TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nelaisvę lemia net remontas

2010 06 02 0:00
K.V.Žaltauskas įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pasipriešinimu pareigūnams kaltinamas kaunietis Kazimieras Valentas Žaltauskas jau daugiau nei mėnesį sėdi tardymo izoliatoriuje, mat įstaigoje, kurioje jam turi būti atlikta psichiatrinė ekspertizė, dėl remonto darbų nėra laisvų vietų. Vienintelė vyriškio viltis - Strasbūro teismas.

Įkalinimas silpnos sveikatos žinomam vitražistui K.V.Žaltauskui tapo sunkiu išbandymu, o jo artimiesiems ir vyriškiui atstovaujančiai advokatei sukėlė tikrą šoką.

"K.V.Žaltauskas įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Paprastai dėl tokių prasižengimų bylos nagrinėjimo laukiantys asmenys nėra kalinami", - LŽ tikino K.V.Žaltausko advokatė Regina Atkočaitienė.

Anot jos, Kauno tardymo izoliatoriuje neįgalumą turinčiam K.V.Žaltauskui nelengvas dienas gali tekti leisti tol, kol Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Utenos ekspertiniame skyriuje... baigsis remontas. "Kadangi ekspertizes galima atlikti tik viename iš neremontuojamų pastatų, jame pamainomis tiriami tiek suimtieji, tiek kiti asmenys", - paaiškino advokatė.

Jos kliento nuomone, tai - akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas. Dėl Lietuvos teisėsaugininkų veiksmų jis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

"Kai K.V.Žaltauskui pagaliau bus atlikta psichiatrinė ekspertizė, į Strasbūrą išsiųsime papildomų dokumentų, bylojančių apie žmogaus teisių pažeidimus", - LŽ sakė kartu su kauniečiu menininku į nemalonumus įsipainiojęs jo draugas Linas Hermanas.

Visos bėdos - dėl dviračio

Ši istorija prasidėjo 2008 metų rugsėjo 23-iąją. Pavakare K.V.Žaltauskas nusprendė dviračiu nuvažiuoti iki savo draugo L.Hermano namų Vaidilutės gatvėje. Privažiavęs pastatą vyriškis pamatė, kad įėjimą į namą užstoja du greta pastatyti automobiliai. K.V.Žaltauskas pakėlė dviratį ir pernešė jį tarp mašinų.

Anksčiau K.V.Žaltausko draugas L.Hermanas buvo turėjęs nemalonumų dėl savo kaimynų Aleksandro ir Liudmilos Volobujevų, nes šie netinkamoje vietoje statydavo automobilius. L.Hermanui būdavo sunku patekti į pusrūsyje esantį butą, todėl vyriškis tame pačiame name gyvenančius asmenis apskundė policijai. Patikrinimą atlikę pareigūnai Volobujevus dėl netinkamo elgesio įspėjo.

"Galbūt todėl kaimynai paskambino į policiją ir pareiškė, kad mano svečias K.V.Žaltauskas dviračiu apgadino kitos kaimynės Alisos Samoylovos automobilį ir padarė nuostolių už 3 tūkst. litų", - svarstė L.Hermanas.

Prie namo Vaidilutės gatvėje atvykę pareigūnai apžiūrėjo A.Samoylovos automobilį ir nuėjo į L.Hermano butą apklausti apskųstojo. "Tyrėjas ir postinis nepasakė, kad teks važiuoti su jais, be to, paprašyti neprisistatė, kas esantys", - pasakojo L.Hermanas. Tarp vyriškių ir pareigūnų kilo konfliktas, jie apsistumdė. L.Hermanui ir K.V.Žaltauskui naktį teko praleisti areštinėje. Ten neįgaliam menininkui pasidarė bloga, dėl pakilusio kraujo spaudimo jį apžiūrėjo medikė.

Vieną bylą nutraukė

Pasipriešinimu pareigūnams buvo apkaltinti abu draugai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl galimo tyčinio svetimo turto apgadinimo. Šioje byloje įtarimai buvo pareikšti tik K.V.Žaltauskui. L.Hermano kaimynai Volobujevai ir A.Samoylova aiškino, kad pažeistos "Audi A 6" šoninės durelės, įbrėžtas stiklas, nulaužtas veidrodėlis. Ant automobilio šono buvo matyti dviračio padangos žymės. Tačiau atlikus trasologinį tyrimą paaiškėjo, kad ant A.Samoylovos mašinos pėdsakus paliko ne K.V.Žaltausko dviratis.

"Byla dėl tyčinio svetimo turto apgadinimo buvo nutraukta. Tačiau antroji, kurioje abu esame įtariami pasipriešinę pareigūnams, liko", - sakė L.Hermanas.

Ėjo naujo paso - pateko už grotų

Viename teismo posėdžių, kuriame nė vienas iš įtariamųjų nedalyvavo, buvo nuspręsta jiems skirti psichiatrinę ekspertizę. "Apie bylos nagrinėjimą nieko nežinojome, todėl sprendimą apskundėme. Rašėme įvairioms instancijoms ir ieškojome pagalbos. Kodėl buvo nuspręstą tikrinti, ar esame pakaltinami? Kam to reikėjo?" - stebėjosi L.Hermanas.

Nei jis, nei K.V.Žaltauskas savanoriškai į VTPT Utenos ekspertinį skyrių neprisistatė. L.Hermanas tvirtino, kad dažniausiai laiškai registruotu paštu jį pasiekdavo per vėlai ir nuvykti tirtis jis nespėdavo.

"Kadangi teismo sprendimai neretai būdavo priimami už akių ir panaikinami aukštesnės instancijos teismo, laukėme, kol bus atšauktas nutarimas dėl psichiatrinės ekspertizės", - sakė menininko draugas.

Kad skaudžiai klydo, L.Hermanas suprato 2010-ųjų išvakarėse, kai nuvyko užsisakyti naujo paso ir Migracijos skyriuje buvo sulaikytas kaip besislapstantis nuo teisingumo. Naujuosius metus vyriškis sutiko Kauno tardymo izoliatoriuje, o ryte buvo išleistas namo ir įpareigotas nuvykti į Uteną, kur praleido dvi savaites.

Pastatas, kuriame paprastai tiriami ekspertizės paskyrimo sulaukę asmenys, buvo remontuojamas, todėl L.Hermanui teko gyventi grotuotoje vienutėje.

"Jaučiausi kaip didelis nusikaltėlis ir dar psichikos ligonis. Tualetas kambaryje, lova - nenusakomo kietumo. Buvau nuolat stebimas pro šarvuotų durų langelį lyg recidyvistas. Emocijos nenupasakojamos", - karčia patirtimi dalijosi L.Hermanas.

Pats K.V.Žaltauskas buvo sulaikytas teisme, kuriame buvo nagrinėjama kauniečio ir jo žmonos skyrybų byla. "Jis niekur nesislapstė, gyveno savo namuose, eidavo į viešus renginius", - stebėjosi L.Hermanas.

Jam taip pat nesuprantama, kad K.V.Žaltauskas, kaip esą slapstęsis nuo teisingumo, dabar uždarytas Kauno tardymo izoliatoriuje, kur turės kalėti tol, kol rasis galimybė išvežti jį į Uteną. "Įsivaizduokite, ką turi galvoti ir kaip jaustis žmogus, kai dėl paprasto konflikto su pareigūnais turi tiek iškentėti", - piktinosi L.Hermanas.

EŽTT, į kurį kreipėsi K.V.Žaltauskas, sutiko iškelti bylą pagal kauniečio ieškinį Lietuvos valstybei. "Tai, kas vyksta dabar, taps papildomu įrodymu to, kaip Lietuvoje pažeidžiamos žmogaus teisės", - įsitikinęs menininko draugas.

Tyrimas užtruko dėl skundų

Kauno prokuroras Darius Dziegoraitis LŽ tikino, kad 2008-ųjų rudenį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo pareigūnams nėra vilkinamas tyčia. "Įtariamieji apskundžia bet kokį mūsų veiksmą. Todėl ikiteisminis tyrimas užtruko", - sakė jis.

Anot prokuroro, psichiatrinę ekspertizę L.Hermanui ir K.V.Žaltauskui skyrė teismas. Tačiau nuo pernai rugsėjo abu įtariamieji savo noru taip ir nenuvyko į Uteną. Po trijų mėnesių nuspręsta skelbti jų paiešką. D.Dziegoraičio teigimu, kai bus atlikta psichiatrinė ekspertizė K.V.Žaltauskui, paaiškės, ar byla pasieks teismą, ar bus nutraukta.

Jautėsi lyg kalinys

VTPT direktorius Konstantinas Daškevičius patvirtino, kad jo vadovaujamos tarnybos Utenos skyriuje vyksta vieno iš dviejų pastatų rekonstrukcija. Už europinius pinigus tvarkomas trijų aukštų senas korpusas, kuriame iki remonto psichiatrinė ekspertizė buvo atliekama asmenims, kurie nėra suimti. Šiame pastate tokie asmenys galėdavo gyventi neprižiūrimi apsaugininkų, išeiti pasivaikščioti.

Pastate, kuriame psichiatrinė ekspertizė atliekama suimtiesiems, viskas kitaip - įrengtos vaizdo kameros, ant langų pritvirtintos grotos, durys rakinamos, nuolat budi policijos pareigūnai. "Nors nebuvau suimtas, man ekspertizę atliko būtent čia. Jaučiausi lyg kalinys. Su manimi taip ir buvo elgiamasi", - tikino L.Hermanas.

K.Daškevičius paaiškino, kad eilės Utenos ekspertiniame skyriuje susidaro todėl, kad vieną mėnesį tiriami tik suimtieji, kitą - kiti asmenys. "Nesuimtieji gali laisvai judėti po patalpas. Žmogus užrakinamas nebent tuo atveju, jei personalas nusprendžia, kad jis gali kelti grėsmę sau ir aplinkiniams", - sakė VTPT direktorius.

Anot jo, minėto korpuso rekonstrukcija, kainuosianti apie 1,5 mln. litų, turėtų būti baigta gruodį. K.Daškevičius taip pat patvirtino, kad asmenims, kuriems skirta psichiatrinė ekspertizė, eilės gali tekti laukti apie mėnesį. Jei asmuo tą laiką leidžia tardymo izoliatoriuje, teismas paprastai skiria ilgesnį suėmimo terminą.

"Mes žinome šią situaciją, todėl siūlome prokurorams neesant būtinybės neįkalinti įtariamųjų. Tačiau tarp pareigūnų vyrauja nuomonė, kad jei asmeniui skirta psichiatrijos ekspertizė, jo laisvė turi būti ribojama", - sakė K.Daškevičius.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus teigimu, K.V.Žaltausko ir L.Hermano istoriją galima padalyti į dvi dalis. Pirmiausia, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismas išnagrinės bylą, su Lietuva bus galima teistis dėl per ilgo bylos vilkinimo. O dabar tegalima kelti klausimą dėl nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio įkalinimo ar kitoje panašioje įstaigoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"