TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepajudinamas antstolių klanas

2010 05 13 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ar nevertėtų Antstolių rūmams ir Teisingumo ministerijai pasidomėti didžiules galias įgijusių antstolių praeitimi? Prieš 13 metų iš Vilniaus teritorinės muitinės už šiurkštų tarnybinį pažeidimą atleistas Darius Bliznikas tapo antstoliu ir išsaugojo šias pareigas iki šiol, nors birželio mėnesį sės ant teisiamųjų suolo už piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą.

Prieš 13 metų Vilniaus oro uoste nutiko paslaptinga istorija: muitininkas D.Bliznikas budėjimo metu savavališkai susikeitė darbo vietomis su kitu muitinės inspektoriumi ir prisidėjo prie keleivio A.Rukštelio bagažo slėpimo nuo muitinės kontrolės. Nuslėptose rankinėse buvo keli šimtai audinių kailiukų. Dėl pasikėsinimo išgabenti kontrabandą buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau netrukus ji buvo nutraukta. Kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartyje, nusikalstama veika nebuvo įrodyta dėl aplaidžių D.Blizniko ir kitų muitinės darbuotojų veiksmų.

Atiduodamas į sandėlį du A.Rukšteliui priklausančius krepšius kaip nelydimą bagažą, nesutrukdydamas jam suplėšyti deklaracijų D.Bliznikas pažeidė pareiginę instrukciją ir buvo atleistas iš darbo.

Teismai prieštaringai vertino muitininko atleidimą. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas D.Blizniką sugrąžino į darbą, Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino, o Apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo sprendimą. Lemiamą žodį tarė AT teisėjų kolegija, pripažinusi atleidimą teisėtu.

Tapo antstoliu

Tačiau tai, kad D.Bliznikas buvo išvytas iš muitinės, ir net AT teisėjų kolegijos sprendimu, nesutrukdė jam įsidarbinti antstoliu. O netrukus įvyko reforma, po kurios antstolių institutas tapo privatus, jam suteiktos ypatingos teisės ir įgaliojimai. Antstoliai turi galimybę rinkti duomenis apie asmenis ir net skelbti jų paiešką, jeigu tie žmonės pripažinti skolininkais. Policijos, prokuratūros ir kitų tarnybų pareigūnai, atliekantys tokius veiksmus, yra griežtai kontroliuojami, už menkiausią nusižengimą baudžiami arba atleidžiami iš tarnybos. Tuo metu antstolio veiksmai persekiojant žmones, kaip aiškėja iš D.Blizniko bylos, beveik nebuvo kontroliuojami. Netgi gavusios informacijos apie pažeidimus, institucijos į tai nereagavo.

Atsisakė tirti

Tam, kad būtų pradėta tirti antstolio D.Blizniko veikla, teisės konsultantas Šviedrys Vipartas porą metų varstė ne vienos institucijos duris, parašė daugybę raštų. 2008 metais jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, įvardydamas 26 atvejus, kai D.Bliznikas, šiurkščiai pažeisdamas Civilinio proceso kodeksą (CPK) bei kitus teisės aktus, paskelbdavo per policiją paiešką tų asmenų, kurie nebuvo skolininkai, arba rinkdavo apie juos duomenis.

Išieškodamas skolą iš UAB "Minamota" antstolis paskelbė Jelenos S. paiešką, nors įmonei vadovaujantis asmuo neatsako už bendrovės skolas. Lygiai taip pat dėl bendrovės skolų buvo paskelbta UAB "Reklamos ir marketingo idėjos", "Transpa", "Olisartas" vadovų paieška per policiją. Dėl įmonių skolų antstolis užklausė Registro centrą apie bendrovių vadovų turtą, o Gyventojų registro tarnybą - apie šeimos sudėtį.

Nors vėliau dėl šių antstolio veiksmų Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisakė tirti pažeidimus, motyvuodama, kad į inspekciją turi kreiptis pats asmuo, kurio atžvilgiu buvo neteisėtai renkami duomenys.

"Kaip tas asmuo gali kreiptis į inspekciją, jeigu nežino, kad paskelbta jo paieška ar renkami duomenys apie jo šeimą ir turtą?" - inspekcijos neveiklumu piktinosi Š.Vipartas.

Teisingumo ministerija, kartu su inspekcija gavusi Š.Viparto skundą, persiuntė jį prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuroras Mindaugas Bliūvas patvirtino, kad dalis Š.Viparto skunde nurodytų faktų pasitvirtino, ikiteisminis tyrimas dėl D.Blizniko baigtas, byla perduota į teismą.

"D.Bliznikas atsisakė duoti parodymus, neigia, kad pažeidė įstatymą, - sakė M.Bliūvas. - Nustatyta, kad antstolio teisėmis piktnaudžiauta vykdymo proceso metu. Esmė ta, kad skolininkai buvo juridiniai asmenys, iš jų antstolis niekaip negalėjo išieškoti skolos. Todėl antstolis paskelbė bendrovės vadovų, kaip fizinių asmenų, paieškas, nors jie nebuvo skolininkai. Paieškos patvarkymuose antstolis melagingai nurodė, kad tie fiziniai asmenys yra skolininkai. Iš viso nustatyti penki tokie atvejai."

Apie jam iškeltą bylą D.Bliznikas nenoriai kalbėjo ir su LŽ žurnaliste. Pareiškęs, kad įstatymų nepažeidė, jis pasiūlė pasikalbėti vėliau.

Nesikuklino

Vienas ikiteisminis tyrimas dėl D.Blizniko yra išskirtas į atskirą bylą. Jis susijęs su kelis kartus padidintomis vykdymo išlaidomis, kurias apskaičiuodavo D.Bliznikas.

Šis tyrimas vyksta dėl vilnietės Tatjanos M. skundo. Moteris 2003-2004 metų žiemą UAB "Naujininkų ūkis" liko skolinga 405 litus. Antstolis D.Bliznikas 2004 balandžio 9 dieną pradėjo bylą dėl skolos išieškojimo, o ją išieškojęs kreipėsi į teismą, kad iš moters būtų priteista 438 litai vykdymo išlaidų, iš kurių 200 litų - antstolio atlyginimas.

2005 metų gruodžio 2 dieną D.Bliznikas pradėjo išieškojimą kitoje šios moters byloje dėl 355 litų skolos, o ją išieškojęs paprašė teismo priteisti 463 litus vykdymo išlaidų, iš kurių vėl 200 litų sudarė antstolio atlyginimas.

2006 metų lapkričio 16 dieną pradėta analogiška byla dėl 393 litų, už skolos išieškojimą antstolis priskaičiavo 414 litų vykdymo išlaidų.

Tatjanai M. nesumokėjus antstoliui reikalaujamos sumos, jis pradėjo naujas bylas, jau dėl vykdymo išlaidų sau išieškojimo. Taip iš viso beveik tuo pačiu metu susidarė 7 bylos, pagal kurias D.Bliznikas vykdė išieškojimą.

Bendra skolos suma pasiekė 3492 litus, tad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją antstolio atlyginimas turėjo sudaryti 17 proc. nuo šios sumos - 593 litus. Tačiau antstolis pareikalavo sumokėti 1050 litų.

Gindama savo teises Tatjana M. kreipėsi į teismą. Ji rėmėsi Sprendimo vykdymo instrukcija, kurioje nurodyta, kad išieškant skolą iš to paties asmens pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į bendrą sumą. Tačiau visų instancijų teismai Tatjanos M. skundą atmetė.

Ateityje tokių skolininkų, kurie antstoliui turės sumokėti daugiau nei turėjo skolų, gali gerokai padaugėti, nes Teisingumo ministerija tam ruošia palankią dirvą.

"Dabar galiojančio CPK 611 str. numatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis kreipiasi į apylinkės teismą. Teismas gali priteisti prašomą sumą, jei antstolis teisingai ją apskaičiavo, tačiau gali ir sumažinti. Taigi yra teismo kontrolė. Tačiau Seimo sesijos darbų programoje numatyta, kad Teisingumo ministerija teikia CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio esmė - supaprastinti vykdymo išlaidų išieškojimo procesą - numatyti, kad vykdymo išlaidos iš skolininko būtų išieškomos antstolio patvarkymu, nesikreipiant į teismą. Taip atsivers kelias antstoliams piktnaudžiauti", - tik antstoliams naudingą Teisingumo ministerijos pasiūlymą kritikavo Š.Vipartas.

Teisiamas, bet dirba

Nors viena D.Blizniko byla perduota teismui, o kitoje vyksta ikiteisminis tyrimas, jis tebedirba antstoliu. Prokuratūra D.Blizniką buvo nušalinusi nuo pareigų, tačiau siekiant pratęsti nušalinimą teismas panaikino šį sprendimą.

Antstolių klano nepalieka ir Vytenis Stungurys, kurio baudžiamoji byla dėl asmeninėje sąskaitoje laikytų skolininkų pinigų jau suka antrą ratą per teismus.

Teisingumo ministro įsakymu D.Blizniką keletą mėnesių pavaduoja Ramunė Jasutė, antstolės Marijos Lekstutienės, gavusios drausminę nuobaudą už vairavimą apgirtus, duktė. Beje, išvytas iš muitinės D.Bliznikas antstoliu dirbti pradėjo pas M.Lekstutienę. Kartu su ja dalyvavo teismuose nagrinėjant bylas, kuriose buvo apskųsti antstolių veiksmai. Mažiausiai dvejų D.Blizniko surengtų varžytinių aktai buvo pripažinti negaliojančiais, o tai gana retas atvejis teismų praktikoje.

Darbo brokas

2005 metų rugsėjo 28 dieną AT pripažino negaliojančiomis M.Lekstutienės ir D.Blizniko surengtas varžytines, per kurias už juokingą 19 tūkst. litų kainą Trakų rajono Kudrionių Girios kaime 2001 metų spalio 15 dieną parduotas 11,92 hektaro sklypas. Teismas nustatė, kad šio sklypo rinkos vertė skiriasi net penkis kartus, todėl varžytinių aktas buvo pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

2007 metais AT panaikino 2006 metų balandžio 26 dienos D.Blizniko surengtų varžytinių aktą. Iš varžytinių buvo parduotas P.L. garažas, nors žmogus neturėjo skolų. Naujame daugiaaukštyje įsigijęs garažą P.L. neskubėjo įregistruoti nuosavybės Registrų centre. D.Bliznikas, vykdęs skolos išieškojimą iš gyvenamųjų namų statybos bendrijos (GNSB), neįsitikino, kad šis garažas nebepriklauso GNSB ir už nerealiai mažą kainą - 8300 litų pardavė jį A.U. Teismas pripažino, kad garažo kaina buvo neprotingai maža ir neteisinga.

O 2008 metais D.Blizniko laukė nauji nemalonumai - tuometis teisingumo ministras Petras Baguška paskyrė jam drausminę nuobaudą - pastabą. Antstolis Nekilnojamojo turto registre neteisėtai peržiūrėjo duomenis apie skundą parašiusio asmens nekilnojamąjį turtą.

Pastaraisiais metais veik kasmet prokuratūroje atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl antstolių veiklos. LŽ suskaičiavo šešis tokius tyrimus, bet jų gali būti ir daugiau, nes Antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija retai skelbia tokią informaciją.

Per pastarąjį dešimtmetį, kai antstoliai veikia privačiai, tik vienas antstolis buvo atleistas už netinkamai atliekamas pareigas. Sistema saviškių neišduoda. Tik buvęs teisingumo ministras P.Baguška mėgino reformuoti antstolių veiklą. Dabar antstolių klano ramybės vėl niekas nedrumsčia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"