TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nelegalios aukštosios vis dar be apynasrio

2008 07 28 0:00

Politikai ir švietimo specialistai įžvelgia Vyriausybės institucijų nenorą pažaboti nelegalų aukštąjį mokslą.

Neteisėtas aukštasis mokslas Lietuvoje klesti ir toliau. Praėjus devyniems mėnesiams nuo to laiko, kai du Seimo komitetai - Švietimo, mokslo ir kultūros bei Nacionalinis saugumo ir gynybos (NSGK) - konstatavo, kad nelegaliai šalyje veikiantys užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai bei jų diplomus turintys absolventai, kurie šiuo metu dirba policijoje, prokuratūroje, antstolių kontorose, pasienio apsaugoje, Ignalinos atominėje elektrinėje, o gal net ir teismuose, kelia grėsmę valstybės saugumui, iš esmės niekas nepasikeitė. Vienintelis teigiamas žingsnis - specialiai sudarytos darbo grupės parengtos įstatymų, galinčių pakeisti šią padėtį, pataisos, kurių, deja, dar laukia ilgas derinimo kelias. Buvęs NSGK vadovas, dabar - komiteto narys Algimantas Matulevičius LŽ teigė, kad pažaboti nelegalų aukštąjį mokslą nesuinteresuotos kai kurios Vyriausybės institucijos.

"Sprogdinti" iš vidaus

"Jei klausiate apie įstatyminę bazę, atsakau drąsiai - niekas nepasikeitė", - padėtį nelegalių aukštųjų mokyklų "rinkoje" apibūdino

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys. Pasak jo, darbo grupė, siekdama sukurti tokią teisinę terpę, kad apskritai nebeliktų nelegaliai veikiančių mokyklų išduotų diplomų poreikio, pasiūlė pakeisti nemažai teisės aktų. Tačiau E.Stumbrys apgailestavo, kad toli gražu ne visos ministerijos jau suprato, kaip tai svarbu.

"Labai lengvai tokias aukštąsias mokyklas galima būtų "išsprogdinti" iš vidaus. Užtektų pasiųsti vieną studentą, turintį teisinį išsilavinimą, į tokią mokyklą "pastudijuoti". Per porą mėnesių jis surinktų pakankamai medžiagos, kuria remiantis teisme būtų galima įrodyti, kad tai buvo nelegalios aukštojo mokslo studijos", - sakė E.Stumbrys. Jis prisipažino suprantąs, kad toks veiklos modelis taikytinas baudžiamosiose, o ne administracinio pobūdžio bylose. Tačiau, pasak jo, suprantant švietimo, ypač - aukštojo mokslo, svarbą, galima ir išimtis.

Anot E.Stumbrio, jei visi darbo grupės siūlymai bus įgyvendinti, rezultatai paaiškės po dvejų ar net ketverių metų.

Kažkam naudinga

"Juntamas labai didelis pasipriešinimas, kad šie projektai nepasiektų Seimo. Pirmiausia, jų teikti neskuba pati Vyriausybė. Kodėl? Matyt, yra nemažai suinteresuotų asmenų, kad dabartinė situacija nesikeistų", - LŽ sakė A.Matulevičius. Politikas įsitikinęs, kad projektų kelią iki Vyriausybės blokuoja kai kurie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. "Visuomet jutau tylų pasipriešinimą, ko mes čia lendame į šią sritį", - prisipažino A.Matulevičius. Pasak jo, kadangi VRM bei pasienio tarnybą kuruoja NSGK, o policiją - daugiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsiranda dirvos trinčiai ir net įvairioms spekuliacijoms. A.Matulevičius sakė esąs nusiteikęs asmeniškai teikti Seimui įstatymų pataisas, galinčias pažaboti nelegalų aukštąjį mokslą, tačiau pripažino, jog šios kadencijos politikai vargu ar suspės įveikti šią blogybę.

Spalio mėnesį NSGK svarstant nelegalaus aukštojo mokslo problemas, komitetui pažymas šiuo klausimu pateikė slaptosios tarnybos bei kelios ministerijos. VRM žiniomis, vien Policijos departamente dirba 99 žmonės, baigę nelegalius Rusijos universitetus. Tokių "absolventų" yra prokuratūrose, antstolių kontorose, kitose teisėsaugos institucijose. Pasak SKVC vadovo, vis dėlto kai kurie požymiai rodo, kad pastaruoju metu asmenų, dirbančių minėtose tarnybose ir panorusių įgyti nelegalų aukštąjį išsilavinimą, kiek sumažėjo.

Aktyviausia Rusija

Švietimo ir mokslo ministerija yra išdavusi leidimus vykdyti veiklą 7 nevalstybiniams universitetams ir 12 nevalstybinių kolegijų bei vienam užsienio aukštosios mokyklos Balstogės universiteto filialui - Ekonomikos ir informatikos fakultetui. SKVC pateikia ir nelegalių, paprastai rusiškų, mokyklų pavadinimus - Maskvos valstybinis industrinis universitetas, Maskvos naujasis teisės institutas, Maskvos psichologijos socialinis universitetas, Baltijos humanitarinis centras - Rygoje esančio Baltijos rusų instituto padalinys, Sankt Peterburgo valstybinis M.A.Bonč-Brujevičiaus telekomunikacijų universitetas. Dar viena problema - neformalaus ugdymo įstaigos, prisidengiančios, pavyzdžiui, Parapsichologijos akademijos vardu. E.Stumbrio nuomone, šiuo metu Lietuvoje gali būti apie 3-4 tūkst. nelegalių aukštųjų mokyklų absolventų. Pernai į SKVC prašydami pripažinti vidurinio mokslo diplomus kreipėsi 187 asmenys, aukštojo - 680. Per šešis šių metų mėnesius prašyta patvirtinti 790 vidurinio bei 535 aukštojo mokslo diplomus.

Kasmet pasitaiko keli atvejai, kai SVKC, įtardamas, kad diplomai netikri, kreipiasi į teisėsaugos pareigūnus.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, mokymo ar studijų organizavimas neturint leidimo baudžiamas nuo 5 iki 10 tūkst. litų bauda. Kol kas nėra nubausta nė viena maždaug iš dešimties Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine nelegaliai egzistuojančių aukštųjų mokyklų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"