigė Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Neįgalieji dalyvauja ir kitose Lietuvos darbo biržos organizuojamose bei finansuojamose priemonėse – profesiniame mokyme, darbo įgūdžių įgijimo rėmime,viešuosiuose darbuose, darbo rotacijoje. Už kiekvieną įdarbintą subsidijuojant asmenis darbdaviams kiekvieną mėnesį pagal šio asmens faktiškai dirbtą laiką mokama darbo užmokesčio kompensacija, kurios dydis negali viršyti minimalios mėnesinės algos dydžio.

Subsidijos mokėjimo trukmė priklauso nuo sudarytos darbo sutarties rūšies (gali būti iki 6 ar 12 mėnesių). Išimtis – neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis. Už šių asmenų įdarbinimą (nesikeičiant darbingumo lygiui) nustatyto dydžio subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti mokama visą šio asmens darbo laikotarpį.

Lietuvos darbo birža taip pat teikia paramą 148 šalyje veikiančioms socialinėms įmonėms, kurios įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis – neįgaliuosius.Socialinėse įmonėse dirba 5759 neįgalieji. Kas mėnesį jų darbo užmokesčio kompensacijai skiriama apie 1 mln. eurų.

Per 2015 metų sausio-rugpjūčio mėnesius 78 darbdaviai įsteigė naujas darbo vietas neįgaliesiems asmenims, kuriems buvo finansuota apie 930 tūkst. eurų darbo vietoms steigti. Remiamojo įdarbinimo priemonių pagalba 1154 darbdaviai gavo darbo užmokesčio kompensaciją, 3239 tūkst. eurų, įdarbinus teritorinėje darbo biržoje registruotus neįgaliuosius.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) valdininkų, nors požiūris į neįgaliųjų galimybes dalyvauti darbo rinkoje kinta, realiai pagerinti situaciją reikia nemažai pastangų.

Anot jų, siekiant tobulinti ir tikslinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą ir užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą bei kontrolę, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis, buvo sudaryta darbo grupė Socialinių įmonių įstatymui tobulinti.

„Įstatymo projekte siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų ir kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse kartu nustatant reikalavimus minėtoms įmonėms, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nustatytą socialinių įmonių tikslą – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį“, – rašoma LŽ atsiųstame SADM dokumente.

Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius – juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, galima sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Kvalifikuotą konsultaciją šia tema taip pat suteikia Lietuvos žmonių su negalia sąjungos darbuotojai.

Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymu, bet kuris darbdavys gali gauti paramą įdarbinant neįgalųjį asmenį, steigiant naujas ar pritaikant esamas darbo vietas prie bedarbio negalios.

„Priemonių yra nemažai ir parama darbdaviams – reikšminga“, – patikino SADM atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"