TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepagrįsti mitai apie sociologinius tyrimus

2012 07 03 5:22

Šis laiškas parengtas kaip atsakas į 2012 06 20 "Lietuvos žiniose" pasirodžiusį straipsnį "Didelė visuomenės nuomonės kaina". Mane, kaip mokslininkę sociologę, glumina didelis ir nepagrįstas nepasitikėjimas sociologiniais tyrimais, totalinis sociologų darbo esmės nesuvokimas Lietuvoje. 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat girdėti neigiamomis konotacijomis nuspalvintų komentarų apie visuomenės nuomonės apklausas. Neseniai vienas ministrų, komentuodamas per TV žinias jo atstovaujamai politikos sričiai ir numatomiems sprendimams nepalankius apklausos rezultatus, pareiškė, kad sociologinėmis apklausomis nereikia tikėti. Na, o 2012 06 20 "Lietuvos žinių" straipsnyje Seimo narys B.Bradauskas teigė, jog visuomenės nuomonės tyrimai - pinigų švaistymas, esą visuomenės nuomonę jis žino iš susitikimų su žmonėmis.

Džiugu, kad Seimo narys ragina kolegas kuo dažniau susitikti ir kalbėtis su gyventojais. Tačiau mane stebina toks kai kurių valdžios vyrų diletantiškas požiūris į sociologinius tyrimus. Tad ir noriu pakomentuoti sociologinių tyrimų prasmę.

Pirmiausia, reikia atsisakyti mito, kad dažnai ir daug bendraujant su įvairiais žmonėmis galima sužinoti tikrąsias visos šalies "gyventojų nuotaikas". Tai vadinamoji apibendrinamumo klaida - viena dažniausiai pasitaikančių išvadų darymo loginių klaidų. Paprastai žmogus bendrauja tik su tam tikrų socialinių grupių asmenimis. Tai pačiai socialinei grupei priskiriami žmonės turi panašią nuomonę, tad tai, ką stebėtojas realiai patiria ir išgirsta, - tik tam tikros visuomenės dalies nuomonė. Esama socialinių grupių, kurios niekada nerašo komentarų internetiniuose portaluose, nėra kalbinamos žurnalistų, nevyksta į susitikimus su Seimo nariais ar kitaip viešai neskelbia savo nuomonės. Bet ją turi.

Tad negalime, remdamiesi keliomis ryškiausiai viešame diskurse matomomis grupėmis, daryti išvadų apie visą visuomenę. Nėra tokio žmogaus, kuris bendrautų su absoliučiai visomis skirtingomis socialinėmis grupėmis, sudarančiomis visuomenę. Todėl ir reikia visuomenės nuomonės tyrimų. Sociologijos mokslas labai daug dėmesio skiria tam, kaip surasti tuos įvairius žmones, kaip, apklausus mažą jų dalį, padaryti išvadas apie visus gyventojus pasiremiant sudėtingais statistiniais metodais. Neteigiu, kad visi sociologiniai tyrimai yra labai kokybiški.

Tačiau neįvertinę tyrimo kokybės kriterijų (pavyzdžiui, reprezentatyvumo) neskubėkite kalbėti apie jo vertę. Ir dar - sociologiniai tyrimai nėra vien apklausos. Tai ir interviu, stebėjimas, tekstų turinio analizė bei kita. Sociologija kaip mokslas susiformavo tuomet, kai buvo suvokta: norint suprasti visuomenės nuomonę, elgseną ar problemas neužtenka asmeninės patirties. Gaila, kad mūsų valdžios atstovai mano kitaip.

Antrasis mitas, kurį noriu sugriauti, - tai, ką perskaitome ar pamatome žiniasklaidoje, ir yra tikroji gyventojų nuomonė. Paprastas pavyzdys: ar kada nors kuriame nors iš populiariųjų žurnalų, skirtų moterims, skaitėte kasininkės-pardavėjos gyvenimo istoriją? Ar kada nors laikraštyje matėte paprasto vadybininko straipsnį? Žiniasklaida yra kaip scena, į kurią užlipa toli gražu ne kiekvienas ir kurioje kalbama taip pat toli gražu ne apie kiekvieną. Žiniasklaida gali neblogai atspindėti bendrąją visuomenės nuotaiką. Tačiau "gali" - tai nebūtinai "taip ir yra".

Žiniasklaida turi savas žaidimo taisykles, ir apie jas čia nekalbėsiu. Tiesiog kiekvienam smalsiam žmogui palinkėsiu pasiskaityti įvairių sociologinių ar komunikacijos mokslų publikacijų. Ir nepamiršti, kad skaitydami komentarus internetiniuose portaluose išgirstate tik viešai reikšti mėgstančių to portalo lankytojų nuomonę. Taip pat nepamirškite, kad įvairių visuomenės grupių kompiuterinis raštingumas labai skirtingas. Pavyzdžiui, komentarų beveik nerašo vyriausios pagal amžių grupės atstovai.

xxx

Žinoma, šiame laiške visai nenoriu komentuoti, ar būtent valdžios institucijoms prasminga, ar neprasminga pirkti visuomenės nuomonės tyrimus, ir kiek derėtų už juos mokėti. Tai - politikų darbas ir sprendimai. Tiesiog konstruktyviai noriu palinkėti dažniau bendradarbiauti su mokslininkais. Galbūt kartais užtektų atsiremti į tai, kas jau padaryta. Mokslininkai dabar kalba, kad visuomenė yra persisotinusi sociologinių apklausų, nes jos tapo pernelyg dažnos. Ir išties - atlikta nemažai aukštos kokybės tyrimų. Jų duomenys archyvuojami ir yra viešai prieinami antriniam, pakartotiniam, naudojimui per įvairias duomenų bazes ar archyvus. Linkėčiau dažniau remtis esamų itin kokybiškų tyrimų duomenimis ir tik įsitikinus, kad visuomenės nuomonė jus dominančiu klausimu tikrai netirta, inicijuoti naują tyrimą.

Tikrajam visuomenės nuomonės pažinimui būtina mokslu, daugiamete tyrimų patirtimi paremta praktika, o ne ribota asmenine patirtimi paremtas kasdienis stebėjimas. Juk norėdami sužinoti apie savo fizinę sveikatą taip pat einate pas medicinos specialistus, neklausiate kolegos ar praeivio gatvėje, ką šis mano apie jūsų sveikatą (net jei tas kolega ar praeivis per dieną sutinka labai daug žmonių).

Sociologė

doc. dr. AUDRONĖ TELEŠIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"