TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nematomas „šešėlis“ sporte

2015 07 25 6:00
Salomėja Zaksaitė: "Futbolo federacijoje jau yra asmenų, nubaustų padarius neteisėtą įtaką rungtynių baigčiai, dar keli tyrimai tęsiami." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pastatyti lažybų bendrovėje, prastai pasirodyti rungtynėse ir už tai pasiimti pinigus - toks sukčiavimas lietuviškame sporte FIFA skandalo kontekste atrodo ganėtinai primityvus. Vis dėlto baudžiamoji atsakomybė už "nešvarų" žaidimą mūsų šalyje dar niekam nebuvo pritaikyta.

Dr. Salomėja Zaksaitė, šiemet parašiusi monografiją „Apgaulė sporto srityje: teisinis ir kriminologinis požiūris", tvirtina, kad pagrindinė priežastis, neleidžianti nubausti sportininkų už sukčiavimą, susijusi su konkrečios žalos įrodymu.

Dalis įtaria apgaulę

- Kaip galėtumėte apibendrinti sukčiavimo varžybų rezultatais mastą mūsų šalyje?

- „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad penktadalis futbolininkų ir septintadalis krepšininkų žino arba įtaria dalyvavę varžybose, dėl kurių rezultato buvo susitarta iš anksto. Daugiau kaip pusė apklaustų futbolininkų ir beveik trečdalis krepšininkų mano, jog sporte tai dažnas reiškinys, tačiau dauguma jų šios problemos nesureikšmina. Anot tyrimo, įsitraukti į susitarimus dėl varžybų eigos arba baigties dažniausiai pasiūlo komandos draugai, buvę kolegos ir klubų savininkai. Taigi, remiantis neseniai atlikta reprezentatyvia apklausa, galima teigti, kad sukčiavimo mastas yra didelis.

- Kokios sporto šakos siejamos su nesąžininga veikla?

- Pažeidžiamumo korupcijai indikatoriai - sąsajos su lažybų verslu, dideli finansiniai srautai ir sporto šakos populiarumas. Tarkime, kai buvo atliekamas tarptautinis tyrimas dėl manipuliacijų varžybomis interesų konfliktų prevencijos, įvairių šalių ekspertams reikėjo pateikti nacionalinę analizę, susijusią su futbolu ir lauko tenisu. Trečia šaka buvo pasirinkta kaip populiariausia konkrečioje valstybėje. Lietuvoje tai, žinoma, buvo krepšinis.

Regioninė specifika

- Ar galima įžvelgti „lietuvišką“ sukčiavimo specifiką, ar vis dėlto turėtume kalbėti apie Rytų Europos specifiką?

- Tam tikros Rytų Europos specifikos esama, tai lemia geografinė padėtis. Pavyzdžiui, vienoje iš nedaugelio drausmės bylų buvo nubaustas futbolo klubo viceprezidentas (jis nepranešė apie sutartas rungtynes, nors privalėjo tai padaryti ir bendradarbiauti su federacija) ir vartininkas. Jie abu buvo atvykę iš Rusijos.

- Kokia yra tipinė apgaulių lietuviškame sporte schema?

- Vienas paprasčiausių būdų, kai sportininkas prastai sužaidžia, kad lažybų bendrovėje už tokį rezultatą gautų pinigų. Taip, tarkime, buvo Palangos "Naglio“ krepšinio komandos atveju. Ji daugiau nei 30 taškų pralaimėjo „Žalgiriui“, paskui sportininkai bei jų giminaičiai nuėjo į lažybų bendrovę ir patys panoro atsiimti laimėjimus.

Labai rafinuotų schemų sunku būtų rasti.

Atotrūkis nuo realybės

- Tačiau nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu sporte, teisėsauga iš esmės nefiksuoja. Kokių čia esama problemų?

- Yra didžiulis atotrūkis tarp to, kas vyksta realybėje, ir to, ką teisėsaugos institucijos sužino. Kol kas Lietuvoje būta kelių nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl manipuliacijų sporto varžybų rezultatais, tačiau niekas dar nebuvo nuteistas baudžiamąja tvarka.

Pagrindinė priežastis, neleidžianti sportininkų bausti už sukčiavimą, yra susijusi su konkrečios žalos įrodinėjimu.

Supaprastinkime: yra du žmonės, kurie susitaria, kuris laimės, kuris praloš, tačiau tokiu atveju tiesioginės materialinės žalos nėra. Yra žala varžybų prestižui, sąžiningai konkurencijai, pačiam sportui. Tad manipuliacijos, jei neįtraukiamos lažybų bendrovės, baudžiamuoju teisiniu požiūriu artimesnės korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms nei sukčiavimui.

Problemų yra ir susijusių su Baudžiamuoju kodeksu, gal net labiau - su jo taikymu. Teisėsauga nemato galimybės plačiai taikyti tam tikrų normų. Reikėtų šiek tiek lanksčiau žiūrėti į Baudžiamąjį kodeksą, o tai daryti praktikškai yra sudėtinga.

Jaučiasi "priversti" agaudinėti

- Rašydama mokslinį darbą apie sukčiavimą sporte apklausėte nemažai sportininkų ir su jais susijusių asmenų. Kaip jie patys vertina situaciją, ką mano apie nesąžiningas varžybas?

- Patys sportininkai dažniau pabrėžia ne korupciją, sukčiavimą, o prastą sporto padėtį - nepakankamą materialinį aprūpinimą, mažus atlyginimus arba tai, kad jų apskritai negauna, taip pat tai, kad nesudaromos sportinės veiklos sutartys. Jie kalba apie nestabilią situaciją.

Tai vienas pagrindinių motyvų, kodėl jie yra kone „priversti“ apgaudinėti. Sportininkai pabrėžia pragmatinius dalykus - suteikite mums normalias treniruočių, varžybų sąlygas ir bus kur kas smagiau žaisti garbingai, nei bandyti sukčiauti.

- Pajamos iš lošimų, kaip matome, tik auga. Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo sporte, ką siūlote monografijoje?

- Visų pirma turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad tai yra draudžiama. Nesvarbu, kaip lažiniesi - už laimėjimą, pergalę, taškų skaičių, drausmės kodekse ar kitame teisiniame dokumente turėtų būti įtvirtinta principinė nuostata, kad draudžiama lažintis, kai tai susiję su tavo sporto šaka.

Taip pat rekomenduotina, kad vienas žmogus nebūtų kelių klubų savininkas. Nes tai savaime sukelia interesų konfliktą.

Galiausiai, sporto federacijos, lažybų bendrovės ir teisėsaugos institucijos privalėtų keistis informacija, būtų galima pasirašyti atitinkamą susitarimą. Tai yra labai svarbi grandis. Kad procesas neprimintų teniso kamuoliuko atmušinėjimo: „Ne, tai juk jų, o ne mūsų reikalas.“

Be minėtų teisinių siūlymų, viena pagrindinių priemonių turėtų būti socialinių garantijų sportininkams gerinimas, arba socialinė prevencija.

Įvaizdžio plovimo technika

- Ar pinigai ir socialinės aplinkybės iš tiesų yra pagrindinis motyvas sukčiauti?

- Priežastis galima skirstyti į vidines ir išorines, pinigai priskiriami prie išorinių. Kaip ir bendresni veiksniai: komercializacija, vartotojo psichologija, šaltas racionalus apskaičiavimas. Įdomu ir tai, kad, pasak vieno kvalifikuočiausių šios temos ekspertų Declano Hillo, egzistuoja vadinamoji įvaizdžio plovimo technika. Kai iš įtartinais būdais gautų pinigų remiami sportininkai, menininkai ar mokslininkai, ir taip tie, kurie turi nešvarių lėšų, reabilituoja save visuomenės akyse. Tai gali būti viena globalių priežasčių, kodėl manipuliacijos vyksta ir kodėl sunku jas ištirti - už viso to gali slėptis galingos figūros.

Vidinės priežastys susijusios su pačių sportininkų emociniu nesaugumu, nestabilia padėtimi, nepasitikėjimu savo jėgomis, manymu, kad garbingai laimėti vis tiek nepavyks.

- Ar padėtis keičiasi? Kaip vertintumėte tendencijas? Matyt, jei jau apie tai kalbama, situacija gerėja.

- Taip, padėtis keičiasi į gera, nors ir labai lėtai. Nereikia pamiršti, kad jeigu ir būtų daugiau registruotų atvejų dėl manipuliacijų sporte, tai tikrai nereikštų, kad situacija blogėja. Tai liudytų, kad problema tapo labiau matoma ir į ją reaguojama. Pavyzdžiui, Lietuvos futbolo federacijoje, kurios apeliaciniam komitetui ir pati priklausau, jau yra asmenų, nubaustų padarius neteisėtą įtaką rungtynių baigčiai, dar keli tyrimai tęsiami.

. . .

SKAIČIAI

Pasiūlymų dalyvauti susitarimuose asmeniškai sulaukė 15 proc. futbolininkų ir 20,5 proc. krepšininkų.

42 proc. krepšininkų ir 38 proc. futbolininkų nurodė, kad jiems yra tekę girdėti, jog sportininkai bent kartą yra patyrę spaudimą įsitraukti į nesąžiningus susitarimus.

28 proc. futbolo ir 44 proc. krepšinio žaidėjų yra girdėję, kad jų kolegos dalyvavo susitarimuose dėl varžybų baigties.

42 proc. žaidėjų žiniomis, sportininkai stato lažybų punktuose dėl rungtynių, kuriose žaidžia patys, 67 proc. žiniomis, sportininkai stato lažybose, kai žaidžia kitos komandos.

68 proc. gyventojų sąžiningumas sporte yra svarbus. Dauguma jų, sužinoję apie išankstinius sportininkų susitarimus, imtųsi socialinių sankcijų: 60 proc. nebepalaikytų komandų, 51,2 proc. nebežiūrėtų varžybų transliacijų, 18,3 proc. nebepirktų bilietų į sporto varžybas, 12 proc. nestatytų lažybų punktuose.

Šaltinis: „Transparency International“ tyrimas (2014)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"