TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nelietuviškų pavadinimų era gali sugrįžti

2014 05 29 6:00
Iškabų su nelietuviškais pavadinimais mūsų šalies miestų gatvėse - apstu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) specialistai pabrėžia, kad per metus, kai neberegistruojami nelietuviški įmonių ir organizacijų pavadinimai, tokių siūlymų labai sumažėjo. Jie jau įvertino dešimtis tūkstančių siūlomų bendrovių pavadinimų, tačiau vos metus Lietuvoje galiojanti tvarka gali būti pakeista.

Nelietuviški pavadinimai, tai yra angliški ir kitomis kalbomis, mūsų šalyje neberegistruojami nuo praėjusių metų gegužės. Liberalas Remigijus Šimašius bei jo bendraminčiai tai vadina provincialumu, kenkimu verslui ir Lietuvai. Jų pateiktų Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų, kuriomis siekiama sugrąžinti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis lotyniško pagrindo (ne tik lietuviškomis) raidėmis, imasi Seimo komitetai.

Besipriešinantieji svetimtautiškiems pavadinimams ragina nepasiduoti unifikavimui ir išsaugoti tapatybę.

Mato gerą tendenciją

Gegužės pradžioje suėjo metai, kai galioja Juridinių asmenų registro nuostata, pagal kurią registro tvarkytojai privalo konsultuotis su VLKK specialistais dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Komisijai nusprendus, kad prašomas laikinai įtraukti į registrą juridinio asmens pavadinimas šių normų neatitinka, jis į registrą neįtraukiamas.

VLKK atstovės Aurelijos Dvylytės teigimu, įtvirtinus tokią tvarką, komisija jau įvertino ne vieną dešimtį tūkstančių siūlomų pavadinimų. Vien šių metų balandį buvo teiktos 2052 konsultacijos dėl naujų įmonių pavadinimų, 632 pavadinimus teko atmesti kaip netinkamus (tarp jų ir lietuviškus).

VLKK Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė pabrėžė, jog visų metų patirtis komisijos darbuotojams konsultuojant įmones kuriančius verslininkus parodė, kad pageidaujančiųjų suteikti įmonėms nelietuviškus pavadinimus gerokai sumažėjo. Pernai pirmąsias gegužės savaites jie sudarė 42 proc. visų gautų pavadinimų, o šį balandį jų tebuvo 8 procentai.

Siūlo atsikratyti provincialumo

Šiuo metu Lietuvoje įsivyravusią tvarką naujai steigiamas įmones vadinti tik lietuviškais pavadinimais užsimojęs keisti R. Šimašius LŽ pasakojo, kad jis kartu su bendraminčiais per pastaruosius metus tai bandė padaryti jau dusyk. Tačiau abu kartus nesėkmingai.

Liberalas džiaugėsi, esą pasitelkus atkaklumą trečią kartą vis dėlto pavyko įtikinti Seimo narius, kad šie, anot jo, atsikratytų provincialaus mąstymo, į pasaulį pažvelgtų plačiau ir imtų svarstyti galimybę lietuviškas įmones registruoti ne vien lietuviškais pavadinimais. „Bendrauju su daugybe verslininkų, jie nuolat pabrėžia, kad lietuviški, užsieniečiams sunkiai įskaitomi ir nesuprantami pavadinimai užkerta kelią į tarptautinę rinką“, - tvirtino R. Šimašius. Jo nuomone, dėl šiuo metu galiojančios tvarkos mūsų šalis savotiškai uždaro savo rinką ir atsiriboja nuo užsienio vartotojų. Parlamentaras teigė sveikinantis valstybės įmonę Lietuvos paštą, kuris išdrįso savo skyrius pavadinti „PayPost“. Puiki R. Šimašiui atrodo ir Vilniaus miesto merijos idėja daugeliui suprantama užsienio kalba pristatyti dviračių nuomos punktus.

R. Šimašiaus sumanymui pritaria parlamentarė Birutė Vėsaitė. „Lietuvos ekonomikos garvežys yra eksportas. Tad dalyvaudami globalioje rinkoje turime į ją ir taikytis, nes to nepadarę taip ir liksime provincialai“, - aiškino ji. Socialdemokratė juokavo, kad, pavyzdžiui, „Birute“ pavadinta lietuviška įmonė mūsų, lietuvių, ausiai gal ir skambėtų dailiai bei nostalgiškai, tačiau užsieniečiams ištarti tokį pavadinimą būtų sudėtinga, jie jo neįsimintų.

Menkiname save

Siekį leisti registruoti nelietuviškus įmonių pavadinimus kiti Seimo nariai smarkiai kritikuoja. Konservatorius Arvydas Vidžiūnas įsitikinęs, kad pasiekti gerų rezultatų pasaulyje, nustebinti ar patraukti gali tik tie, kurie geba išsiskirti savo mąstymu, laikysena, kalba. „Tikrai netikiu, kad pasirinkę svetimos kalbos žodį savo įmonės pavadinimui verslininkai daugiau uždirbs“, - sakė A. Vidžiūnas.

Oponentų motyvai jam primena Lietuvą okupavusios carinės Rusijos administracijos atstovų teiginius, jog lietuvių kalba skurdi ir nevertinga, kad neverta ja nei kalbėti, nei raštų rašyti. A. Vidžiūnas prisipažino, kad jam kelia siaubą tokie pavadinimai kaip „PayPost“ arba „City Bike“. „Tai nesuprantamas sandoris, sudarytas su lietuvių kalba ir visa mūsų kultūra“, - pabrėžė Seimo narys.

„Kam tarnaujame? Kam norime įsiteikti?“ – klausė Vida Marija Čigriejienė. Konservatorė pažymėjo mokanti anglų kalbą, tačiau ją piktina Lietuvos miestuose atsiradę užrašai šia kalba. Parlamentarės manymu, įmonėms parinkdami svetimos kalbos žodžius tik menkiname save.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Komunikacijos departamento direktorius Mindaugas Puidokas LŽ teigė, jog klausimas dėl įmonių pavadinimo užsienio kalbomis LPK priklausančioms įmonėms nėra aktualus. Dauguma jų, anot M. Puidoko, pavadintos lietuviškai. „Tačiau žinau, kad neretam verslininkui sugalvoti anglišką įmonės pavadinimą yra lengviau nei skambų lietuvišką. Tai jau priklauso nuo mentaliteto“, - kalbėjo LPK atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"