TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepakankamai žino, kuo teisininkas skiriasi nuo advokato

2015 06 22 15:25
Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė (kairėje) ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žmogus gali pasirinkti teisinių paslaugų teikėją iš reklamos, bet nežinoti, ar jis yra advokatas. Dėl to vėliau galimi keblumai. Tikėjimas rėksminga reklama gali baigtis nesėkmingu procesu ir nusivylimu. Tada pyktis liejamas ant teismo.

Per spaudos konferenciją pristatyti bendrovės „Vilmorus“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai „Kas lemia atstovo ar gynėjo pasirinkimą, kai tenka eiti į teismą?“. Siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką ieškant geriausio patarėjo juridinėms problemoms spręsti ir kaip visuomenė vertina advokatų darbą, kai savo atstovu pasirenka advokatą. Buvo aiškinamasi dėl problemos, kai teisininkai, kurie nėra advokatai, reklamose galimai klaidinančiu būdu teigia teikiantys advokato paslaugas.

Vienas pranešėjų - advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė sakė, kad pagal tyrimo rezultatus, jei tektų rinktis atstovą byloje, didžioji visuomenės dalis atsižvelgtų į rekomendacijas ir reputaciją, laimėtų ir pralaimėtų bylų skaičių. Vis dėlto maždaug trečdaliui svarbi paslaugos kaina. I. Vėgėlė supranta, kad šis kriterijus yra reikšmingas. Tačiau jei kaina - prioritetas, asmuo gali nepasirinkti tinkamo gynėjo, nes ne visi gyventojai nutuokia, kuo skiriasi teisininkas ir advokatas. Žmogus gali susirasti teisinių paslaugų teikėją iš reklamos, bet nežinoti, ar jis yra advokatas, kad kvalifikacija neatitinka šiam keliamų reikalavimų. Pasak I. Vėgėlės, gyventojų supratimas, kuo teisininkas skiriasi nuo advokato, parodė įdomių tendencijų.

LŽ žurnalistė teiravosi, kas dažniausiai lemia, kad atstovauti teisme pasirenkamas ne advokatas. Kaip teigė I. Vėgėlė, neretai žmogus advokato paslaugas sieja su aukšta kaina, bet tai nėra tiesa, nes jei tenka bylinėtis, ji panaši į kito aukštos kvalifikacijos teisininko teikiamos paslaugos. "Įvaizdis esą advokatas brangus gali nulemti asmens pasirinkimą", - teigė jis.

Romo Jurgaičio (LŽ) asociatyvi nuotrauka.

Advokato garantijos

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas per spaudos konferenciją pasakojo apie patirtis, kai žmonės po teisminio proceso skundžiasi, būna nepatenkinti rezultatais ir teisingumu, keikia teismus, todėl formuojasi negatyvi nuomonė. Jiems patariama kreiptis į profesionalus. Tada nepasitenkinimo būtų mažiau. V. Budnikas paaiškino, kuo advokatas skiriasi nuo teisininko, kurio prašoma atstovauti teisme. Kitaip nei paprastas teisininkas, advokatas turi laikytis etikos kodekso, privalo apdrausti savo žalos atsakomybę, garantuoja konfidencialumą ir taip toliau. "Nekvalifikuotų žmonių samdymas praktikoje nepasiteisina", - teigė V. Budnikas. Todėl pigesnės ne advokato paslaugos gali baigtis bylos pralaimėjimu, negalėjimu kreiptis kasacine tvarka ir taip toliau.

I. Vėgėlė sakė, kad pagal "Vilmorus" tyrimo rezultatus 67 proc. respondentų žino, kad advokatas privalo laikytis Advokatų etikos kodekso reikalavimų. Tuo toks gynėjas skiriasi nuo paprasto teisininko. "Už etikos kodekso nesilaikymą advokatui gresia Advokatų tarybos keliama drausmės byla", - priminė I. Vėgėlė. Jis atkreipė dėmesį, kad advokatai turi labai ribotas galimybes reklamuotis. Todėl tokio atstovo derėtų ieškoti per pasiektą rezultatą - žinias apie laimėtas ir pralaimėtas bylas, kvalifikaciją. Pasak I. Vėgėlės, rėksmingos reklamos neretai veda į nesėkmingą procesą, nusivylimą.

Per tyrimą paaiškėjo: tik 8 proc. apklaustųjų žino, kad advokatai draudžia savo atsakomybę, jei kartais byla būtų pralaimėta dėl jo kaltės. Nedaug - tik 16 proc. respondentų žino, jog pokalbiai ar susirašinėjimai su advokatu negali būti pasiklausomi ar sekami teisėsaugos pareigūnų, tai yra pokalbių su klientu garantija. Net 44 proc. tyrimo dalyvių nežino, kad atstovo pasirinkimas gali turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų priteisimui. I. Vėgėlė priminė, kad Aukščiausiasis teismas net keliose nutartyse pakartojo, jog jos gali priteisiamos tik kvalifikuotam asmeniui pagal 56 Civilinio kodekso straipsnį. Taigi prisiteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai atstovauja advokatas. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai to nežino. V. Budnikas pažymėjo svarbų dalyką, kad pasirinkęs ne advokatą asmuo praranda teisę kreiptis kasacine tvarka, tokiu būdu apriboja savo veiksmų laisvę.

Kaip patikrinti, kas atstovauja

Ar žinoma, kaip patikrinti teisininko teisę vadinti advokatu? Pasak V. Budniko, advokatūros svetainėje turėtų būti sąrašai, taip pat pageidautinos iškabos. "Tokie būtų minimalūs reikalavimai, kad visuomenė atskirtų advokatus, nes tokiais gali pasivadinti bet kurie teisininkai", - teigė jis. I. Vėgėlė sakė, kad Lietuvos advokatūra per teismus ir kitas institucijas 5-6 metus siekia įrodyti, jog advokato vardą naudoti gali tik asmenys, įrašyti į advokatų sąrašą.

Šiuo metu net 52 proc. gyventojų nežino, kaip patikrinti, ar teisininkas turi advokato vardą. Pasak I. Vėgėlės, planuojama tai skelbti advokatūros tinklapyje. Be to, galbūt bus svarstoma skelbti advokatų laimėtų ir pralaimėtų bylų skaičių.

Paneigtas mitas

Vis dėlto "Vilmorus" apklausa nuteikia pozityviai. Į klausimą, kas atstovavo teisme interesams, didžioji dauguma, tai yra 70 proc. teigė, kad pastaruosius penkerius metus advokatas; 20 proc. - kad patys. Iš tyrimo paaiškėjo, jog du trečdalius apklaustųjų tenkino advokato darbas, 22 proc. - netenkino. "Išvada svarbi: bylinėjimosi teisme atstovu pasirinkus advokatą, pasitenkinimas gautomis teisinėmis paslaugomis išties didelis", - tvirtino I. Vėgėlė. Paaiškėjo ir kad beveik 80 proc. žmonių, jei dėl ginčo sprendimo tektų kreiptis į teismą, rinktųsi arba turbūt rinktųsi advokatą, tik du procentai - ne, arba jiems nerūpėtų teisininko kvalifikacija.

Pasak I. Vėgėlės, tyrimas paneigė, kad lietuviai mėgsta bylinėtis. Per apklausą buvo domimasi, kiek respondentai bylinėjosi per pastaruosius penkerius metus. Paaiškėjo, kad tik 10 proc. fizinių asmenų.

"Vilmorus" apklausa buvo atlikta 21 mieste ir 24 kaimuose, kalbinta per tūkstantis 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Visuomenės nuomonės tyrimas „Kas lemia atstovo ar gynėjo pasirinkimą, kai tenka eiti į teismą?“ buvo atliekamas šių metų birželio 5–14 dienomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"