TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nemokama televizija prieinama ne visiems

2014 03 22 6:00
Dar ne visur Lietuvoje žmonės gali nemokamai matyti televizijos programas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje vis dar yra kaimų, kurių gyventojai negali matyti nemokamų antžeminės skaitmeninės televizijos transliuojamų laidų - signalas jų turimų antenų nepasiekia. Žmonės priversti pirkti brangią palydovinę įrangą.

Ryšių specialistai tikina, kad taip gali būti tik pavienėse vietovėse, kur yra nepalankios sąlygos sklisti antžeminės skaitmeninės televizijos signalui, nes jis šiuo metu aprėpia 95 proc. šalies teritorijos.

Pagelbėjo palydovas

Viename Varėnos rajono kaime iš senelių paveldėtą sodybą turinti vilnietė Viktorija LŽ pasakojo, kad jos vargai dėl televizijos prasidėjo iškart, kai 2012-ųjų rudenį Lietuvoje buvo nutrauktas analoginės televizijos transliavimas. Nepadėjo nei šiuolaikiškas skaitmeninę televiziją galintis priimti televizorius, nei aukštai iškelta antena, nei meistrų pasiūlytas stiprintuvas.

„Kol veikė analoginė televizija, mūsų kaime, kur mūsų šeima praleidžia didesnę metų dalį, žiūrėti antžeminę televiziją problemų nekildavo, nes kaimas yra vos už 10 kilometrų nuo Varėnos. Tačiau perėjus prie skaitmeninės televizijos televizorius tapo nereikalingu daiktu“, - pasakojo moteris.

Viktorija bandė aiškintis, kodėl kaimo nepasiekia antžeminės skaitmeninės televizijos signalas, tačiau tai, ką išgirdo, jos šeimos nepaguodė. Ji aiškinosi galimybes televizijos signalą gauti telefono ryšiu, tačiau paaiškėjo, kad visi, kurie turėjo laidinius telefonus, jų atsisakė. Beliko įsigyti nepigią palydovinę įrangą ir žiūrėti per palydovą perduodamus lietuviškus televizijos kanalus.

„Mūsų šeimai tai buvo nemenkos investicijos. Tačiau kaime yra žmonių, kurie negali tam skirti pinigų. Todėl jiems televizija tapo neprieinama prabanga“, - kalbėjo moteris.

Geografiniai ypatumai

Lietuvos radijo ir televizijos centro ("Telecentro") generalinis direktorius Remigijus Šeris LŽ pripažino, kad šalyje iš tiesų esama tokių vietovių, kur antžeminės televizijos signalas sunkiau pasiekiamas, nes jį priimti trukdo geografiniai ypatumai. Pavyzdžiui, Čepkelių raiste, Varėnos miškuose, Neringos kopose, kai kur kitur. „Šiuo metu „Telecentras“ vykdo ir viršija Vyriausybės nustatytus reikalavimus dėl skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų aprėpties - patikimas ryšys dengia apie 95 proc. Lietuvos teritorijos, į kurią patenka apie 97 proc. gyventojų. Bendrovė pasirengusi dar labiau išplėsti prieinamumą, jei būtų toks Vyriausybės nurodymas, arba tokį pageidavimą pareikštų televizijos transliuotojai“, - aiškino R.Šeris.

Beje, 2012 metais išjungta antžeminė analoginė televizija dengė apie 98 proc. Lietuvos teritorijos.

Ryšių reguliavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Ribinskienė LŽ teigė, kad analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse, reaguojant į gyventojų skundus, buvo imtasi priemonių, gerinančių pirmojo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo aprėptį. Pirmiausia pusantro karto padidinta skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo siųstuvų galia. Kitos priemonės buvo orientuotos į pirmojo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo aprėpties gerinimą atskiruose Lietuvos regionuose - „Telecentrui“ buvo išduoti leidimai naudoti skaitmeninės antžeminės televizijos radijo ryšio stotis Druskininkuose, Lazdijuose, Varėnoje ir Šalčininkuose didesnėmis siųstuvų galiomis bei leidimai naudoti naujas skaitmeninės antžeminės televizijos radijo ryšio stotis Nidoje ir Švenčionyse.

Anot R.Šerio, tais atvejais, kai sulaukiama skambučių iš gyventojų dėl to, jog jie nemato siunčiamų televizijos programų, paaiškėja, kad signalai nėra priimami dėl jų naudojamos įrangos gedimo, netinkamo jos naudojimo ar panašių priežasčių. Susitarę su klientais patys „Telecentro“ darbuotojai nuvyksta pas žmones ir padeda išspręsti problemas - pritvirtina televizijos signalų priėmimo anteną, ją nukreipia tinkama kryptimi.

Žingsnis į priekį

Galimybę žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją Lietuvoje pirmieji įgijo vilniečiai. 2002 metų sausį pradėtos eksperimentinės skaitmeninės antžeminės televizijos programų transliacijos 53-iu televizijos kanalu, o nuo 2004-ųjų rugsėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė nuolatinės transliacijos licencijas. 2012 metų spalio 29 dienos 3 val. Vyriausybės nutarimu analoginė antžeminė televizija buvo išjungta. Šiuo metu šalyje veikia 105 skaitmeninės antžeminės televizijos stotys.

Lietuva yra 21-a Europos Sąjungos (ES) valstybė, visiškai išjungusi analoginę antžeminę televiziją. Pagal Ženevos 2006 metų susitarimą analoginės antžeminės televizijos stotys gali veikti iki 2015 metų birželio 17 dienos. Į šią datą orientuojasi ir ES nepriklausančios Lietuvos kaimynės – Rusija ir Baltarusija. Suomijoje ir Švedijoje analoginės TV transliacijos nutrauktos jau 2007, Vokietijoje - 2008, Danijoje - 2009, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje - 2010 metais.

Skaitmeninis signalas yra kur kas atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų, ir televizoriaus ekrane rodomas gerokai kokybiškesnis vaizdas. Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios neįmanoma siųsti analoginiu signalu. Anot specialistų, antžeminė skaitmeninė televizija užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams. Kokybiški antžeminės skaitmeninės televizijos signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"