TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neįgaliųjų balsas pasiklydo SADM koridoriuose

2015 01 17 6:00
Maždaug dešimtadalis visų pažeidėjų baudžiami už tai, kad automobilius palieka neįgaliųjų ženklu pažymėtoje stovėjimo vietoje. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš pusketvirtų metų patvirtina tvarka, kokie asmenys gali naudotis ženklu ,,Neįgalusis“ pažymėtomis automobilių statymo vietomis, džiaugiasi ne visi. Per tą laiką apsižiūrėta, kad ji diskriminuoja didelę dalį neįgaliųjų. Tai pabrėžia ir policijos bei viešosios tvarkos pareigūnai, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) valdininkai prie šio klausimo nė neketina grįžti.

Iki 2011-ųjų neįgaliųjų ženklu pažymėtomis transporto priemonių statymo vietomis naudotasi bet kaip. Jose specialiųjų poreikių turintys žmonės dažnai rasdavo ir visiškai sveikų asmenų mašinas, o pareikšti dėl to pretenzijų nebuvo kam.

2011-aisiais neįgaliųjų organizacijos pateikė siūlymų peržiūrėti ir susiaurinti neįgaliųjų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą "Neįgalusis“ ir teisę įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, būrį. Neįgaliųjų reikalų taryba, veikianti prie SADM, tuos siūlymus apsvarstė ir į juos atsižvelgė. Taigi pagal šiuo metu galiojančią tvarką teise naudoti skiriamąjį ženklą "Neįgalusis“ ir įsigyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turi mašinas vairuojantys neįgalieji, kuriems nustatytas 0-30 proc. darbingumo arba didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat žmonės, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo ar didelių specialiųjų poreikių lygis, sunkus neįgalumo lygis, ir socialinės globos įstaigos bei tie, kurie neįgaliesiems teikia techninę pagalbą.

„Per tą laiką ne dešimtis, o šimtus kartų susidūrėme su situacija, kai prie prekybos centro ženklu "Neįgalusis“ pažymėtoje vietoje savo automobilį palieka žmogus, kuriam nustatytas 35 ar 40 proc. darbingumo lygis. Turėtume jį bausti taip pat, kaip ir jokios negalios neturintį asmenį“, - LŽ pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius. Į jo vadovaujamą skyrių dėl baudos neretai ateina žmonių, kurių judesiai sutrikę, o jie patys dėl ligos pobūdžio negali pervargti ar nueiti didesnio atstumo, tačiau neįgaliųjų vežimėliu dar nesinaudoja. Todėl D. Bortkevičius įsitikinęs, kad tvarką, kas gali naudotis neįgaliesiems skirtomis automobilių statymo vietomis, reikėtų peržiūrėti. „Dabar riba nubrėžta neatsižvelgus į šalutines aplinkybes, pavyzdžiui, į ligos specifiką“, - pabrėžė medicininį išsilavinimą turintis pašnekovas.

Prieš pat Naujuosius metus Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius neįgaliuosius vienijančioms organizacijoms išsiuntė raginimus viešai pradėti diskutuoti apie tvarkos pakeitimą.

Šiuo metu žmogus, kuriam nustatytas 35 ar 40 proc. darbingumo lygis, už tai, kad palieka savo automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, baudžiamas kaip ir jokios negalios neturintis asmuo. /Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Jaučiasi nuskriausti

Į įvairias socialines akcijas rengiantį labdaros ir paramos fondą „Nedvejok“ dėl šiuo metu galiojančios tvarkos, diskriminuojančios turinčiuosius sveikatos problemų, kreipėsi ne vienas neįgalusis.

„Neteisinga, kad specialiose vietose automobilius gali statyti tik nedidelė dalis neįgaliųjų. Juk yra tokių sudėtingų ligų, kurių išoriškai neįmanoma pastebėti“, - sakė organizacijos savanoris Rapolas Noreika. Anot jo, šiuo metu rengiamas kreipimasis į SADM dėl egzistuojančios tvarkos peržiūrėjimo.

Neįgalieji guodžiasi, kad gydytojai, bijodami būti apkaltinti neobjektyvumu, kuo rečiau stengiasi ligoniams nustatyti specialiuosius poreikius. Juk tai įrašius dokumentuose žmogus pretenduotų ir į transporto išlaidų kompensavimą, nemokamą statymą mokamose didmiesčių vietose, didesnę socialinę pašalpą. Kitaip sakant, valstybė turėtų daugiau išlaidų. „Tačiau žmonės tenori palikti savo mašinas nemokamose vietose be baimės gauti baudą“, - tikino R. Noreika. Pasak jo, šiuo metu jokių teisių neturintys iš dalies darbingi žmonės sutiktų, kad būtų naujai apibrėžta tik nemokamų automobilių statymo vietų naudojimo tvarka.

Per menkos bausmės

Tačiau D. Bortkevičius LŽ užsiminė ir apie kitą problemą. Jis įsitikinęs, kad specializuotose vietose automobilius paliekantiems sveikiesiems skiriamos baudos, siekiančios maždaug 14,5-87 eurus, yra pernelyg menkos. „Ne vienas įžūlus pilietis tiesiai šviesiai pareiškia, esą kaip palikdavo savo mašiną neįgaliųjų transporto priemonėms skirtoje vietoje, taip ir paliks. Dabartinės baudos jų nebaugina, nekankina ir gėdos jausmas padarius tokį veiksmą“, - kalbėjo D. Bortkevičius.

2014-aisiais vien Kaune buvo surašyta apie 4 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų protokolų. Maždaug dešimtadalis jų – už tai, kad mašina neteisėtai palikta ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoje vietoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kas mėnesį surengia po 5-10 reidų - lankosi prie prekybos centrų, gydymo įstaigų, viešųjų pastatų. „Dar nė sykio nėra buvę, kad jie grįžtų nesurašę protokolų, - sakė D. Bortkevičius. - Nuolat raginame vairuotojus nesinaudoti turintiesiems sveikatos problemų skirtomis stovėjimo vietomis. Prieš kelias savaites ant pusės tūkstančio automobilių stiklų priklijavome informacinius lapelius, skatinančius nesinaudoti sveikiesiems nepriklausančiomis privilegijomis.“

Nesirengia nieko keisti

SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė LŽ tvirtino, kad prie ženklo „Neįgalusis“ temos grįžtama nuolat. 2014-ųjų birželio 5 dieną vyko Neįgaliųjų reikalų tarybos prie SADM posėdis, kuriame šis klausimas buvo svarstomas. „Taryba priėmė sprendimą nekeisti asmenų, turinčių teisę gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, sąrašo. Jis yra reglamentuotas kortelių išdavimo tvarka. Tačiau neįgalieji gali asmeniškai kreiptis į savivaldybę dėl to, kad jiems būtų įrengta reikalinga automobilio stovėjimo vieta, ir paprastai savivaldybės į šiuos prašymus atsižvelgia“, - kalbėjo E. Čaplikienė.

Komentuodamas susidariusią padėtį Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis pažymėjo, kad ženklas „Neįgalusis" šiuo metu neveikia. Jo nuomone, Lietuvoje turėtų galioti tik europinė neįgaliųjų kortelė, kurią galima gauti atitinkant vieną iš šešių kriterijų, aprašytų SADM įsakymuose. „O ženklas, kurį paprasta nusipirkti parduotuvėje, neturėtų būti laikomas dokumentu“, - LŽ aiškino Z. Jančauskis.

Kitas klausimas, jo teigimu, yra minėtos kortelės išdavimo tvarka. Pašnekovas akcentavo, kad jau kuris laikas SADM siūloma papildyti sąrašą tų, kurie turi teisę gauti europinę kortelę. Z. Jančauskio nuomone, kriterijumi turėtų tapti ne tik darbingumo lygis, bet ir ligos pobūdis. „Reikėtų sudaryti sąrašą ligų, kuriomis sergantiems asmenims būtų galima išduoti europinę neįgaliojo kortelę, nors jų darbingumo lygis ir didesnis nei 30 procentų“, - kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas. Jis įsitikinęs, kad valdininkai šių siūlymų negirdi dėl elementarios priežasties - papildomo darbo.

. . .

Pernai Lietuvoje iš viso buvo 253,7 tūkst. neįgaliųjų. Praėjusių metų pradžioje asmenų, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis, buvo 32,4 tūkst., iš jų dirbo 816. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, 2014 metais šalyje buvo 142,2 tūkst., iš jų dirbo - 18 tūkstančių. Žmonių, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, pernai buvo 64,1 tūkst., iš jų dirbo - 25,8 tūkstančio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"