TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nelegalių chemikalų platintojams grūmojama pirštu

2015 04 11 6:00
Specialistai perspėja ūkininkus, kad jie naudotų tik legalias augalų apsaugos priemones. LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo griežtinti administracinę atsakomybę už nelegalių augalų apsaugos priemonių tiekimą Lietuvos rinkai ir platinimą, nes jos jau sudaro apie trečdalį visų šalyje naudojamų šios paskirties chemikalų.

Tuo metu Lietuvos augalų apsaugos asociacija ir kai kurie sąmoningesni žemdirbiai abejoja, ar ŽŪM siūlymai duos laukiamų rezultatų, nes kitų Europos Sąjungos (ES) šalių patirtis rodo, kad kur kas veiksmingesnė yra baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo metu administracinė bauda, siekianti iki 1448 eurų, gresia tik už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą pažeidimus. ŽŪM siūlo papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) dviem naujais straipsniais, numatant atsakomybę ir už neregistruotų bei falsifikuotų priemonių įvežimą, jų saugojimą, naudojimą, tiekimą rinkai. Didžiausia piniginė bauda už tokius nusižengimus siektų 1972 eurus.

Griebs už pakarpos

Žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka pataisų aiškinamajame rašte teigia, kad aiškesnis atsakomybės reglamentavimas turėtų padėti kovoti su šešėline ekonomika, mažinti neregistruotų ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų rinkos augimą, skatinti sąžiningos rinkos kūrimą. Mūsų šalyje neregistruoti ir falsifikuoti augalų apsaugos produktai sudaro apie 25–30 proc. visos rinkos ir, manoma, užima trečiąją vietą pagal apimtį po narkotikų ir tabako.

Viena priežasčių, paskatinusių tokį augimą, yra su šia veikla susijusios "mažo pavojaus - didelio pelno" galimybės. Neregistruotų ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų prekybai vadovauja itin gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės, išplėtojusios pasaulinius tiekimo tinklus, nelegalią veiklą dangstančios tikromis įmonėmis. Neteisėta veikla noriai užsiima prekeiviai, nes nelegalūs chemikalai yra gerokai pigesni už registruotus produktus.

Tačiau blogiausia, kad neregistruotos augalų apsaugos priemonės gali būti kenksmingos žmonių sveikatai ir aplinkai. Jų naudojimas gali lemti, kad augalinėje produkcijoje bus viršijamas chemikalų liekanų kiekis. Be kita ko, ir vartotojai yra klaidinami dėl tokių priemonių savybių.

Ūkininkams atveža patys

ATPK pataisas ministerija įregistravo, kai šį mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė septynių asmenų grupę, kuri kontrabanda į Lietuvą įvežė ES draudžiamų platinti pesticidų už daugiau kaip 2 mln. eurų. Įtariama, kad augalų apsaugos priemonės, turinčios pavojingų priemaišų, buvo parduodamos įvairioms žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams. Atliekant tyrimą aptikta nelegaliai atvežtų priemonių sandėliavimo vieta, joje rasta apie 6 tonas pesticidų, jiems fasuoti specialiai pritaikytos taros ir etikečių.

„Jei pareigūnai norėtų, falsifikatų surastų kur kas daugiau, ypač dabar, pavasarį, kai jų pardavėjai suaktyvino veiklą ir net patys važinėja po ūkininkų sodybas“, - LŽ teigė Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Juozas M. Jis prisipažino, kad pats, turėdamas agronomo išsilavinimą ir daugiau kaip 10 metų ūkininkavimo patirties, ant tokių siūlytojų kabliuko nepakliuvo.

Tačiau, anot Juozo M., nemažai ūkininkų rizikuoja ir tokius nežinia kur pagamintus chemikalus perka bei naudoja. Net nepaisydami to, jog dalį išauginto derliaus suvartoja patys su savo šeimų nariais.

Bausti reikia griežčiau

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė LŽ teigė, kad sugriežtinti falsifikatų platintojų atsakomybę bandoma nebe pirmą kartą. Ankstesni siūlymai kaskart įstrigdavo taip ir nepasiekę Seimo.

„Matyt, dar ne visi supranta, kad tai tiesiogiai susiję su žmonių sveikata. Juokauti čia negalima. Dabartinės baudos yra juokingos, palyginti su gaunamu pelnu, kuris gali siekti ir milijonus eurų“, - sakė A. Beniulienė. Ji pabrėžė, kad daugelyje ES šalių sankcijos už nelegalių augalų apsaugos priemonių įvežimą ir platinimą yra kur kas griežtesnės - baudos siekia net iki 50 tūkst. eurų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, net numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ten falsifikatų beveik nebūna.

A. Beniulienė minėjo, kad didžioji dalis falsifikuotų augalų apsaugos priemonių, kurios šiuo metu masiškai yra siūlomos mūsų šalies žemdirbiams arba kurių galima aptikti ir kai kuriose turgavietėse, yra pagamintos Kinijoje. „Neaišku, kokį poveikį jos gali daryti ne tik augalams, bet ir žmonėms. Tokių priemonių veikliosios medžiagos yra neišvalytos, nes tai pernelyg brangiai kainuoja, nebūna naudojamos įvairios apsauginės ir kenksmingumą mažinančios medžiagos“, - kalbėjo asociacijos direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"