TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neįgaliųjų problemos: valdžia išklauso, bet nebūtinai išgirsta

2016 04 27 13:22
pixabay nuotrauka

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (JTNTK) pateikė tik tris pozityvias išvadas apie neįgaliųjų padėtį Lietuvoje, o daugiau kaip 60-yje punktų nurodė trūkumus ir neigiamą situaciją. „Mamos negali net susirgti, nes nebus kas pagelbės prižiūrėti jų neįgalius vaikus“, – per spaudos konferenciją vieną pavyzdžių pateikė Dana Migaliova, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė.

JTNTK pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir pateikė išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Apie tai per spaudos konferenciją kalbėjo neįgaliaisiais besirūpinančių organizacijų atstovės. Šios organizacijos siekia atkreipti visuomenės dėmesį į kritišką padėtį ir ragina politikus įsipareigoti įgyvendinti JT rekomendacijas.

Kertinis akmuo

Kaip sakė Dovilė Juodkaitė, 15 organizacijų vienijančios Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė, JT Neįgaliųjų teisių konvencija skirta ne vien neįgaliesiems, bet visai visuomenei, valstybei, kad keistųsi požiūris į tokius žmones, gerėtų situacija, būtų užtikrintos teisės, kuriomis gali naudotis kiti žmonės. Kertiniu akmeniu ji vadino būtinybę įtraukti neįgaliųjų organizacijas priimant sprendimus, susijusius su neįgaliųjų gyvenimu. „Su mumis tarsi kalbamasi, esame įtraukiami į darbo grupes, bet jaučiame, kad tai daroma formaliai. Esame išklausomi, bet nebūtinai išgirstami, jei pateikiame savo rekomendacijas, jos nebūtinai įgyvendinamos“, – teigė D. Juodkaitė.

Todėl neįgaliųjų organizacijos nejaučia, kad būtų lygiaverčiai partneriai. Vienas nemalonių pavyzdžių – valstybė nesuteikė paramos žmonių su negalia organizacijoms rengiant alternatyvią ataskaitą ir nefinansavo jų kelionės į Lietuvos vertinimą JT atstovybėje Ženevoje. Valstybinę delegaciją sudarė 15 valstybinių institucijų atstovų, o žmonių su negalia atstovai į pristatymą vyko iš savo lėšų. Lietuvos neįgaliųjų forumas pateikė alternatyvią ataskaitą ir nurodė problemas. Pasak D. Juodkaitės, JTNTK atidžiai vertina ne tik valstybės, bet nevyriausybinių organizacijų teikiamą informaciją.

Vis dar didelė atskirtis

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė D. Migaliova apgailestaudama teigė, kad daugiau kaip 50 proc. neįgalių vaikų yra priversti mokytis specialiosiose mokyklose. Daugiau kaip 400 vaikų skiriamas mokymas namuose. Mat mokyklų aplinka nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams, trūksta mokytojų padėjėjų. „Pasaulis tokio neefektyvaus ir nepaprastai brangaus metodo yra atsisakęs“, – pažymėjo D. Migaliova. Ji atkreipė dėmesį, kad savarankiško neįgaliųjų gyvenimo visuomenėje paslaugos yra tik „kosmetinės“. Pažymėta, kad vis dar daug mūsų šalies vaikų gyvena socialinės globos įstaigose. Vienu metu buvo proveržis kuriant dienos centrus ir nedidelius grupinio gyvenimo namus neįgaliesiems, bet šiuo metu tokia plėtra yra visiškai sustojusi, nes savivaldybės nebeperka tokių paslaugų arba jų nebeapmoka. Lietuvoje yra apie 47 tūkst. visišką negalią turinčių žmonių, bet gauti pagalbą jiems yra problema. Pasak D. Migaliovos, teisinė mūsų valstybės bazė gera, yra įstatymai ir poįstatyminiai aktai, bet jie nevykdomi, deklaruojami vieni dalykai, o daromi kiti.

Dana Migaliova - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos Viltis vadovė; Henrika Varnienė - Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos dierektorė; Jūratė Guzevičiūtė - Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė; Dovilė Juodkaitė, Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Prieš keletą metų vienoje Santariškių klinikų palatoje gulėjo šeši vaikai, kurių amžius – nuo mėnesio iki dvejų metukų, visi – iš kūdikių namų. Per savaitę nei vienas tų namų darbuotojas neatėjo jų aplankyti. Tokia dabar yra socialinės globos sistema, kurią užtikrina mūsų valstybė ir į kurią investuoja daug pinigų“, – apie tai, ką matė savo akimis, pasakojo Henrika Varnienė, Asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos direktorė. Anot jos, globos namuose gyvenančių neįgalių vaikų mirtingumas nepalyginamai didesnis, negu sveikos visuomenės dalies mažylių.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė pažymėjo, kad teisės aktuose neįtvirtintas lygybės principas yra tam tikra diskriminacijos forma. Nepripažįstama, kad tokia praktika, kai nėra neįgaliesiems tinkamų sąlygų judėti, dirbti ir panašiai, yra diskriminuojanti. Teisininkė pabrėžė, kad būtina sukurti ar bent modifikuoti žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, įtraukiant neįgaliųjų organizacijas.

Pagrindiniai trūkumai

* Lietuvos valstybės politika žmonių su negalia atžvilgiu kritiškai vertinama visose socialinio gyvenimo srityse – jie izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, neįtvirtinta lygybė prieš įstatymą, pažeidžiamos teisės į savarankišką gyvenimą ir nesudaromos sąlygos nepriklausomai žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenai.

* JT atstovai pabrėžia, kad Lietuva neužtikrina žmonių su negalia teisės į savarankišką gyvenimą – lėšos orientuojamos į globos institucijas, o ne socialinių paslaugų plėtrą bendruomenėse. Valstybė raginama užtikrinti individualizuotos pagalbos mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas realiai globos sistemos pertvarkai. Lietuvos neįgaliųjų forumas primena, kad Lietuvoje vis dar veikia per 40 globos įstaigų, kuriose gyvena daugiau nei 6000 žmonių su negalia, tarp jų ir vaikai.

* Lietuvai skirtose išvadose pastebima, kad vaikai su negalia Lietuvoje izoliuojami net švietimo sistemoje – vis dar veikia platus tinklas specializuotų mokyklų ir taikomas net ypač neigiamai vertinamas mokymas namuose, o bendrojo lavinimo mokyklose nepakanka kvalifikuotų specialistų ir mokiniams su negalia pritaikytos mokymosi medžiagos. JT ragina sudaryti sąlygas vaikų su negalia švietimui. Lietuvos neįgaliųjų forumo duomenimis – apie pusė vaikų su negalia mokomi izoliuotai, apie 50 proc. mokyklų yra nepritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, o aukštosiose mokyklose mokosi tik apie 1000 studentų su negalia, tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų studentų skaičiaus.

* Lietuva taip pat kritikuojama dėl ydingo žmonių su negalia darbingumo vertinimo ir įdarbinimo mechanizmų. JTNTK primygtinai rekomenduoja atsisakyti sąvokos „nedarbingas“ ir orientuotis į šių žmonių įdarbinimo galimybes atviroje darbo rinkoje, o ne segreguotoje darbo aplinkoje, kokią siūlo iki šiol Lietuvoje gausią paramą gaunančios socialinės įmonės.

* JTNTK itin kritiškai vertina iki šiol Lietuvoje išlikusias teisines nuostatas, kurios leidžia apriboti ar panaikinti žmonių su negalia teisinį veiksnumą, taip suvaržant jų teises tam tikrose gyvenimo srityse (sveikatos priežiūros, teisės sudaryti santuoką ir turėti šeimą/auginti vaikus, balsuoti ir t. t.).

* JTNTK ekspertai ragina Lietuvą atsisakyti ydingo medicininio negalios suvokimo ir vertinimo, supažindinti sveikatos specialistus su žmogaus teisėmis grįstu požiūriu į negalią, užtikrinti visų sveikatos paslaugų ir priemonių prieinamumą žmonėms su įvairiomis negaliomis.

* Lietuva taip pat raginama užtikrinti nepriklausomą žmonių su negalia teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, kurį šiuo metu atlieka dvi institucijos – Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. JTNTK rekomenduoja pašalinti Neįgaliųjų reikalų tarybą iš stebėsenos mechanizmo ir nedelsiant paskirti šiai funkcijai atlikti nepriklausomumo principus atitinkantį stebėsenos mechanizmą su reikiama kompetencija ir finansiniais resursais. Išvadose taip pat pabrėžiama būtinybė įtraukti žmonių su negalia organizacijas į visas sprendimų priėmimo grandis.

* 2010 metais Lietuva ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios įgyvendinimo mechanizmas numato periodišką žmonių su negalia padėties vertinimą pagal Konvencijos nuostatas. Komitetas vertina oficialią, valstybinę ataskaitą ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, vienijanti 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų, Komitetui pateikė savo ataskaitą bei dalyvavo visuose tarptautinio Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos etapuose.

* Lietuvos vertinimas JTNTK vyko šių metų balandžio 6–7 dienomis, o baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"