TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepakantumą gimdo nežinojimas

2013 01 19 6:15
Seimo narė M.A.Pavilionienė pabrėžia, kad kai kurie politikai savo įvaizdį kuria rėksmingai niekindami kitokius. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Su Seimo nare socialdemokrate Marija Aušrine Pavilioniene kalbamės apie žmogaus teises, netolerancijos priežastis, homoseksualų eitynes ir kvotas moterims įmonių valdybose.

- Lietuvoje labai daug netolerancijos ir nepakantumo kitokiems žmonėms. Kodėl?

- Manau, tai lemia neišprusimas, nežinojimas. Žmonės per mažai žino apie visuomenės ir individų įvairovę. Nesupranta, kad būtina gerbti kitokius, kurie ir sudaro įvairovės visumą. Ilgą laiką puoselėjome tautinę tapatybę, vienalytiškumą, todėl kitokie žmonės - kitokio gyvenimo būdo, kitos rasės, lyties - tarsi įneša sumaištį į mūsų sąmonę.

Žinias apie kitoniškumą būtina pradėti diegti darželiuose ir mokyklose, atskleidžiant daugiakultūriškumo esmę. Apie tai kuo plačiau turėtų kalbėti ir žurnalistai.

- Kokių žmonių grupių teisės yra labiausiai pažeidžiamos mūsų šalyje?

- Pradėsiu nuo moterų. Pavyzdžiui, ir Seime balsuojant dėl lygių galimybių arba moterų kvotų, kad ir kaip būtų keista, daug politikų pasisako "prieš" arba susilaiko. Net ir Socialdemokratų partijoje yra tokių. Kai imu ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, suprantu, kad tokie politikai dar nesuvokia lygių galimybių prasmės arba gina verslo interesus. Yra asmenų, kurie nesupranta, kad mūsų šalyje moterys gali būti diskriminuojamos dėl išvaizdos ir amžiaus. Moterys iki šiol kenčia nuo visokių rūšių smurto. Todėl būtina gilintis į diskriminacijos priežastis ir jas šalinti.

Didžiausia neapykanta ir netolerancija mūsų visuomenėje jaučiama homoseksualiems asmenims. Diskriminuojami ir pagyvenę žmonės, kitataučiai, kitos rasės atstovai. Jie mūsų šalyje neretai patiria ir smurtą. Lietuvoje viena labiausiai diskriminuojamų etninių grupių yra romai.

- Žadėjote Seimui dar kartą teikti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą ir atitinkamas Civilinio kodekso pataisas. Kodėl reikalingos tos pačios ir skirtingos lyties partnerystę reglamentuojančios teisės normos?

- Apie Partnerystės įstatymo rengimą jau kalbėjau su naujuoju teisingumo ministru Juozu Bernatoniu. Jis labai palankiai žiūri į Partnerystės įstatymą, nes puikiai supranta, kad reikia įteisinti skirtingos ir tos pačios lyties žmonių socialinius santykius. Kartu gyvenantys, tačiau nesusituokę asmenys neturi jokių socialinių garantijų. Kitaip tariant, kai kurie mūsų valstybės piliečiai tiesiog neturi savo teisių. Būtent jas ir suteiktų Partnerystės įstatymas.

- Ar manote, kad anksčiau Seime pritarimo nesulaukęs toks Jūsų siūlymas artimiausiu metu gali būti įgyvendintas?

- Žengėme pirmą žingsnį tiesiog pradėję apie tai kalbėti. Partnerystės sąvoka įrašyta Civiliniame kodekse, tačiau realiai ji "negyva". Atlikome paruošiamąjį, aiškinamąjį darbą, stengdamiesi paveikti žmonių sąmonę. Virė aistros, vyko diskusijos. Buvo ir iki šiol yra rengiamos laidos šiuo klausimu. Visa tai parodė, kad ne visi Lietuvos piliečiai supranta, kas yra žmogaus teisės. Jos yra prigimtinės, vadinasi, turime pripažinti kiekvieno asmens žmogaus teises, nepaisydami lyties tapatumo.

Manau, kad dabartinė valdančioji dauguma pajėgi priimti bent jau skirtingų lyčių partnerystės įstatymą. Jeigu įteisintume ir tos pačios lyties asmenų partnerystę, taptume demokratiška teisine Europos Sąjungos (ES) valstybe.

- Šiemet į Lietuvą sugrįžta homoseksualių ir juos palaikančių žmonių "Eitynės už lygybę". Kaip manote, ar šias eitynes ir jų nešamą žinią visuomenė priims kitaip nei 2010 metais, kai eitynių dalyviai buvo pasitikti piktais protestais, įžeidinėjimais, dūmų užtaisais, kryžiais?

- Negaliu prognozuoti, kaip šias eitynes sutiks visuomenė. Pirmosios Vilniuje vykusios eitynės mūsų tautiečiams parodė, kad šalia gyvena kitokio lytiškumo žmonės, kurie, kaip ir heteroseksualai, myli savo artimuosius, yra puikūs profesionalai, piliečiai, dirbantys Lietuvai ir mokantys mokesčius savo valstybei. Todėl šie žmonės turi būti įstatymų ginami. Tikiuosi, kad šiemet eitynės sukels mažiau isterijos.

Šiandien svarstomas eitynių vietos klausimas - kur leisti rengti eitynes, kaip aptverti ir apsaugoti jų dalyvius. Man tai nemalonu. Tai žemina žmogaus orumą. Lytinės mažumos, kaip ir bet kurie kiti mūsų valstybės piliečiai, turi susirinkimų ir minties raiškos teisę.

Bendrauju su eitynių rengėjais ir raginu juos jau dabar pradėti aiškinti žmonėms, kad būsimas renginys nėra iššūkis tradicinei visuomenei. Lietuvos piliečiai tik reikalauja savo teisių, primena, kad tarp mūsų gyvena kitokios lytinės orientacijos žmonės.

Isteriški protestai prieš eitynes rodo kelis dalykus: kai kurie politikai savo įvaizdį kuria rėksmingai niekindami kitokius. Tik taip jie yra matomi ir girdimi, nes rimtų įstatymų pataisų nesugeba pateikti. Isteriškumu jie demonstruoja ir savo neišprusimą. Eitynių priešininkai nenori suprasti sudėtingos žmogaus prigimties - homoseksualius žmones gimdo heteroseksualūs tėvai. Deja, dalis mūsų visuomenės žmonių nenori plėsti savo akiračio, intelektualiai tobulėti. Prie nepagrįstos neapykantos kitokiems prisideda ir dvasininkai. Nors jie sako, kad artimą reikia mylėti, tačiau dažnai smerkia homoseksualius žmones. Ne paslaptis, kad ir tarp dvasininkų yra nemažai homoseksualių asmenų. Visa tai rodo kai kurių dvasininkų dviveidiškumą ir nemeilę artimajam.

Svarbu, kad ir nauja Vyriausybė, įvairios partijos aiškiai išreikštų savo poziciją minėtu klausimu. Socialdemokratai pabrėžia, kad yra už visų žmonių lygybę, tačiau ne visi partijos nariai pripažįsta tą lygybę. Atėjo laikas Lietuvai tapti pažangia valstybe, gerbti visų žmonių teises ir jas užtikrinti įstatymais.

- Europos Komisija siūlo nustatyti kvotas moterims "biržinių" įmonių valdybose. Kaip vertinate tokį sumanymą?

- Tai puiki idėja. Kodėl visuomenės valdyme turi dominuoti vyrai, o moterys likti visuomenės nuošalėje? Man apmaudu ir bjauru, kad konservatoriai lobistiškai remia verslo interesus ir pamina ES lygių galimybių politiką, nors patys būdami valdžioje vaidino demokratus.

Istorija rodo, kad pozityvi diskriminacija reikalinga tam, kad būtų galima padėti moterims įsitvirtinti visuomenėje ir sukurti visuomeninės raiškos lyčių pusiausvyrą. JAV iniciatyva 2050 metai skelbiami lyčių pusiausvyros įsigalėjimo riba: 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų turėtų dirbti visose visuomenės įstaigose. Tik taip bus visiškai panaudotas vyrų ir moterų kūrybiškumas.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"