TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Neišbrendama teisingumo klampynė

2009 11 05 0:00
LŽ archyvo nuotraukos

Užsitęsęs ikiteisminis tyrimas dėl galimos pedofilijos Kaune - smūgis lietuviškam teisingumui. Tačiau pastaruoju metu išaiškėjusi klampi Generalinės prokuratūros veiklos pelkė mažai kuo skiriasi nuo visos teismų praktikos. Čia bylų vilkinimas - kasdienybė, apie kurią iki šiol nedrįstama prabilti viešai.

Apkaltinti advokatą ar bet kurį kitą teismo proceso dalyvį bylos vilkinimu tolygu iš anksto save pasmerkti. Siekdamas įrodyti, kad normaliai bylos eigai buvo tyčia trukdoma, veikiausiai atsidursi aklavietėje, nes įrodyti, kad procesas vilkinamas, praktiškai neįmanoma, nebent susiklostytų akivaizdžios aplinkybės.

Iš teismų - tyla

Pakomentuoti, kodėl masiškai vilkinamos bylos, LŽ paprašė kelių tiek žemesnės, tiek aukštesnės instancijos teismų atstovų. Ragelyje pasigirsdavo maždaug toks atsakymas: "Nerasite teisėjo, kuris sutiktų apie tai kalbėti, nes kiekvienas neatsargus žodis gali užtraukti teisėjų etikos sargų rūstybę."

Šia tema mintimis pasidalijo tik Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo (VM1AT) atstovas spaudai Audris Kutrevičius. Anot pašnekovo, keli vilkinimo pavyzdžiai yra daugiau nei akivaizdūs, kiti - sunkiai objektyviai įžvelgiami. Tačiau tik retas įrodomas.

"Dažniausia priežastis, dėl kurios tenka atidėti posėdį, - kaltinamojo liga. Be šio asmens dalyvavimo bylos nagrinėti negalima. Tačiau dėl "ligos" kartais paprasčiausiai susitariama su šeimos gydytoju, kad šis išrašytų pažymą. Žinome ir tai, kad kalintys asmenys beveik niekada neserga, nes yra galimybė objektyviai patikrinti jų sveikatos būklę", - kalbėjo A.Kutrevičius. Yra ir kitokių būdų vilkinti bylas.

Advokato keitimas

Kaip akivaizdų bylos vilkinimo pavyzdį galima paminėti buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko atvejį. Didelės vertės svetimo turto iššvaistymu kaltinamas G.Petrikas, išgirdęs nuosprendį, kuriuo jis septyneriems metams siunčiamas už grotų, paprašė pakeisti advokatą.

Buvusį EBSW prezidentą vėl pradėjo ginti Gintaras Černiauskas, kurio paslaugų G.Petrikas prieš pusmetį buvo atsisakęs. Anot kaltinamojo, esą tuomet nesutapo jųdviejų požiūriai į tolesnę bylos eigą.

Dar akivaizdesnis vilkinimo pavyzdys, buvusio Panevėžio "tulpinių" gaujos lyderio Algimanto Vertelkos advokatų rokiruotės. Teismui nuolat skundęsis dėl suvaržytos jo teisės į gynybą, A.Vertelka atsisakė mažiausiai trijų advokatų paslaugų.

Gynėjo užimtumas

A.Kutrevičius pasakojo, jog dažnai bylos atidedamos dėl advokatų užimtumo. "Pateikiamas pranešimas, kad advokatas dalyvauja aukštesnės instancijos teismo byloje, todėl į tuo pat metu vykstantį posėdį negali atvykti. Iki senaties termino įsigaliojimo likus keliems mėnesiams, dažnai griebiamasi kitų gudrybių: kviečiami papildomi liudytojai, bandoma reikalauti naujų dokumentų", - sakė VM1AT atstovas spaudai. Tačiau, jo teigimu, įrodyti vilkinimą sudėtinga. A.Kutrevičius paminėjo atvejį, kai iš tiesų kaltinamasis turėjo bėdų dėl širdies ligos - teismas juk neįlįs į žmogaus vidų ir neišsiaiškins, kas iš tikrųjų vyksta.

Priekaištus, kodėl daugybės bylų nagrinėjimas užtrunka gerokai ilgiau nei reikėtų, teismų atstovai argumentuoja užimtumu. Esą nuo susikaupusių bylų lūžta lentynos, o laikas tarp posėdžių natūraliai išsitęsia. Papildomų darbo rankų dabar, sunkmečiu, nesitikima.

Priežastys įvairios

Advokatas Saulius Aviža LŽ sakė, kad bylos vilkinamos ir dėl objektyvių, ir dėl subjektyvių priežasčių. "Teismo posėdžiai vienas po kito skiriami dažniausiai kas du tris mėnesius. Bylai išnagrinėti, net ir labai skubant, reikia nuo trijų iki penkių posėdžių. Tad geriausiu atveju teisminiai procesai užtrunka apie pusmetį. Išdėliojus viską realiame laike, nesunku įžvelgti dėl teismų praktikos atsirandantį vilkinimą", - pasakojo S.Aviža.

Itin daug laiko sugaištama, jei prisideda papildoma instancija, atliekanti įvairias ekspertizes. Teismas jų lengva ranka neskiria, tačiau kartais ekspertizė neišvengiama. "Tik ekspertai gali nustatyti bei įvertinti tam tikras aplinkybes, atlikti analizes, kurių dėl kompetencijos stokos negali padaryti teismas. Kartais net mėnesius trunkančios ekspertizės taip pat prisideda prie bylos vilkinimo", - įsitikinęs advokatas.

Anot pašnekovo, bylų vilkinimas tuo ir pasireiškia, kad sugalvojamos įvairiausios formalios priežastys posėdžiams atidėti: nurodoma, kad neva reikia apklausti daug liudytojų, kad reikia išreikalauti įvairių dokumentų, prisideda prašymai dėl ekspertizių.

Galimybė susitarti

Kuo vilkinimas galėtų būti naudingas teisėjams - mįslė. Tačiau kaltinamajam bei jo advokatui - tai galimybė ne tik laimėti laiko, bet ir susitarti.

"Ta šalis, kuri yra skolinga ir turėtų mokėti, dažniausiai siekia vilkinti procesą, kad oponentas pagaliau palūžtų. Vilkinant bylą oponuojanti šalis pradeda svarstyti, ar nevertėtų sutikti su siūlomomis sąlygomis: gal iš tikro geriau gauti mažiau, bet dabar, negu bylinėtis keletą metų ir sulaukti neaišku ko. Visada yra rizika, kad kuri nors šalis bylą pralaimės. Todėl vilkinimas dažnai veiksminga bei efektyvi susitarimo priemonė. Tai vienas iš būdų sumažinti mokėtiną sumą", - aiškino S.Aviža.

Advokatas siūlė nesureikšminti akivaizdžių faktų. Esą jeigu byla užtrunka metus, dar nereiškia, jog ji yra vilkinama. Bylos nagrinėjimo laikas priklauso nuo įvairiausių aplinkybių, todėl skubėti pulti kaltinti nereikėtų. Kiekvienas atidėjimo veiksmas yra kuo nors motyvuojamas, todėl ir sakoma, kad įrodyti vilkinimo - neįmanoma.

Stabdys - garsi pavardė

Ne paslaptis, kad dažniausiai teisingumo mechanizmai pradeda strigti tuomet, kai įsivelia visuomenei žinoma pavardė. Tuo įsitikinęs advokatas Žilvinas Mišeikis, kuris, kalbėdamas apie bylų vilkinimą, prisiminė ikiteisminį tyrimą dėl nugriautų nelegalių čigonų taboro pastatų Vilniaus mieste. Taboras visuomet buvo miesto valdžios galvos skausmas. Bėdą spręsti bandyta įvairiai, net be teismo sprendimo buldozeriu įvažiuojant į jo teritoriją ir nugriaunant keletą nelegalių pastatų. Taip 2004-aisiais su "galvos skausmu" susidoroti mėgino tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jo veiksmus teismas pripažino neteisėtais. Čigonai iki šiol bando prisiteisti 5,5 mln. litų materialinės ir moralinės žalos. Atpildo už priimtus sprendimus bei atliktus veiksmus nesulaukė nei miesto vadovas, nei jo pavaldiniai. "Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba pradėtas vos nugriovus nelegalius statinius. Pats dalyvavau tuose procesuose nuo pradžios iki pabaigos, todėl galėjau įsitikinti, kaip veikia sistema: yra teismo įvertinimas, kad buvo elgiamasi ne pagal taisykles. Priteista, nors ir juokinga, neturtinė žala. Tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol ", - teigė Ž.Mišeikis.

Kodėl užtruko tyrimas dėl savivaldybės tarnautojų savavaldžiavimo? "Šiandien jis tebėra pradinės stadijos, nors policijos filmuotoje medžiagoje matyti, kurie valstybės tarnautojai dalyvavo "valymo" akcijoje. Taip pat yra administraciniai sprendimai, kuriais aiškiai įvardyti sprendimus priėmę asmenys. Iš esmės nieko netrūksta, kad būtų galima pareikšti įtarimus, bet to nedaroma. Po metų ar dvejų sueis baudžiamosios atsakomybės senatis ir bus priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą", - nusivylimo neslėpė advokatas.

Nubaudė teisėją

Apie vilkinamus teismo procesus iš esmės nekalbama, o nubaudžiama - dar rečiau. 2006-aisiais dėl kelių bylų vilkinimo buvo nubaustas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Juozapavičius. Teisėjų etikos ir drausmės komisija nutarė nebepratęsti teisėjo įgaliojimų. Tokios sankcijos K.Juozapavičius sulaukė dėl daugybės bylų vilkinimo. Buvo surašyta per 20 patikrinimo aktų, kuriuose surašyti užfiksuoti teisėjo aplaidumo darbe faktai. K.Juozapavičiui koją pakišo trys baudžiamosios bylos dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Dvi bylos, kurių procesiniai dokumentai buvo nesurašyti ir neišsiųsti ekspertams, šio teisėjo seife išgulėjo aštuonis mėnesius, trečioji - net metus ir tris mėnesius.

Už tai Teisėjų etikos ir drausmės komisija K.Juozapavičiui skyrė drausminę nuobaudą. Tačiau prasikaltęs Temidės tarnas savo kaltės neįžvelgė. Bylų vilkinimą aiškino tuo, kad jam esą užkrautas per didelis darbo krūvis. Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad bylų K.Juozapavičius turėjo mažiau nei kolegos.

Už vilkinimą - bauda

Teisėjai gali nesutikti su prašymais, kuriais akivaizdžiai siekiama užtęsti bylą. Jie turi teisę prašymus atmesti. Tačiau vėliau gali būti teikiamos apeliacijos, kuriose primenama, kad teismas iš pat pradžių neišsklaidė visų abejonių. Rezultatas - teisminės procedūros pradedamos iš pradžių.

Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorės Linos Beinarytės teigimu, liudytojas ar kaltinamasis, be svarbios priežasties neatvykęs į bylos nagrinėjimo posėdį, nevykdantis teisėjo ar teismo nurodymų bei trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 4 tūkst. litų (30 MGL) bauda. Prokuroras turi teisę siūlyti teismui skirti konkretaus dydžio baudą už tokio pobūdžio prasižengimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"