TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nemeilę valdžiai skatina infliacija

2008 07 11 0:00
"Eurobarometro" duomenis pristatė sociologas M.Degutis (kairėje) ir EK atstovybės Lietuvoje vadovas K.Sadauskas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Seimu, Vyriausybe ir kasdieniu gyvenimu nusivylusiems lietuviams nepajudinamu autoritetu lieka Briuselis.

Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, artimiausios ateities lūkesčiai nebėra tokie džiugūs kaip prieš metus ar pusantrų, optimistines nuotaikas pamažu keičia nuosaikus pesimizmas. Tai lemia pastaruoju metu susiklosčiusios ekonominės ir socialinės priežastys. Didžiausią nerimą Lietuvos gyventojams kelia infliacija. Kita vertus, kaip rodo pavasarį visose Bendrijos šalyse atlikto "Eurobarometro" duomenys, lietuviai, palyginti su kitų ES šalių piliečiais, savo ateitį prognozuoja optimistiškiau. Manančių, kad ateinantys metai bus geresni, Lietuvoje 5-12 proc. daugiau nei vidutiniškai visoje ES. Be to, lietuviai lieka vieni didžiausių ES šalininkų. Vakar naujausi "Eurobarometro" duomenys pristatyti Europos Komisijos (EK) atstovybėje Vilniuje.

Kyla finansinių sunkumų

60 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų prisipažino esantys patenkinti gyvenimu, 39 proc. - išsakė nepasitenkinimą. Pernai šie rodikliai atitinkamai siekė 65 proc. ir 34 proc. ES šalyse gyvenimu patenkinti maždaug 77 proc. žmonių, nepatenkintųjų - 22 procentai.

58 proc. lietuvių mėnesio pabaigoje gana sunku apmokėti sąskaitas. Per dvejus metus tokių žmonių padaugėjo 4 procentais. Su finansiniais sunkumais baigiantis mėnesiui prisipažino susiduriantys vidutiniškai 47 proc. Bendrijos gyventojų.

Artimiausius 12 mėnesių Lietuvos gyventojai vertina kur kas pesimistiškiau nei 2007-aisiais. Tik 23 proc. respondentų vylėsi, kad ekonominė padėtis Lietuvoje gerės (pernai - 41 proc.), 41 proc. buvo įsitikinę, kad ji blogės (15 proc.). 34 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad jų šeimos padėtis gerės (2007 metais - 38 proc.), 21 proc. - laukia pablogėjimo (2007 metais - 11 proc.). Vis dėlto didžioji dalis - 41 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pripažino, kad jų perkamoji galia per pastaruosius penkerius metus pagerėjo, 26 proc. - išliko tokia pati, 31 proc. - pablogėjo.

Valdžios nemyli

Didžiausią nerimą mums kelia infliacija. Prieš metus ją svarbia problema laikė 4 iš 10 lietuvių (38 proc.), šiemet tai rūpėjo dviem trečdaliams apklaustųjų (63 proc.). Tuo metu kitose ES šalyse labiau būgštaujama dėl nedarbo lygio.

Palyginti su ankstesniais metais, palankumas šiek tiek pakilo eurui. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos gyventojai nenorėjo įsivesti euro, buvo baimė dėl neišvengiamai kilsiančių kainų. Tačiau euro nėra, o kainos auga kaip ant mielių. Todėl euro įvedimas atrodo ne toks bauginantis. Už bendrą Europos valiutą pasisako 60 proc. ES šalių gyventojų, Lietuvoje - 57 procentai.

Nevaldoma infliacija neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis. Per metus pasitikėjimas Vyriausybe sumažėjo 9 proc., apklausos metu neigiamai jos veiklą vertino 77 proc. gyventojų. Seimu, kurio prestižas smuktelėjo 5 proc., nepasitikėjo net 84 proc. apklaustųjų. Suabejoti valdžios autoritetu Lietuvos gyventojus paskatino ir mokytojų protestai bei streikai dėl atlyginimų, taip pat abejonės dėl "Leo LT" steigimo.

Ateitis šviesi

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai, kaip ir airiai, danai, lenkai, estai, slovakai bei graikai, lieka tarp didžiausių ES šalininkų. Nors per metus paramos lygis šiek tiek sumažėjo, iš esmės jis liko stabilus - trys ketvirtadaliai (75 proc.) šalies gyventojų mano, kad narystė Bendrijoje naudinga Lietuvai. Tuo metu Latvijoje taip manančiųjų sumažėjo nuo 57 iki 48 procentų. Lietuviai įsitikinę, kad ateityje ES institucijos daugiau dėmesio turėtų skirti socialiniams bei energetikos klausimams, kovai su nusikalstamumu. Kiti europiečiai svarbiausiu laiko būtent pastarąjį punktą, o socialinius reikalus nustumia į sąrašo pabaigą.

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio Sadausko, neseniai pateikti dar vieno tyrimo, per kurį aiškintasi europiečių nuomonė apie ES bei gyvenimo Bendrijoje perspektyvas po dviejų dešimtmečių, duomenys paliudijo, kad lietuviai yra optimistai. Matydami šiandienes problemas, jie tiki, kad jų vaikai tikrai gyvens geriau. "Apskritai europiečiai gana optimistiškai žiūri į tolimesnę ateitį, bet dabartis yra tokia, kokią šiandien pristatėme", - sakė K.Sadauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"