TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nemokami pietūs žlugdo verslą

2008 03 26 0:00
Maitinimo įmonių vadovai nebežino, kaip pagal dabartines kainas mokiniams paruošti pigius ir kaloringus pietus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors maisto kainos nuolat kyla, nemokamiems mokinių pietums valstybės skiriama suma beveik dešimtmetį sustingusi ties 3 litų riba. Todėl ateinantį rudenį planuojamas visų pradinukų nemokamas maitinimas ne juokais gąsdina mokyklose veikiančias įmones.

Verslininkai sunerimę klausia valdininkų, ar šie žino, kaip už 3 litus pagaminti normalius pietus? Dėl nerealių įkainių atsiradusius nuostolius iki šiol dengdavo pelnas iš prekybos bufetuose. Dabar jo gali nepakakti, nes pagal neseniai išleistą sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl sveikatos saugos reikalavimų bendrojo lavinimo mokyklose tarp nerekomenduojamų prekių pateko bulvių traškučiai, saldainiai, konditerijos gaminiai su šokoladu ar kremu, gazuoti, taip pat nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais.

Maitinimo įmonių vadovai sutinka, kad vaikams reikia sveiko maisto. Tačiau visavertės, subalansuotos mitybos principų laikymasis gresia verslo žlugimu.

Sukasi, kaip gali

Vilniaus Vingio vidurinėje mokykloje dirbančios įmonės direktorius Sergejus Bajedovas LŽ pasakojo, kad didėjant kainoms parama nemokamam maitinimui net sumažėjo: pernai rugsėjį sostinės savivaldybė nusprendė neskirti pinigų maisto gamybos išlaidoms. Oficialiai nurodoma, kad nemokamų pietų produktams įsigyti tenka 3,60 lito, tačiau atskaičius PVM maitinimui lieka net mažiau lėšų nei anksčiau.

Aštuonerius metus Vingio vidurinėje mokykloje dirbantis S.Bajedovas sukasi, kaip gali: tvarko buhalterinę apskaitą, tiekimo reikalus, pats ir gamina. Kad išgyventų, aukščiausios kategorijos virėjas priverstas papildomai dirbti viename restoranų.

Praėjusiais mokslo metais maždaug 200 mokinių turinčioje mokykloje nemokamai pietavo apie 100 vaikų. Šiemet tokių liko 19. Pasak S.Bajedovo, taip atsitiko ne dėl staiga pagerėjusio gyvenimo, bet pakeitus maitinimo organizavimo tvarką. Anksčiau vaikų sąrašus sudarydavo pati mokykla. Dabar tuo privalo rūpintis tėvai, o jiems ne visada tai rūpi.

"Džiaugiuosi, kad tik tiek vaikų gauna nemokamus pietus. Juos maitinu kone iš savo kišenės. Neįsivaizduoju, kas bus, jei nemokamai valgys visi pradinukai. Uždraudus parduoti didžiausią paklausą bufetuose turinčias prekes, nebus kaip padengti nuostolių. Atsisakę kai kurių prekių pastebime, kad jų pirkti vaikai lekia į gretimą parduotuvę. Norėdami laikytis sveikos mitybos principų, pralaimime konkurencinę kovą prekybos centrams", - sakė S.Bajedovas.

Standartai neatitinka kainų

Anot jo, nemokamam maitinimui skiriama 3 litų suma nesikeičia jau dešimtmetį. Įmonės vadovas prisiminė, kad jo darbo pradžioje vaikų pietus sudarydavo ir vaisiai, žuvis, varškė. Dabar tai tapo neįmanoma. Vis dėlto, net šiandien sriuba Vingio mokykloje kainuoja tik litą. Brangiausias patiekalas - vištienos krūtinėlės kepsnys su garnyru - 5,50 lito. Reali pietų iš trijų patiekalų kaina, anot S.Bajedovo, šiandien turėtų būti 5-6 litai.

"Mums kaip pavyzdys pateikiami Europos standartai. Bet gal valdžia pamiršo, kad standartai - europietiški, o nemokamam maitinimui skiriami pinigai - elgetiški. Tegu visuomenės sveikatos centras pabando sudaryti valgiaraštį už 3 litus ir tilpti į reikalaujamas kalorijų normas", - sakė S.Bajedovas. Jam antrino sostinės "Juventos" ir "Sietyno" mokyklų moksleivius aptarnaujančios individualios įmonės savininkė Valė Vilkuotienė. "Sveikatos apsaugos ministras nori, kad maistas būtų sveikas ir kaloringas, vaikai netuktų. Bet šiandien negalime dirbti pagal visuomenės sveikatos centro nurodymus. Orientuodamiesi į kainą privalome mažinti porcijas, ko nors neįdėti", - teigė ji.

Pasak maitinimo įmonių vadovų, stengdamiesi pamaitinti mokinius už mažiausią kainą jie dar turi išlaikyti darbuotojus, atnaujinti įrangą. V.Vilkuotienė pasakojo savo iniciatyva ir lėšomis suremontavusi "Juventos" gimnazijos valgyklos patalpas, įrengusi naują išdavimo liniją, pirkusi baldus. Perpus su mokykla pernai vasarą valgyklos patalpas remontavo ir S.Bajedovas.

Tegul bent netrukdo

Nors patiria sunkumų, mesti veiklos verslininkai nenori. "Jei valstybė mums nepadeda, tegul nors netrukdo. Jei nori mus uždaryti ir grįžti prie maitinimo kombinatų sistemos, tegu taip ir sako", - pabrėžė S.Bajedovas. "Neišgyvensime mes - ateis kas nors kitas, o problemos išliks", - antrino V.Vilkuotienė.

Ieškant sprendimų įmonių vadovams teko minti sostinės savivaldybės, ministerijų slenksčius, tačiau sulaukta tik formalaus atsirašinėjimo. Iki mokslo metų pabaigos likus keletui mėnesių, laiko permainoms vis mažiau. "Bijome, kad rudenį atėję į mokyklas rasime naują nemokamo maitinimo tvarką. Tuomet bus vėlu ką nors keisti", - įsitikinę pašnekovai.

Reikėtų padėti

Nauja socialinės paramos mokiniams įstatymo redakcija, kurioje numatyta nuo 2008 metų rugsėjo 1-osios skirti nemokamus pietus visiems pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas nesimokantiems mokiniams, šiuo metu svarstoma Seime. Vyriausybė jau pritarė projektui, jam įgyvendinti iš valstybės biudžeto planuojama skirti apie 30 mln. litų.

Pasiteiravus, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje nenumatoma peržiūrėti realybės neatitinkančių įkainių, LŽ gavo oficialų paramos šeimai skyriaus vyr. specialistės Rimos Kurlianskienės atsakymą. Ji tik informavo, kaip augo maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžiai: iki 2007-ųjų sausio 1-osios pietums buvo skiriami 3 litai, dabar - 3,54 lito; pusryčiams buvo skiriama iki 1,2 lito, dabar - 1,64 lito.

Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis pripažino, kad kainos turėtų būti didesnės ir siekti bent 4-5 litus. Kad nemokamam maitinimui skiriama suma per maža, neabejojo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Anot jos, kol kas Lietuvoje nesiekiama, kad vaikui atitektų tai, kas geriausia. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai mokyklų valgyklose aptinka gausybę pažeidimų. Tarnyba siūlo maistą vaikams gaminti iš aukščiausios kokybės produktų. Tačiau tada vėl kyla kainų klausimas.

Anot A.Razmienės, VVSC siūlė užsakyti ekonominius realių maisto gamybos išlaidų skaičiavimus. "Jei lėšų per mažai, geriau atsisakyti sriubos ar kompoto, bet duoti visavertį antrąjį patiekalą. Kai kuriose užsienio šalyse taip ir daroma", - pasakojo A.Razmienė. Pasak jos, medikams labai svarbu, kad vaikai gautų subalansuoto maisto, o prie antro patiekalo būtų siūloma daržovių. Tačiau A.Razmienė pripažino, kad mokinių maitinimo padėtis šiandien išties tragiška. Prastas ne tik maitinimas, bet ir įranga, indai. Visuomenės sveikatos specialistams su įmonių vadovais tenka diskutuoti, kaip suktis iš padėties: dėti tarkuotų morkų ar raugintą agurkėlį. A.Razmienė pritarė, kad tokiomis sąlygomis įvedus nemokamą visų pradinukų maitinimą kils problemų. "Turime padėti vaikus maitinančioms įmonėms, kad jos gerai maitintų ir nebankrutuotų. Pavyzdžiu galėtų būti Suomija, kur tokioms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos", - sakė A.Razmienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"