TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepakantumas griauna valstybę

2010 05 22 0:00
H.Mickevičius apgailestauja, kad neturime nacionalinės žmogaus teisių politikos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius įsitikinęs, kad pastaruoju metu kuriame ne itin europietiško krašto įvaizdį. Atsainus požiūris į žmogaus teises ilgainiui gali pakenkti ir mūsų valstybingumui.

Brandžiose demokratinėse valstybėse žmonės jaučiasi lygūs, saugūs, laisvi ir gerbiami. Tačiau Lietuvoje tokio pojūčio trūksta. Užtat nestinga nepakantumo homoseksualams, juodaodžiams, saugumiečiai be kliūčių klausosi viešų asmenų telefoninių pokalbių, iš naivių merginų daro tarptautines teroristes, kišasi į bylas.

H.Mickevičiaus nuomone, prie tokios padėties nemenkai prisideda ir politikai. Jų propaguojamos vertybės dažnai kertasi su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, politiniais ir juridiniais Lietuvos įsipareigojimais. Apie visa tai - LŽ interviu su ŽTSI direktoriumi Henriku MICKEVIČIUMI.

Apčiuopiamos pasekmės

- Kai kurie visuomenės veikėjai skelbia, kad žmogaus teisėms mūsų krašte iškilo rimtas pavojus. Esą anksčiau sparčiai žengę į priekį, dabar ritamės atgal.

- Iš tiesų regresuojame. Per trumpą laiką padarėme daug: ratifikavome eibę konvencijų Jungtinių Tautų (JT) ir Europos mastu, įstojome į įvairias tarptautines organizacijas. Nuo 2004 metų, kai tapome Europos Sąjungos nariais, bet koks darbas žmogaus teisių srityje praktiškai sustojo.

2008-aisiais priimta ir įgyvendinti bandoma Šeimos koncepcija pažeidžia žmogaus teises. Priimtame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme liko žodžio laisvę ribojančių dalykų. Neseniai nebuvo priimtas vadinamasis vaikų nemušimo įstatymas. Šį sąrašą galima tęsti.

Daug metų nevykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimai. Anksčiau ar vėliau tai lems sankcijas Lietuvai. Be to, visa tai turi ir kiek mažiau apčiuopiamų politinių bei ekonominių pasekmių. Po truputį kuriame nevisiškai europietiškos, "savotiškos" valstybės įvaizdį. Užsienio investuotojai gerai pagalvos, ar investuoti į kraštą, kuriame nemėgstami homoseksualai ar mušami juodaodžiai.

- Tarptautiniai ekspertai išskiria nemažai sričių, kuriose mums reikėtų pasitempti. Kodėl susiklostė tokia padėtis?

- Lietuva niekada neturėjo racionalios žmogaus teisių politikos. Norėdami įstoti į įvairias tarptautines organizacijas, viską darėme greitai ir negalvodami. Žmogaus teisių sąvoka buvo veikiau šūkis, nesigilinta į turinį. Jei šie klausimai neatsiras politinėje darbotvarkėje, ilgainiui tai gali pakenkti mūsų valstybingumui. Šiuolaikinis valstybingumas - demokratija ir žmogaus teisės.

- Jūsų vadovaujamas institutas kartais inicijuoja bylų nagrinėjimą teismuose. Su kokiais skundais žmonės dažniausiai į jus kreipiasi?

- Pagrindinė mūsų funkcija - stebėti padėtį. Iš tiesų tai turėtų daryti kokia nors valstybės finansuojama institucija, nes už žmogaus teisių įgyvendinimą atsakinga valstybė.

Į ŽTSI kreipiasi labai daug žmonių ir jų vis daugėja. Nesame pajėgūs tinkamai atsakyti į jų skundus, tačiau stengiamės padėti: nukreipiame kitur, informuojame apie įstatymus, atsakingas institucijas. Matydami, kad atvejis išskirtinis, - byla susijusi su sisteminė problema - imamės strateginio bylinėjimosi. Turėjome kelias reikšmingas bylas.

VSD - už įstatymų ribų

- LŽ ne kartą rašė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) bandymus susidoroti su čečėnais sutuoktiniais Maliku ir Chadižat Gatajevais. Šiuo metu jie yra pasiprašę politinio prieglobsčio Suomijoje. Kaip vertinate šią bylą?

- Galime žiūrėti tik į Gatajevų bylą ir vertinti padarytus nusižengimus, tačiau vaizdas būtų nepilnas. Svarbiau pažvelgti į reikalą, kaip į Lietuvoje gajos praktikos iliustraciją. Tam tikrais atvejais VSD aiškiai veikė už Konstitucijos ir kitų įstatymų ribų.

Gatajevams buvo iškelta paprasta byla dėl buitinio konflikto. Tokių bylų mūsų krašte per metus - šimtai. Tačiau šioje dalyvauja septyni VSD pareigūnai. Jie veikė net tada, kai jau buvo iškelta baudžiamoji byla ir reikalu turėjo rūpintis prokuratūra, vėliau - teismas. VSD - ne teisėsaugos institucija, jo funkcija - ginti Lietuvos konstitucinę santvarką.

Dabar Gatajevų reikalu teisinėmis priemonėmis dirbama keliais kanalais. Ruošiamas ieškinys dėl neteisėto jų sulaikymo, Europos Bendrijų Teisingumo Teisme sprendžiama, kas turi pirmenybę: jų prašymas dėl politinio prieglobsčio ar Europos arešto orderis. Taip pat ruošiama byla EŽTT dėl daugybės pažeidimų ikiteisminio ir teisminio procesų metu.

- Daug atgarsio visuomenėje sukėlė saugumiečių su tarptautiniais teroristais bandomos susieti klaipėdietės Eglės Kusaitės byla. Mergina pusę metų laikoma Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Ar šioje byloje esama kokių nors poslinkių?

- Ši byla panaši į Gatajevų atvejį. Kol kas atsakymų čia gerokai mažiau nei klausimų. Iš viešai žinomos informacijos kyla daug abejonių, ar tikrai E.Kusaitė yra tokia baisi teroristė, kaip kad buvo aprašyta vienoje žiniasklaidos priemonėje.

Neabejotina, kad saugumas su ja "dirbo" nuo 2007 metų pabaigos. Esama įtarimų, jog saugumiečiai apie E.Kusaitę žinojo ir ją stebėjo nuo tada, kai ši įsimylėjo Klaipėdoje gyvenusį čečėnų vaikiną. Merginos giminės turi duomenų, kad ji buvo apklausiama nedalyvaujant advokatui. Susidaro įspūdis, kad jauna, gyvenime pasiklydusi mergaitė netapo teroriste. Tikiu, kad tiesa paaiškės.

- Didelį šešėlį ant Lietuvos metė čia galimai veikęs slaptas CŽV kalėjimas. Kalbos apie tai iš esmės baigtos. Ar turėdami faktų sustosime?

- Manau, kad procesas nesustos. Pasaulyje yra žmonių, kurie tiria šiuos duomenis. Anksčiau ar vėliau paaiškės į Lietuvą atgabentų ir galbūt kankintų žmonių pavardės. Objektyviam stebėtojui šiandien akivaizdu, kad Lietuva neabejotinai dalyvavo siaubingoje CŽV laikino sulaikymo ir perdavimo programoje, šiurkščiai pažeidžiančioje žmogaus teises.

Juk buvo įrengtos patalpos įtariamiesiems priimti ir juos tardyti. Lietuvoje leidosi ir nebuvo tikrinami lėktuvai. Nustatytas vienas atvejis, kai kažkas buvo išlaipintas iš lėktuvo, įsodintas į automobilį ir išvežtas iš oro uosto.

JAV greitai prasidės atviri teismai. Terorizmu įtarti asmenys, be abejo, pradės kalbėti, kur buvo vežiojami. Galbūt kas nors prisimins Lietuvą.

Kai sakoma, kad šiuo atveju veikėme kaip JAV strateginiai partneriai, pirmiausia reikia turėti galvoje, kad partnerystės būta tarp CŽV ir VSD. Tai jau ne pirmas atvejis, kai VSD veikė už įstatymų ribų.

Visiems skauda vienodai

- Lietuvoje žmogaus teisėms plėtoti, regis, sudarytos geros sąlygos: priimti reikiami įstatymai, veikia atitinkamos valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos. Tačiau pažaboti diskriminacijos nepavyksta.

- Mūsų politiniai lyderiai ir daugelis viešajame gyvenime dalyvaujančių asmenų nesupranta nei žmogaus teisių turinio, nei esmės ar prasmės. Jiems tai atrodo nereikšmingas dalykas ar net nežinia kieno įrankis daryti blogą įtaką Lietuvai, paminti mūsų nacionalines tradicijas ir vertybes. Esant tokiam požiūriui anksčiau ar vėliau turėjo rastis problemų.

Globalizacija, Lietuvos integravimasis į Vakarų kultūrinę, politinę erdvę, naujų technologijų skverbimasis, dėl atvertų sienų besikeičianti rasinė, etninė ir religinė gyventojų sudėtis bei kiti veiksniai keičia situaciją. Tačiau mes mąstome taip, lyg nieko nevyktų. Dalis politinio ir kultūrinio "elito" mano, kad reikalavimai dėl teisių moterims, vaikams, pagyvenusiems, neįgaliesiems ir homoseksualams, yra kažkas baisaus. Tai suprantama kaip kėsinimasis į mūsų vertybes ir tradicijas. Juk mes tokie unikalūs ir savotiški. Pavyzdžiui, tarp konservatorių yra "Talibanu" vadinama grupuotė, jai priklausantys žmonės joje visiškai atsilikę nuo gyvenimo, mąstantys XIX amžiaus kategorijomis.

- Kaip pakeisti padėtį?

- Už viešuosius sprendimus atsakingi žmonės turi suprasti, kad gyvename kitu laikmečiu, turime vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Taip pat reikia kurti nacionalinę žmogaus teisių politiką. Kas nors valstybėje turi stebėti situaciją, ją analizuoti, daryti išvadas, identifikuoti problemas ir siūlyti jų sprendimus, prognozuoti ateitį, koordinuoti švietėjišką veiklą. Šis darbas Lietuvoje neatliekamas. Politikų klausiant, kodėl neturime nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atsakymas paprastai būna vienas: "Apie ką jūs kalbate? Juk turime įvairių kontrolierių, jie gauna skundus ir juos nagrinėja". Tačiau žūtbūt reikalingo prevencinio darbo žmogaus teisių srityje niekas neatlieka.

- Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka neseniai pareiškė, kad bendro požiūrio į žmogaus teises negali būti dėl įvairiausių skirtumų tarp valstybių.

- Tokios kalbos man ir juokingos, ir graudžios. Neabejoju, kad jis flirtuoja su rinkėjais. Jei A.Lydeka būtų principingas žmogaus teisių gynėjas, jis pasakytų, kad jų standartai visiems yra vienodi. Juk vienodai skauda ir skriaudžiamam lietuviui, ir danui, ir irakiečiui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"