TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neignoruokime nesusituokusių žmonių

2013 02 20 6:00
Parlamentaras E.Masiulis tikisi, kad Seime rasis reikiama dauguma partnerystės institutui įteisinti. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad būtina įteisinti partnerystės institutą, kuris leistų oficialiai įtvirtinti glaudžius, artimus ryšius palaikančių, bet nesusituokusių asmenų santykius.

Kodėl manote, kad Lietuvoje dabar atėjo laikas apie partnerystę prabilti garsiau ir žengti registruotos partnerystės įteisinimo link?

- Liberalų sąjūdis šiuo klausimu visada laikėsi nuoseklios pozicijos - pasisakome už tokią bendro gyvenimo formą kaip partnerystė. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie nėra santuoka įforminę savo santykių, tiesiog gyvena kartu. Akivaizdu, kad jie pamažu užgyvena bendro turto, finansiškai įsipareigoja vienas kitam. Dėl to vėliau gali kilti įvairių problemų, nes tokia gyvenimo forma nėra niekaip teisiškai reglamentuota ir sureguliuota.

Tai aktualus klausimas, todėl šiandien Seime rengiame apskritojo stalo diskusiją "Partnerystės instituto galimybės Lietuvoje". Į ją kviečiame specialistus, kurie tuo domisi ir turi kompetencijos, kad išsiaiškintume, koks yra šios problemos mastas ir kokie galimi jos sprendimo būdai.

- Kokių problemų kyla ne santuokoje gyvenantiems asmenims?

- Kyla nemažai sunkumų. Pirmiausia, egzistuoja visuomenės vertinimo problema. Žmonės, kurie gyvena nesusituokę, yra vertinami kiek kitaip nei tradicinė santuokinė šeima. Taip pat kyla klausimas, ar partnerystėje gyvenančių žmonių vaikai gali naudotis vienodomis teisėmis kaip ir susituokusių žmonių atžalos.

Kartais randasi ir ginčų. Pavyzdžiui, skiriantis nesusituokusiems ir jokių išankstinių sutarčių nepasirašiusiems žmonėms kyla klausimų dėl to, kaip pasidalyti turtą. Pagaliau esama ir finansinių, turtinių įsipareigojimų, dėl kurių, nesant partnerystės instituto, kyla didelis neapibrėžtumas. Tai itin aktualūs klausimai, apie tai būtina kalbėti ir juos spręsti.

- Partnerystės instituto atsiradimas yra numatytas dar 2000-aisiais priimtame Civiliniame kodekse. Tačiau nesant atskiro partnerystę reglamentuojančio įstatymo jis neveikia. Kas iki šiol trukdė Seime priimti atitinkamą teisės aktą?

- Sunku ir pasakyti. Galbūt šiai problemai nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Laukėme reakcijos iš dabartinės Teisingumo ministerijos vadovybės. Įsitikinome, kad skubos siekiant nustatyti partnerystės institutą nebus, todėl patys imamės šios iniciatyvos.

Įsivaizduoju, kad pirmiausia turėtų rastis Partnerystės įstatymo projektą rengsianti grupė, kurią sudarytų įvairūs šios srities specialistai. Jie ir turėtų parengti įstatymo projektą. Žinoma, tam reikia laiko. Tačiau geriau vėliau negu niekada.

- Ar manote, kad siūlymas įteisinti partnerystę artimiausiu metu galėtų būti įgyvendintas?

- Kiek žinau, didžiosios valdančiosios koalicijos partnerės - Socialdemokratų partijos - pozicija partnerystės įteisinimo atžvilgiu yra gana palanki. Tikimės, kad Seime rasis reikiama dauguma partnerystės institutui įteisinti.

- Ankstesni siūlymai įteisinti partnerystę sukėlė dvasininkų bei kai kurių politikų susirūpinimą dėl santuokos ir šeimos atskyrimo. Ar tokie būgštavimai pagrįsti?

- Manau, kad tokie būgštavimai yra nepagrįsti. Be jokios abejonės, visų siekiamybė ir idealas yra žmonių gyvenimas bažnytinėje ar civilinėje santuokoje. Tačiau žmonės ir jų gyvenimas yra skirtingi. Todėl negalima nekreipti dėmesio į žmones, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių šiuo metu nėra sudarę santuokos, tačiau ne vienus metus kartu gyvena, veda bendrą ūkį ir myli vienas kitą. Nemanau, kad valdžia ir valstybė turėtų ignoruoti tokius žmones.

- Liberalų sąjūdis pritaria ir tos pačios lyties asmenų partnerystei. Ar manote, kad Lietuvoje būtų įmanoma įteisinti tokią santykių formą?

- Manau, kad apie tai būtina kalbėti, negalima slapstytis ir bėgti nuo šios temos. Mes, liberalai, pasisakome ir už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Tačiau esame realistai, matome šiandieninę situaciją. Akivaizdu, kad visuomenė ir didžioji dalis politikų dar nėra subrendusi atitinkamiems sprendimams.

Žinoma, reikia politikų, kurie keltų šias idėjas ir su tuo susijusius klausimus. Tačiau pirmiausia svarbu pasiekti, kad būtų įtvirtintas bent jau vyro ir moters partnerystės institutas. 

Seimo narį kalbino Roberta Tracevičiūtė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"