Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nemezga ryšių, nereikia ir pinigų

 
2016 11 22 6:00
Gediminas Kirkilas: “Kol Seimo struktūros nebaigtos formuoti, komandiruočių neturėtų būti daug."
Gediminas Kirkilas: “Kol Seimo struktūros nebaigtos formuoti, komandiruočių neturėtų būti daug." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujoji Seimo valdyba perskirstė šių metų parlamentarų komandiruotėms numatytas lėšas. Iš dviejų parlamentinių delegacijų, nepanaudojusių pinigų, „nusavinti“ 10 tūks. eurų buvo perdėti į nenumatytoms išvykoms skirtą kišenę.

Pusantro mėnesio naujajam Seimui teks verstis su paveldėtu iš pirmtako komandiruočių biudžetu. Kadangi ankstesnio Seimo nariai išvykoms skirtų pinigų, išskyrus retas išimtis, per daug netaupė, naujokai iki metų pabaigos gali būti priversti rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Vis dėlto, kad atsiradus nenumatytam poreikiui išvykti nereikėtų sukti galvos, iš kokių lėšų apmokėti kelionę, 4 tūkst. eurų Seimo valdyba atėmė iš delegacijos, kuri su Lenkijos Seimu ir Senatu dirba vienoje asamblėjoje, bei 6 tūkst. eurų – iš trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje Seimui atstovaujančios delegacijos.

10 tūkst. eurų nėra ta suma, kuri žadintų tolimų kelionių aistrą: brangiausiai – 15,9 tūkst. eurų – mokesčių mokėtojams atsiėjo buvusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujamos delegacijos kelionė į Japoniją.

Šiemet parlamentarų užsienio komandiruotėms numatyta 428 tūkst. eurų. Per devynis mėnesius buvo išleista 261 tūkst. eurų.

Nemeilė dėl rašybos

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovo socialdemokrato Gedimino Kirkilo teigimu, komandiruočių lėšų perskirstymas – dažna praktika, stengiantis racionaliau naudoti lėšas. Jis spėjo, kad iki metų pabaigos likusių lėšų (per 100 tūkst. eurų) naujiesiems parlamentarams turėtų visiškai pakakti.

„Kol Seimo struktūros nebaigtos formuoti, komandiruočių neturėtų būti daug. Veikiausiai bus vykstama tik į tas, kurios suplanuotos iš anksto“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ERK pirmininkas, kuris praėjusią kadenciją taip pat vadovavo delegacijai Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato asamblėjoje. Kad delegacijai vietoj metų pradžioje skirtų 5 tūkst. eurų buvo palikta 1 tūkst. eurų, G. Kirkilo nenustebino. Nors pagal susitarimą asamblėjos posėdžiai turėtų vykti porą kartų per metus, šiemet, pasak politiko, toks renginys nebuvo surengtas. Pernai buvo susitikę tik delegacijų prezidiumų atstovai.

Kaip pažymėjo G. Kirkilas, daugmaž normalus parlamentinis bendradarbiavimas su Lenkijos Seimu vyko tik porą pirmųjų praėjusios kadencijos metų. Šių metų rugsėjį į Varšuvą aptarti dvišalių santykių rengėsi vykti ERK narių delegacija, tačiau paskutinę akimirką kvietimas buvo atšauktas. „Pakartotinio kvietimo negavome, bet, manau, sulauksime“, – vylėsi ERK vadovas. Jo manymu, politiniai santykiai su Lenkija yra atšalę dėl pavardžių rašymo. „Valstiečių“ idėja pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abi pavardės versijas – lietuviškais rašmenimis ir lotyniškais, pasak G. Kirkilo, yra „savotiškas siūlymas“. „Ar tai tenkins kitą šalį, nežinau“, – sakė politikas.

Ne tie prioritetai

Praėjusios kadencijos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis padėtį vertino kritiškiau. Jis tikino, kad dvi svarbios Seimo delegacijos nesugebėjo panaudoti gautų lėšų dėl netinkamai suteiktų prioritetų.

„Manau, kad praėjusią kadenciją parlamentinė diplomatija buvo numarinta. Tuometė Seimo valdžia buvo bejėgė ir sąmoningai arba dėl neišmanymo parlamentinę diplomatiją žlugdė“, – pareiškė A. Ažubalis. Anot jo, dėl įstrigusio dialogo kaltinti tik Lietuvos parlamentą būtų neteisinga, nes ryšių intensyvumas visuomet priklauso nuo abiejų šalių. Tačiau, politiko nuomone, mūsų politikai praleido progą parlamentinį bendradarbiavimą su kaimynais padaryti aktyvesnį po pernai Lenkijoje vykusių Seimo rinkimų pasiųsdami labai aiškų signalą. Parlamentarai net nesvarstę atmetė A. Ažubalio parengtą rezoliucijos dėl abiejų šalių strateginės partnerystės projektą. Pasak konservatoriaus, tokia Seimo pozicija turėjo įtakos Lenkijos politikų sprendimui atšaukti ERK delegacijos vizitą. Tačiau Seimo narys sakė nemanąs, kad turėtume paklusti Lenkijos pageidavimams dėl pavardžių rašybos. „Jei lenkai ant mūsų pyksta dėl asmenvardžių rašybos, jie pyksta ant mūsų Konstitucijos. Niekas iš šalies negali mums nurodinėti, kokia ji turi būti“, – aiškino A. Ažubalis. Kaip teigė jis, naujoji šalies valdžia „vieną kartą turėtų pasiųsti aiškų signalą“, kad toliau laikysis esamos tarptautinės pavardžių rašymo praktikos.

Skyrė priedą

Vasarį tuometė Seimo valdyba 2016-ųjų komandiruotėms skyrė 388 tūkst. eurų – 10 tūkst. eurų mažiau, nei buvo „pravažinėta“ pernai. Tačiau gegužę ji dar kartą atvėrė piniginę. Su Rytų partnerystės programos vykdymu susijusioms komandiruotėms buvo pridėta dar 40 tūkst. eurų.

Seimo komitetų komandiruočių limitas siekė 132 tūkst. eurų. Tradiciškai daugiausia galėjo leisti ir tai padarė URK bei ERK. Nė euro komandiruotėms šiemet neišleido Informacinės visuomenės plėtros komitetas (naujajame Seime jo neliko) ir Sveikatos reikalų komitetas. Numatytą kelionių limitą per šį laikotarpį visiškai išnaudojo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai. Dėl sparčiai senkančių komandiruočių lėšų Seimo valdybos įspėjimą dar pavasarį gavo Ekonomikos komitetas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"