TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nelietuviškų pavadinimų reabilitavimas tolsta

2016 04 01 6:00
Stasys Šedbaras: “Registruojant pavadinimus dabar leidžiama iš tiesų daug, todėl pataisos nereikalingos.” Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po dvejų metų pertraukos į Seimo plenarinių posėdžių salę grįš pasiūlymas liberalizuoti įmonių ir organizacijų pavadinimų rašybą. Per tą laiką iniciatyvos autorius liberalas Remigijus Šimašius spėjo palikti parlamentą – tapo sostinės meru.

Per porą metų R. Šmašiaus ir jo sekėjų iš kitų Seimo frakcijų projektą išnarstė visos įmanomos institucijos. Dabar savo žodį tarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Jo pozicija dėl siūlomų Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų vienareikšmiška – atmesti.

Komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras, anksčiau buvęs pataisų šalininkas, pripažino, jog Vyriausybės ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) argumentai jį įtikino, kad siūlomas reguliavimas būtų perteklinis. „Registruojant pavadinimus dabar leidžiama iš tiesų daug, todėl pataisos nereikalingos“, – LŽ sakė parlamentaras. Jo manymu, šis ir su asmenvardžių rašymu susiję projektai Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti panašiu metu, nes yra tam tikra prasme susiję.

Rėmėsi Europos praktika

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos tuometis narys R. Šimašius siūlė, kad Lietuvoje steigiamos įmonės, įstaigos ar organizacijos savo pavadinimuose galėtų turėti ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudarytus užsienio kalbų žodžius, o dabartinio reikalavimo sudaryti pavadinimus tik laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų atsisakyti. Juridinių asmenų pavadinimuose taip pat buvo raginama leisti vartoti tarmiškus lietuvių kalbos žodžius.

„Lietuvoje įmones steigiantys žmonės savo prekes ar paslaugas parduoda Europos Sąjungoje (ES), kurioje įtvirtintas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, arba kitur už Lietuvos ribų. Jeigu bendrovė prekiauja kojinėmis tik sostinės Kalvarijų turguje, jos pavadinimas „Auksinė vilna“ puikiai tinka. Bet jei verslininkai sumanytų tas pačias kojines parduoti, pavyzdžiui, Anglijoje, jie tikriausiai norėtų pasivadinti kitaip“, – pristatydamas Seimui pataisas kalbėjo R. Šimašius.

Projekto autoriai tikino, jog būtinybė tikslinti pavadinimų rašybą taip pat kilo 2013 metų gegužę, kai įsigaliojo Juridinių asmenų registro nuostata, pagal kurią VLKK teikia rekomendacijas, ar pageidaujamas registruoti įmonės pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos normas. Iniciatoriai pabrėžė, kad reikalavimas sudaryti pavadinimus atsižvelgiant į nacionalinės bendrinės kalbos normas, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, iš visų ES šalių taikomas tik Slovėnijoje. Tuomet Seimas uždegė projektams žalią šviesą.

Pakanka išteklių

Tačiau Vyriausybė, remdamasi Konstitucinio Teismo dokumentais, priminė politikams, jog valstybinės lietuvių kalbos statusas reiškia, kad jos funkcionavimas turi būti užtikrintas visose viešojo gyvenimo srityse. „Nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, jų vartojimas viešojoje sakytinėje ir rašytinėje kalboje kelia rašybos ir tarimo problemų. Tokių pavadinimų gausa veikia lietuviškų pavadinimų vartoseną – pagal nelietuviškų pavadinimų pavyzdį jie dažnai nelinksniuojami, o tai jau tiesioginis neigiamas poveikis lietuvių kalbos gramatikos sistemai“, – konstatavo Vyriausybės ekspertai. Be to, nelietuviški pavadinimai, atsidūrę viešojoje erdvėje – reklamoje, iškabose ir kitur, ima gožti lietuvių kalbą. Tai itin būdinga miestų viešajai erdvei, į tai nuolat atkreipia dėmesį Vilniaus ir kitų miestų gyventojai.

Anot ekspertų, konsultavimas registruojant pavadinimus parodė, kad nelietuviškų pavadinimų nekuriama ir nesirenkama tiek daug, kaip iš anksto manyta. Jie sudaro apie 10 proc. visų gaunamų registruoti pavadinimų. Taip pat primenama, kad lietuvių kalboje pakanka išteklių tokiems pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis – priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, o juridinių asmenų pavadinimuose ir dabar gali būti vartojami tarminiai žodžiai, išskyrus svetimybes ir fonetines tarmybes.

Verslininkai nepatenkinti

Bendrovės „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė Laura Gavėnaitė-Čeberekė patikino, kad įmonių steigimo praktikoje jai dar neteko susidurti su verslininkais, kurie palaikytų ribojimą rinktis norimą pavadinimą. „Kai kurie net labai nepatenkinti, nes įmonės pavadinimas jiems yra viskas, nuo ko prasideda idėja ir pats verslas“, – LŽ tvirtino teisės ir mokesčių konsultantė.

Ji pasakojo, kad užsienio rinkoje planuojantys dirbti verslininkai dažniausiai sutinka registruoti pavadinimą su sulietuvinta galūne. L. Gavėnaitės-Čeberekės teigimu, pavadinimo registravimas – gana paprastas dalykas. Pirmiausia jis rezervuojamas Registrų centre, prieš tai sumokėjus 16,22 euro mokestį. Suderinus su VLKK, atsakymas pateikiamas per vieną dieną. „Jei pavadinimas atmetamas, už tą patį mokestį galima teikti savo pageidavimus kiek nori kartų“, – pažymėjo ji.

Pasitaiko atvejų, kai verslininkas įsikimba į kokį nors žodį ir niekaip nenori suprasti, kad negaus leidimo jį registruoti. „Pavyzdžiui, pageidauja, kad įmonės pavadinimas būtų jo inicialai“, – kalbėjo L. Gavėnaitė-Čeberekė. Ji spėjo, kad Seime svarstomos pataisos anksčiau ar vėliau bus priimtos, – tai rodo ES praktika. „Manau, ribojimas yra laikinas ir neracionalus“, – sakė konsultantė.

Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2013 metų duomenimis, daugumos ES valstybių (pavyzdžiui, Belgijos, Danijos, Portugalijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos) įstatymai nekelia specialių kalbos reikalavimų juridinių asmenų pavadinimams. Kitose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Kipre, Rumunijoje, Vengrijoje) tokie pavadinimai turi būti sudaryti valstybinės kalbos ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"