TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nemokamoms paslaugoms - kasmet po milijardą

2014 02 28 6:00
Gyvybiškai būtinos medicinos paslaugos kasmet valstybei atsieina apie 1 mlrd. litų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nemokamos medicinos sąvoką išaiškinusio Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas verčia ekspertus operatyviai peržiūrėti gyvybiškai būtinų paslaugų sąrašą. Jų teigimu, norint taupyti biudžeto lėšas, jis turėtų gerokai trumpėti.

Gyvybiškai būtinos medicinos paslaugos kasmet valstybei atsieina apie 1 mlrd. litų. Dabar už jų teikimą pacientams su medicinos įstaigomis atsiskaitoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Tačiau vykdant KT nutarimą šią sumą bus privalu numatyti valstybės biudžete.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, tokia pertvarka vyks ne anksčiau kaip 2015 ar net 2016 metais. “Tai labai sudėtingas darbas. Kartu reikės peržiūrėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžius, PSDF srautus, juos suderinti su valstybės biudžeto asignavimų galimybėmis”, - LŽ sakė ministras. Anot jo, įvertinus tik “grynąją medicininių simptomų ir sindromų visumą”, lemiančią gyvybei pavojingą būklę, susidaro apie 750 mln. litų suma. Ir tai tikrai nebaigtinis sąrašas.

Kad gyvybiškai būtinoms paslaugoms finansuoti per metus išleidžiama apie 1 mlrd. litų, LŽ patvirtino Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas. Jo nuomone, tikrai yra rezervų mažinti šias išlaidas.

Būtinos ribos

KT trečiadienį paskelbtas išvadas vakar komentuodamas V.P.Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad atsirado realus pagrindas pradėti diskusijas dėl PSD įmokų dydžio. Dėl jų apsispresti turės įstatymų leidėjai. “Teismas pasakė, kad skaičiuojant PSD įmokas galima įtraukti ne tik darbines, bet ir kitas pajamas, gaunamas iš kapitalo, dividendų”, - sakė ministras. Jis prisipažino pritariantis progresinei mokesčių sistemai. “Bet dar svarbiau, kad nuo šių įmokų dydžio negali priklausyti asmeniui iš PSDF biudžeto apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis. Kitaip tariant, turtingesniam žmogui nusipirkti geresnio gydymo Lietuvoje negalima”, - KT nutarimą aiškino V.P.Andriukaitis.

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, PSD įmokų problemą reikėtų spręsti taip, kaip tai daroma visose civilizuotose valstybėse, tarp jų ir daugumoje Europos Sąjungos šalių. “Turėtų būti nustatytos labai aiškios sveikatos draudimo įmokų ribos. Jos tikrai negali būti didinamos iki begalybės”, - LŽ sakė ekspertas. Anot jo, egzistuoja reali riba, kiek už sumokėtą sveikatos draudimo įmoką žmogus iš valstybės gali tikėtis gauti medicinos paslaugų. Jos neviršys ir didžiausias įmokas mokantis žmogus.

“Tai nėra gyventojų pajamų mokestis, kuris taikomas visoms pajamoms, tai - draudimo įmoka”, - aiškino N.Mačiulis. Anot eksperto, sumokėjus per metus tam tikrą sumą, pavyzdžiui, 2 tūkst. litų, įmoka turėtų nebedidėti. “Juk ir kitų draudimo rūšių - ar nuo nelaimės, nelaimingo atsitikimo, ar automobilio - įmokos nėra begalinės, jos priklauso ne nuo pajamų, o nuo draudimo objekto”, - sakė N.Mačiulis.

Per daug paslaugų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininko, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministro Antano Matulo teigimu, yra keletas scenarijų, kaip administruoti gyvybiškai būtinoms paslaugoms apmokėti skiriamas biudžeto lėšas.

“Manau, kad geriausias variantas - reikiamą sumą atskira eilute įrašyti į PSDF biudžetą. Sveikatos įstaigos turėtų teikti informaciją, kokią būtinąją pagalbą suteikė, tuomet su jomis būtų atsiskaitoma. Tai būtų lengviausias kelias”, - LŽ sakė jis. Kartu konservatorius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu V.P.Andriukaičio įsakymu nustatytas būtinosios pagalbos paslaugų spektras pernelyg platus. “Manau, kad ministras turėtų gerokai susiaurinti būtinosios pagalbos apimtį. Tai būtų nepopuliarus žingsnis. O būtent tokių jis nemėgsta. Žinoma, jeigu valdžia ras tą milijardą, sveikatos sistemai bus labai gerai”, - pabrėžė A.Matulas.

Pasak jo, Seimo SRK žada atidžiai domėtis, kaip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina įgyvendinti KT nutarimą. “Dabar priežasčių nieko nedaryti nebeliko”, - pažymėjo konservatorius.

Tikisi kitokio požiūrio

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko nuomone, KT išaiškinimą galima traktuoti kaip V.P.Andriukaičio pergalę. “Ministras laimėjo viską, ką norėjo”, - LŽ sakė profesorius. Anot jo, KT dar kartą patvirtino tai, kas buvo žinoma ir iki šiol: valstybinės ir privačios įstaigos - lygiavertės sveikatos sistemos dalys. O tai, kad V.P.Andriukaitis siūlė atsisakyti priemokų, anot L.Labanausko, tebuvo ministro idėja. “KT išaiškino, kad priemokos galimos. Tačiau ir šiandien įstatymai to nedraudžia. Tereikia sukurti tų priemokų mokėjimo tvarką, aiškiai reglamentuoti, kaip ir už ką jos galimos. Iki šiol to nebuvo”, - teigė profesorius. L.Labanauskas prognozavo, kad kai tik bus aiškiai pasakyta, kaip bus finansuojamos gyvybiškai būtinos paslaugos, viskas stos į savo vietas.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus teigimu, KT išaiškinimas yra “labai modernus ir atitinka šių dienų realijas”. Pašnekovas vylėsi, kad jis pakeis ir ministro požiūrį į privačias medicinos įstaigas. “Privati medicina - lyg ir podukros vietoje. Visos paslaugos teikiamos tik viešosiose įstaigose. Pastaruoju metu būta nurodymų ligonių kasoms nesudaryti sutarčių su privačiomis įstaigomis”, - LŽ sakė L.Paškevičius.

Anot jo, priemokų įteisinimas leidžia atsisakyti nelegalių mokėjimų. Sistema taps skaidresnė, joje padaugės lėšų. Jeigu KT sprendimas nebus vykdomas, L.Paškevičius prognozavo prasidėsiant teisminius procesus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"