TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nelaisvas žmogus negali priimti sprendimų

2009 09 21 0:00
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia ir toliau kritiškai vertinanti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko galimybes eiti šias atsakingas pareigas. Jos manymu, P.Malakauskas dangsto parlamentinio tyrimo atskleistas problemas, susijusias su vadinamuoju valstybininkų klanu ir šiam klanui užkliuvusiais bei iš VSD pašalintais pareigūnais, išdrįsusiais liudyti Seime.

- Ar tikrai nebus grįžtama prie šauktinių kariuomenės idėjos? Ar gali artimiausiu metu atsirasti kokių nors "tarpinių" variantų tarp šauktinių ir profesionalų kariuomenės?

- Patekome į nemažą bėdą, staiga atsisakydami šauktinių kariuomenės. Šiam žingsniui buvo visiškai nepasirengta. Nors anksčiau ar vėliau šis žingsnis galbūt vis tiek būtų buvęs žengtas. Daugelis NATO valstybių atsisako šauktinių kariuomenės.

Lietuvoje šauktinių kariuomenės atsisakyta žinant, kad finansinė šalies padėtis bus prasta. Perėjimas prie profesinės kariuomenės reikalauja papildomų lėšų: juk eiliniams kariams reikia mokėti algas. O sunkmečiu, kai karpomi visi biudžetai, neįmanoma rasti tų papildomų lėšų.

Maža to, daliai politikų atrodo, kad panaikinus šauktinių kariuomenę buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nes Konstitucijos 139 str. skelbia: "Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą." Dabar įstatyme paliktas "nulis".

Sutinku, kad šauktinių kariuomenė nėra vienintelis būdas atlikti karo prievolę. Galima ieškoti kitų būdų. Tačiau jie nebuvo sukurti ir mes dabar turime dirbti jų ieškodami. Galutinis atsakymas į klausimą, kuriuo keliu eisime, paaiškės po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės Seimo pateiktą prašymą ištirti, ar buvusios valdžios sprendimai dėl šauktinių kariuomenės panaikinimo neprieštaravo Konstitucijai.

Tada jau žinosime, kaip žmonės turi atlikti karinę prievolę, kuri yra reikalinga, nes mes privalome turėti parengtą rezervą. Kelių tūkstančių žmonių kariuomenės neužteks kraštui ginti.

- Ar kreipimasis į KT šiuo atveju nėra politikų mėginimas perkelti atsakomybę už politinį sprendimą?

- Kodėl tai - politinis sprendimas? Juk akivaizdu, kad Konstitucijos formuluotė yra labai aiški. Lieka interpretacijų klausimas. O kas kitas, jei ne KT gali interpretuoti ir pasakyti, ar sprendimas prieštarauja Konstitucijai? Politikai tuo klausimu gali ginčytis iki užkimimo. Net ir valdančiajai koalicijai priklausančios partijos skirtingai mato minėto sprendimo santykį su Konstitucija.

- Ar galite jau dabar tvirtai pasakyti, kad šauktinių kariuomenės Lietuvoje nebus?

- Galiu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programoje parašyta, kad mūsų gynybinių pajėgų pagrindą turi sudaryti profesinė kariuomenė. Klausimas - kaip mes apmokysime savo rezervą. Sunkiai įsivaizduoju, kad galėtų grįžti toks šauktinių kariuomenės modelis, koks buvo iki šiol. Į tą pačią upę nebeįbrisi: reikės ieškoti kitų formų. Visai pritarčiau savanoriškumo principui, kaip Danijoje, kurios modelis skatina žmones atlikti karo tarnybą (suteikiant galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose ir pan.).

- Ar profesinei kariuomenei negalėtų tiesiog talkinti sustiprinta Šaulių sąjunga? Gal to pakaktų?

- Tai vienas galimų variantų, tačiau Šaulių sąjungos tikrai nepakaktų. Tai visuomeninė organizacija, ir nepasieksime tokio jos lygio, kad mums pakaktų vien šio rezervo.

- O kaip dėl trumpų - porą mėnesių trunkančių - visuotinių apmokymų idėjos?

- Ta idėja yra programoje. Apmokymai truktų ne porą mėnesių, o 5-7 savaites. Ir tai būtų rimti apmokymai, o ne paviršutiniškas susipažinimas su karo dalykais, kaip siūlė buvusi valdžia.

- Ar ne per brangu būtų dėl 5 savaičių siūti kiekvienam apmokymų dalyviui po uniformą ir aprūpinti jį kitokiais asmeninio naudojimo reikmenimis?

- Išlaikyti savo kariuomenę visada yra nepigu. Bet dar brangiau yra išlaikyti svetimą kariuomenę ir neturėti pasirengusių ginti savo kraštą žmonių. Bet pinigus, žinoma, reikėtų suskaičiuoti. Aišku, tai būtų daroma ne ūmiai ir pagal galimybes.

- Ar neatsiras savaip "privilegijuotų" piliečių, kurie šaukimo metu dirbs užsienyje ir išvengs tarnybos? O gal jie bus tiesiog priverstinai parvežami į Lietuvą kelioms savaitėms?

- Jūs kalbate taip, tarsi tie apmokymai būtinai bus privalomi. Dabar siūlau nesvarstyti. Kai pateiksime savo viziją, strategiją, tada ir matysime. Aš labiau linkusi įtvirtinti savanoriško apsisprendimo principą.

- Kodėl po Gruzijos įvykių nebuvo iš esmės peržiūrėta mūsų Nacionalinio saugumo strategija?

- Ankstesnė Vyriausybė buvo surašiusi labai daug popierinių dalykų, kuriais siekė apmalšinti visuomenės nerimą, kilusį po Gruzijos įvykių. Peržiūrėjome tuos dokumentus. Žinia, dažnai būna prirašoma įvairų strategijų ir koncepcijų, kurios vėliau padedamos į stalčius.

Šiuo metu mėginame tiksliai diagnozuoti mūsų krašto apsaugos sistemos ligas ir aiškintis, kiek esame pajėgūs, esant reikalui, gintis patys, laukdami partnerių paramos. Atitinkami konfidencialūs dokumentai jau yra parengti ir perduoti atsakingiems pareigūnams. Ilgalaikę krašto apsaugos strategiją kursime atsižvelgdami į nustatytą diagnozę.

- Ar praėjus daugiau nei metams po Gruzijos įvykių kas nors nuveikta, kad būtume saugesni? Ar atsižvelgta į pernykštes pamokas?

- Esminis skirtumas tarp mūsų ir Gruzijos yra tas, kad mes esame NATO nariai. Dėl konkrečios mūsų, kaip NATO narių, saugumo situacijos galiu pasakyti, kad ji yra geresnė nei pernai per Gruzijos įvykius. Aukščiausiu lygiu kalbamasi apie būtinybę turėti konkretesnius gynybos planus. Šiuo metu tai - pagrindinis mūsų darbas NATO struktūrose.

- Lietuva pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją su prancūzais, kurie tradiciškai yra už silpnesnę NATO ir savarankiškesnes Europos gynybos pajėgas. Prancūzija dažnai renkasi kitą kelią nei JAV įvairiais strateginiais klausimais. Ar partnerystė su prancūzais neatitolins mūsų nuo JAV pozicijų?

- Lietuva tiesiog stiprina savo partnerystę ir su NATO, ir su Europos Sąjunga (ES). Prancūzija grįžo į NATO kaip visavertė ir visateisė narė, ir tai daug ką pasako. Visi suvokia, kad NATO išlieka stipriausias pasaulio gynybinis aljansas. Lietuva, manyčiau, tiesiog užpildo tam tikras spragas. Tai, kad siekiame partnerystės su stipriausiomis ES valstybėmis, mums tik į naudą.

- Kas, Jūsų manymu, keisis VSD veikloje, pasitraukus iš jo dviem generalinio direktoriaus pavaduotojams - parlamentinio tyrimo metu liūdnai išgarsėjusiems Dainiui Dabašinskui ir Dariui Jurgelevičiui?

- Padaryta nebloga pradžia. Manau, kad šie du žmonės nebeturėjo moralinės teisės toliau eiti pavaduotojų pareigas. Tačiau tai - tik pradžia. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) laukia dar daug darbų, kuriuos reikės nuveikti kartu su prezidente, keičiant kai kuriuos VSD veiklos principus. VSD skandalą lėmė tai, kad iki šiol galioję įstatymai užprogramavo šiai struktūrai galimybę tapti valstybe valstybėje.

Naivu manyti, kad užtenka vien parlamentinės VSD kontrolės. Toks manymas leidžia teigti, jog kai kas nori, kad apskritai nebūtų jokios kontrolės. Nė vienas parlamentaras Lietuvoje negali atlikti tokios VSD kontrolės, kokią, pavyzdžiui, JAV atlieka generalinio inspektoriaus tarnyba, kitose valstybėse - specialūs komitetai. Turėsime ir mes anksčiau ar vėliau sukurti tam tikrą kontrolės mechanizmą.

- Kaip vertinate VSD vadovo P.Malakausko gebėjimus pakeisti esamą padėtį VSD į gera?

- Galbūt pakeisti padėtį jam padės prezidentė ir Seimo NSGK. Jei, žinoma, jis norės tą padėtį keisti. Iki prezidento rinkimų neatrodė, kad jis nori keisti padėtį, atskleisti tiesą, informuoti visuomenę apie dalykus, apie kuriuos jau neįmanoma neinformuoti. Tad aš ir toliau kritiškai vertinu P.Malakausko galimybes dirbti VSD vadovu.

- Ką gero šią savaitę P.Malakauskas papasakojo NSGK nariams? Kaip yra dėl tų niekaip negaunamų VSD analitinių pažymų?

- Jo atsakymai ir dėl pažymų, ir dėl atleistų VSD pareigūnų, liudijusių Seime, manęs absoliučiai netenkina. Jie yra nenuoširdūs ir dengiantys nemenko masto problemas, susijusias kad ir su vadinamuoju valstybininkų klanu. Gaila, kad šis žmogus yra nelaisvas ir todėl negalintis priimti reikalingų sprendimų.

- Ar NSGK nariai ir jo dabartinis pirmininkas Arvydas Anušauskas pakankamai nuosekliai tų sprendimų reikalauja?

- Dalies NSGK narių nuomonė aiški: Juozas Olekas ir Gediminas Kirkilas labai nuosekliai P.Malakauską gynė. Šie du parlamentarai yra P.Malakausko atrama ir pasirinkimas komitete.

- Reikalaujate iš P.Malakausko pažymų, bet jis, vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymu, jų neduoda. Ginčas gerokai užsitęsė. Kodėl Jūsų partijos bendražygio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė iki šiol nepriėmė nutarimo, kuris įpareigotų P.Malakauską tas nelemtas pažymas pateikti?

- Kaip tik šiomis dienomis patikrinome jo pateiktą informaciją, neva Vyriausybės stalčiuose jau dvejus metus dūla kažkoks nutarimo projektas. Nėra tokio projekto. O dėl Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimų būta nuomonių skirtumo; joks galutinis sprendimas dėl įstatymo pataisų nepadarytas.

Dabartinė įstatymų bazė nedraudžia P.Malakauskui pateikti Seimui analitinių pažymų: tai nėra operatyvinė informacija. Žmonės, kurie tas pažymas rašė, liudijo, kad jos buvo rašytos tokia pačia tvarka, kaip ir šimtai kitų pažymų, kurios guli ant prezidento, premjero, Seimo pirmininko stalų.

Nežinia kodėl "įstrigo" ir nėra pateikiamos būtent tos pažymos, kurios susijusios su VSD vidaus problemomis ir žmonėmis, dariusiais įtaką VSD veiklai. Jose minimas ir "Lietuvos rytas": vienoje svarbiausių pažymų, dėl kurios, matyt, ir nenorima jų atiduoti, rašoma apie tai, kaip "Dujotekanos" vadovas susitinka su "Lietuvos ryto" savininku ir aiškinasi, už kokius pinigus ir kaip reikia stabdyti tuomet prasidėjusį parlamentinį tyrimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"