TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nemarios politikų idėjos sudrebina tik Seimą

2015 04 01 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Metai iš metų Seime reanimuojamos įstatymų iniciatyvos kaskart sukelia prieštaringas diskusijas, bet taip ir lieka dūlėti įstatymų leidėjų stalčiuose. Pasak politologų, vieni parlamentarai taip siekia populiarumo, kiti demonstruoja savo ideologinius principus.

Pastarieji du Seimo veiklos dešimtmečiai liudija, kad kai kurios parlamentarų idėjos yra nemirtingos. Ne kartą atmesti įstatymų projektai kone kiekvieną kadenciją vėl teikiami iš naujo, nors nesulaukia nei Seimo daugumos, nei visuomenės pritarimo. Tokios įstatymų leidėjų iniciatyvos dažniausiai sukelia tik politines audras, tačiau apčiuopiamų rezultatų neduoda.

Eutanazija, partnerystės įteisinimas, abortų draudimas – tik dalis siūlymų, kurie per šią Seimo kadenciją jau spėjo supriešinti politikus ir visuomenę. Ekspertų teigimu, sukeltos kontroversijos padeda parlamentarams atkreipti į save rinkėjų dėmesį – pateisinti buvimą politikoje ar net pasididinti reitingus. Nors dažnas jų mušasi į krūtinę, kad nesiekia populiarumo tokiu būdu, politologai neabejoja - kai kurie pakartotinai teikiami įstatymų projektai tėra pigus populistinis triukas.

Užprogramuotas fiasko?

Praėjusią savaitę Seimas atmetė konservatoriaus Antano Matulo pasiūlytą Konstitucijos pataisą sumažinti tautos atstovų skaičių nuo 141 iki 101. Ši iniciatyva ne tik nesulaukė Seimo narių palaikymo, bet ir buvo išjuokta kolegų. Tai nieko nenustebino, nes panašių bandymų būta jau ne vieno, tačiau visi - nesėkmingi.

Vietoj dabar Konstitucijoje numatyto 141 Seimo nario sumažinti tautos atstovybę iki 101 parlamentaro prieš 15 metų siūlė Seimo narys Romualdas Ozolas, vėliau – Algimantas Matulevičius su grupe parlamentarų. Praėjusios Seimo kadencijos pradžioje praretinti parlamentarų gretas norėjo ir tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Jis ragino seimūnų skaičių sumažinti iki 121. 2010-aisiais „tvarkietis“ Petras Gražulis pateikė dar drastiškesnį pasiūlymą nei jo pirmtakai - Seimo narių skaičių sumažinti perpus, t. y. iki 71. Tąsyk valdantieji – konservatoriai ir liberalai – P. Gražulį apkaltino populizmu.

Mažinti parlamentarų skaičių mėginta ne tik inicijuojant Konstitucijos pataisą, bet ir referendumu. Kol kas vienintelis referendumas įvyko 1996-aisiais. Jame dalyvavo daugiau kaip pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau teikta nuostata buvo nepriimta.

Klaidingas optimizmas

„Tikėti, kad Seimo nariai patys sumažins savo gretas, gal ir naivu, bet kai parengiau Konstitucijos pataisą, labai greitai surinkau reikiamus parlamentarų parašus. Tai suteikė optimizmo...“ - LŽ aiškino A. Matulas, paklaustas, ar tikėjo, kad po šitiek nesėkmingų bandymų šįsyk bus ryžtasi sumažinti Seimo narių skaičių.

A. Matulas tikino, jog pakartotinai teikdamas tokį siūlymą nesiekė populiarumo. „Man jo netrūksta. Populiarumo įgyju nuoširdžiu darbu“, - sakė jis. Savo idėjos A. Matulas neatsižada, tačiau kitąkart esą nebus toks radikalus ir tautos atstovų skaičių siūlys mažinti iki 121. „Esu įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau visuomenė privers priimti šį sprendimą. Negali taip būti, kad šalies gyventojų skaičius mažėja, visuomenė kinta, o mes nereaguojame“, - kalbėjo parlamentaras.

Šviečiama visuomenė

Jau antrą kartą per šią Seimo kadenciją įteisinti eutanaziją siūlo socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Prieš kelis mėnesius politikė įregistravo antrą – patobulintą Eutanazijos įstatymo projektą, nes pirmasis jo variantas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės buvo išbrauktas net neleidus M. A. Pavilionienei pristatyti savo iniciatyvos. Ne pirmą kartą Seime atsirandantis siūlymas suteikti galimybę nepagydomiems ir didžiulį skausmą kenčiantiems žmonėms sąmoningai nutraukti gyvybę sulaukia nevienareikšmiškų vertinimų. Eutanazijos idėjai nelinkę pritarti ne tik dauguma politikų, bet ir medikų bendruomenės, Bažnyčios atstovai.

M. A. Pavilionienė tvirtina, kad Seime vykstančios diskusijos šviečia visuomenę. Ji pripažįsta, jog savo teikiamomis iniciatyvomis siekia pakeisti parlamentarų mąstyseną. „Nesvarbu, kad šis Seimas yra toks, bet diskutuokime vieno ar kito projekto pagrindu. Tuomet ir visuomenė sukrunta“, - LŽ teigė parlamentarė.

Socialdemokratės įsitikinimu, žmonės turi kilti iki pažangių idėjų, todėl politikams nereikėtų nusileisti iki „masių mąstymo lygmens ir gyventi minios nuotaikomis". „Iki šiol gyvename masių kolektyvo bendruomenės nuostatomis ir manome, jog dauguma sprendžia viską. Aš su tuo nesutinku, nes žmonijos istorija įrodė, kad visuomenės pažangą lemia asmenybės idėjos, nešančios žiburį. Ir po tam tikro laiko jos patvirtinamos“, - pabrėžė M. A. Pavilionienė.

Kontroversiškų vertinimų sulaukė ir liberalės Dalios Kuodytės su grupe Seimo narių pateikti Civilinio kodekso papildymai bei pataisos, leidžiančios įteisinti registruotą partnerystę Lietuvoje. Iniciatoriai neslepia, kad sudaryti registruotą partnerystę galėtų ir homoseksualios poros.

Per pastarąjį Seimo veiklos dešimtmetį būta įvairių bandymų įforminti oficialiai nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų santykius. Pavyzdžiui, praėjusią Seimo kadenciją socialdemokratė M. A. Pavilionienė teikė Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektą.

Prieštaringos iniciatyvos netyla

Prieštaringai vertinami ir Seimo narių siūlymai uždrausti abortus. Prieš dvejus metus, 2013-aisiais, Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą įregistravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariai ir juos parėmę „darbietis“ Kęstutis Daukšys bei Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Patackas.

Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas prieš tai jau buvo teiktas dukart, 2005-aisiais ir 2006 metais. Aktyviausias abortų draudimo iniciatorius – buvęs Seimo narys, LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Prieštaringi ir parlamentarų siūlymai legalizuoti prostituciją, keliami jau ne pirmą Seimo kadenciją. Tokiai idėjai yra pritarusi net Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. O praėjusią Seimo kadenciją parlamentaras Mantas Varaška siūlė iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso išbraukti straipsnį, numatantį baudas prostitutėms, ir griežtinti bausmes sąvadautojams. Jis siekė, kad už įtraukimą į prostituciją būtų baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.

Puoselėja politinę ideologiją

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, siūlymai mažinti Seimo narių skaičių ar didinti jų politinę atsakomybę turi nemenką dozę populizmo. „Jų tikslas - primityviai pamėginti pasididinti savo akcijas politikos rinkoje. Tai daro ir atskiri politikai, nes mąsto apie Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose, ir politinės partijos, siekiančios pakelti savo reitingus“, - LŽ tvirtino politologas.

Tuo metu Seimo narių teikiami įstatymų projektai, kuriais norima pertvarkyti individo ar šeimos santykių sritį, konservatyvioje visuomenėje didelio populiarumo politikams nežada, priešingai – jį mažina. „Politikai, siūlantys liberalizuoti šeimos institutą Lietuvoje, paprastai yra liberalių arba kairiųjų pažiūrų. Jie vadovaujasi ideologiniais motyvais, o ne reitingų vaikymusi ar populiarumo tarp rinkėjų ieškojimu“, - dėstė KTU profesorius.

Liberalių rinkėjų segmentas, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje nėra itin didelis, kad į jį orientuodamosi politinės jėgos pakeltų savo autoritetą. Tačiau pokyčių visuomenėje galima tikėtis iš jaunosios piliečių kartos, turinčios liberalesnes nuostatas. „Matyt, mes, kaip ir dauguma Vakarų Europos šalių, po tam tikro laiko priimsime analogiškus sprendimus“, - kalbėjo politologas.

Kraunamas politinis kapitalas

Vilniaus universiteto docentė politologė Lidija Šabajevaitė įstatymų leidėjų iniciatyvas, kurios visuomenėje sukelia nevienareikšmišką reakciją, sieja su politinio populiarumo siekiu. Ji atkreipia dėmesį, kad po savivaldybių tarybų rinkimų sumenkus konservatorių įtakai, o Liberalų sąjūdžiui sustiprinus savo pozicijas, šioms dviem politinėms jėgoms naudinga vienu ar kitu klausimu pozicionuoti savo buvimą politinėje arenoje. „Tai noras nuolat išlaikyti dėmesį, kad visuomenė visąlaik žinotų, girdėtų apie juos“, - LŽ pažymėjo L. Šabajevaitė.

Politologė apgailestauja, kad ne itin reikšmingoms problemoms Seimo nariai dažnai skiria kur kas daugiau dėmesio nei mokestiniams klausimams, kurie nėra tokie populiarūs tarp rinkėjų. „Nejaugi nėra daug rimtesnių dalykų nei eutanazija, abortai ar homoseksualų partnerystė, dėl kurių taip aistringai diskutuojama?“ - retoriškai klausė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"