TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neigiamai vaizduoja romus

2015 01 19 15:05
irishcentral.com nuotrauka

Apibendrinant socialinių grupių vaizdavimą Lietuvos žiniasklaidoje, dažniausiai neigiamai yra vaizduojami romai, sako Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė Neringa Jurčiukonytė.

„Atlikę tyrimą pastebėjome, kad neigiamiausiai žiniasklaidoje yra vaizduojama romų grupė. Dažniausiai ji yra vaizduojama neigiamame kontekste ir šią grupę šiandien drąsiai galime pavadinti nebylia grupe, tai yra grupe, kuri neturi balso ir nėra kalbinama. Kitaip tariant, jų interesai nėra atstovaujami ir nėra klausiama jų nuomonės“, - pirmadienį žurnalistams sakė N.Jurčiukonytė, pristatydama instituto vykdytą žiniasklaidos stebėseną 2013 - 2014 metais.

Tyrimo išvadose nurodoma, kad romai žiniasklaidoje vaizduojami tik kriminaliniame kontekste, „romai traktuojami žiniasklaidoje kaip nusikaltėliai, vagys, sukčiai, pašalpų gavėjai, beraščiai“.

Anot tyrimo, žiniasklaidoje nebuvo pateikta „gilesnių įžvalgų“ apie romų kultūros specifiką, religiją ar gyvenimo būdą.

Romų integracijos namų direktorė Božena Karvelienė sakė, kad dėl neigiamos žiniasklaidos įtakos romams sunku įsidarbinti, jų vaikai patiria patyčias mokymo įstaigose.

„Tokia situacija, kokia pas mus yra Lietuvoje, priklauso ne tik nuo romų. Mums yra sunku, kai žiniasklaida mus taip pateikia visuomenei, nes mums yra sunku įsidarbinti, mūsų vaikams sunku eiti į mokyklas, nes visąlaik jie yra diskriminuojami, nes visąlaik tą patį rašo apie mus. Norisi pakeisti šitą situaciją iš žiniasklaidos pusės. (...) Yra romų organizacijų, kurios aktyviai dirba, yra žmonių romų, kurie yra su aukštuoju išsilavinimu. Nėra taip, kad visi romai gyvena tik Kirtimuose. Bet, aišku, tų žmonių niekada nematome, nes gal žiniasklaidai įdomiau rašyti tik apie blogąją pusę“, - teigė B.Karvelienė.

Jos manymu, Lietuvos žiniasklaida galėtų atspindėti romų kultūrinį gyvenimą, pastangas integruojant jų vaikus į visuomenę.

„Aš manau, kad mes tos dėmės Lietuvoje greitu laiku neatsikratysime, bet iš tikrųjų yra gerų pavyzdžių, kurių pasėkmės yra labai įspūdingos. Yra parodos visokios, kurtos romų organizacijų. Parodos yra tradicinės, amatų, kilimų, paveikslų, kur pačios romų moterys dirba, siuvinėja. Tačiau šito visko niekas nemato. Yra daug dirbama su vaikais, vaikai vaikšto į mokyklą, dalyvauja visokiose programose, stovyklose. Šito irgi niekas nemato“, - kalbėjo B.Karvelienė.

Komentuodama, kaip žiniasklaida galėtų nešališkai kurti romų įvaizdį Lietuvoje, Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė N.Jurčiukonytė sakė, kad žiniasklaidoje trūksta turinio, kuris atspindėtų romų gyvenimo aktualijas.

„Kalbant apie tai, kaip pagerinti grupių vaizdavimo žiniasklaidoje, tai tikrai nėra vieno recepto (...). Trūksta balanso, trūksta žinių, kurios atspindėtų realijas. Kita labai svarbi aplinkybė yra kalbinti žmones. Jeigu viena iš žurnalisto vertybių yra objektyvumas ir nešališkumas, tai labai sudėtinga atsakyti, kaip jis yra įgyvendinamas, kai kita pusė, apie kurią yra kalbama, yra neįgyvendinama“, - teigė N.Jurčiukonytė.

Jos teigimu, teigimu, pozityviau žiniasklaidoje vaizduojamos kitos, anot visuomenės nuomonės tyrimų, pažeidžiamos socialinės grupės - musulmonai ir žydai.

„Musulmonų vaizdavimas iš tikrųjų tapo teigiamesnis. Galbūt taip nutiko dėl to, kad daugiausiai Lietuvoje pranešimų apie musulmonų grupę buvo aktualūs vietiniu lygmeniu, buvo gilinimasi į tai, kaip gyvena musulmonai, su kokiomis problemomis jie Lietuvoje susiduria. Visgi, paradoksalu tai, kad jie, kaip ir romai, nebuvo kalbinami, nebuvo klausiama jų nuomonės, jie dažniausiai buvo nebylūs“, - sakė N.Jurčiukonytė.

„Kur kas geresni duomenys yra kalbant apie žydų vaizdavimą žiniasklaidoje. Žydai yra kalbinami, tai yra grupė, į kurios nuomonę yra atsižvelgiama. Deja, vėlgi, prieiname iki tokių kraštutinumų, kad dažniausiai apie šią grupę kalbama Holokausto kontekste, turto atgavimo kontekste ir visais kitais kontekstais, kuriuose ši grupė yra viktimizuojama. Yra kalbama apie tai, kad ši grupė reikalauja papildomų teisių“, - kalbėjo Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"