TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepakeičiamieji komisarai Reksai

2011 04 30 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Šunų vaidmenį specialiųjų tarnybų darbe sunku pervertinti. Šuo - toks pat pareigūnas, kaip ir žmogus. Gal net geresnis. Juk šuo nesusigundys kyšiu, jis - nepermaldaujamas ir nepaperkamas. Ne vienas nusikaltimas be profesionalių keturkojų pagalbos taip ir būtų likęs neatskleistas.

Šunys tarnauja visose specialiosiose tarnybose: policijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), viešojo saugumo daliniuose, net Antiteroristinių operacijų rinktinėje "Aras".

Policijoje šiuo metu tarnauja apie 80, pasienyje - apie 170 šunų. "Are" ir viešojo saugumo padaliniuose - gerokai mažiau.

Visi LŽ pašnekovai kinologai vienu balsu tvirtino, kad jų šunys - patys geriausi, jie niekad neklysta. Tarnybiniai šunys gelbsti žmonių gyvybę, ieško sprogmenų ar narkotikų, sulaiko ir drausmina pažeidėjus bei įtariamuosius.

Reksa kvapų nesupainios

Net naudojantis moderniausiomis technologijomis klaidų specialiųjų tarnybų darbe pasitaiko. Niekad neapsirinka tik šunys. "Pavyzdžiui, identiškų dvynių ir DNR vienodas, tad tyrimais neįmanoma nustatyti, kuris iš jų galėjo padaryti nusikaltimą. Tačiau dvynių kvapas - skirtingas, tad šuo be klaidos nustatys, kuris iš šių dviejų žmonių - įtariamasis", - LŽ pasakojo Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos viršininkas Aleksandras Aleksandravičius.

Tai akivaizdžiai pademonstravo kalė Reksa, kurios darbo vieta - Kriminalistinės odorologijos skyriaus laboratorija (odorologija - kvapų tyrimas, siekiant išaiškinti nusikaltimus). Kalytei buvo duotas pauostyti daiktas, o vėliau išdėlioti stiklainiuose užkonservuoti kvapai. Vienas iš jų - tikrasis.

Dešimčiai pavyzdžių patikrinti Reksa sugaišo vos kelias sekundes. Aptikusi reikiamą kalytė atsigulė prie jo ir, vis kaišiodama nosį į stiklainį, signalizavo: radau! Už tai laboratorijos darbuotoja ją pagyrė ir pakišo gardų kąsnelį. Tokių vadinamųjų laboratorinių šunų, kaip Reksa, krašte neturi jokia kita tarnyba, tik policija. Pasak A.Aleksandravičiaus, jie unikalūs. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje sukauptas kvapų bankas - vienintelis Baltijos šalyse.

Ervis, Rikis ir Miksė gelbsti gyvybes

Prieš kelerius metus Skuodo rajone pasieniečio kinologo Rolando Jonušo vokiečių aviganis Ervis surado miške pasiklydusį trejų metų berniuką.

Į pasieniečius tąkart pagalbos kreipėsi Skuodo policijos pareigūnai. Laumių kaime, vienkiemyje, gyvenanti šeima pasigedo berniuko. Policijos ir gyventojų pastangos jį surasti buvo bevaisės.

Suaugusieji baiminosi dėl vaiko gyvybės, nes vienkiemį juosia miškas, kuriame apstu vandens telkinių ir pelkių. Užduotį apsunkino ir tai, kad ieškojusieji berniuko per dieną jau buvo gausiai pripėdavę. Erviui buvo duota komanda ieškoti žmogaus pėdsako. Maždaug po valandą trukusios paieškos aviganis ėmė rodyti ženklus, kad kažką aptiko. Tik tuomet kinologas pastebėjo prie medžio besiglaudžiantį berniuką.

Gelbėtojus išvydęs vaikas pradėjo verkti. Jis buvo baisiai išsigandęs ir visas peršlapęs. Nusiautus batukus mažylis laikė rankoje. "Rankutės buvo net pamėlynavusios nuo šalčio. Jį rado vėlai vakare, tad jei ne šuns pagalba, berniukas iki ryto galėjo likti miške ir mirtinai sušalti", - prisiminė A.Aleksandravičius. Nuo namų iki tos vietos, kur rastas vaikas, buvo maždaug dviejų kilometrų atstumas.

Šunys ne kartą išgelbėjo žmonių gyvybes. Praėjusią žiemą Joniškio rajone vokiečių aviganis Rikis surado iš namų išėjusią ir paklydusią neįgalią moterį. Sausio mėnesį, spiginant šalčiui, vokiečių aviganis moters pėdomis sekė net 13 kilometrų.

Joniškio rajone, Jurdaičių kaime, gyvenanti 26 metų moteris išėjo iš namų ir dingo. Naktį, apie 2 valandą, kai paaiškėjo, kad policininkams jos rasti nepavyks, į pagalbą buvo pasitelktas pasieniečių kinologas Raimondas Gurskis su šunimi Rikiu. Tik paryčiais budriai pėdsakais sekantis Rikis pasivijo laukais einančią moterį. Šuns uoslė neapvylė ir tąsyk - tai buvo pradingusioji Jurdaičių kaimo gyventoja. Nuvežus ją į ligoninę medikai pasakė, kad jei paieška būtų užtrukusi ilgiau, moteris greičiausiai būtų visiškai nušalusi pėdas, mat avėjo sportiniais bateliais.

Šakių rajono policijos komisariato penkerių metų vokiečių aviganė Miksė per savo palyginti neilgą tarnybą išgelbėjo ne vieną žmogų. Pernai ji surado pradingusią Alzheimerio liga sergančią moterį. Šiemet vasarį Miksė aptiko 55 metų psichinę negalią turintį vyriškį. Šis išėjo iš namų ir dingo. Paieška, pradėta apie 11 val., truko penkias valandas. Spaudžiant šalčiui sekdami paklydėlio pėdsakais, kinologas ir šuo nuėjo apie 20 kilometrų, kol rado vyriškį. Laimė, gyvą.

Bela ir Vudas atvedė prie nusikaltėlio

Šunys dažnai padeda išaiškinti nusikaltimus, kurie be jų pagalbos taip ir liktų neišnarplioti. Pernai per policijos ir visuomenės šventę į Kauno pareigūnus kreipėsi mergina ir pranešė, kad buvo išžaginta viename Vytenio gatvės penkiaaukščių. Dėl patirto streso nukentėjusioji negalėjo prisiminti, kuriame name buvo padarytas nusikaltimas. Nusikaltėlį "karštais pėdsakais" surado policijos tarnybinis šuo Bela. Kinologas davė Belai pauostyti merginos drabužius. Ši, sekdama pėdomis, netrukus aptiko laiptinę ir butą, kuriame slėpėsi įtariamasis.

Prieš trejus metus Šalčininkų rajone šuo prisidėjo išaiškinant itin sunkų nusikaltimą - dvigubą žmogžudystę. Policija apie šį nužudymą sužinojo tik praėjus metams po nusikaltimo. Tada, kai girininkai Gerviškių seniūnijoje esančiame miške aptiko žmogaus kaulus. Kaukolės prie kūno nebuvo.

Iškviestas kinologas Tadeušas Aleksandravičius su vokiečių aviganiu Vudu ėmėsi paieškos. Šuo netrukus surado ne tik kitoje vietoje gulinčią kaukolę, bet ir dar vieno nužudyto žmogaus palaikus. Pareigūnai jau žinojo apie vieną nužudymą, tačiau apie antrąjį jiems "pranešė" būtent šuo.

Tas pats šuo miške aptiko ir iš gyvenimo savo noru pasitraukusią moterį. "Vudas atvedė pareigūnus prie pasikorusios moters kūno. Jei ne jis, tos moters nežinia kiek laiko būtume ieškoję", - policijos numylėtinį gyrė Šalčininkų kelių policijai bei patruliams vadovaujantis Albertas Gornostajus.

"Are" dirba penki šunys

Be šunų neišsiverčia ir Antiteroristinių operacijų rinktinė "Aras�. Šiuo metu rinktinėje jų yra penketas: du vokiečių, du belgų aviganiai ir labradoras. "Šitie šunys dar jauni, nespėję pasižymėti. Bet anksčiau dirbusieji ne kartą yra mums padėję", - LŽ sakė išminuotojas Darius ("Aro" rinktinės pareigūnų pavardės neviešinamos - aut.). "Are� šunys kartu su išminuotojais ieško sprogmenų bei sprogstamųjų užtaisų. "Jie pasitelkiami į pagalbą, kai pastatas, kuriame gali būti sprogmenų, yra didelis", - aiškino išminuotojas.

Kaip įsimintiniausią atvejį jis prisimena, kai kalytė Bela rado miške esančiame karjere užkastus sprogmenis. Tąkart buvo sulaikytas asmuo, bandęs parduoti nemažai nuo karo likusių sprogmenų. Šis žmogus buvo vienas vadinamųjų juodųjų archeologų, ieškančių nuo karo likusių trofėjų minų ieškikliais. Taip surasti sprogmenys neretai patenka į juodąją rinką. "Penkias minas jis buvo paslėpęs karjere ir net pats nebeatsiminė, kur jų ieškoti. Jei ne šuo, nežinia, ar apskritai būtume jas radę", - sakė Darius.

Nepripažįsta kompromisų

Šunys nepakeičiami tramdant pažeidėjus. Tačiau dar nėra pasitaikę, kad įtariamąjį šuo būtų sužalojęs. Pasieniečiai didesnės rizikos zonose neretai nuolat patruliuoja su šunimis. "Neprisimenu atvejo, kad pažeidėjas pasipriešintų šuniui. Šuns pavytas pažeidėjas sustingsta vietoje, tada jį gali plikomis rankomis paimti", - juokėsi VSAT Pasieniečių mokyklos Kinologinės veiklos valdybos viršininkas Žydrūnas Karčiauskas.

Jo žodžius patvirtino ir žinomas kinologas, Viešojo saugumo tarnybos Mokymo ir specialaus parengimo centro vyriausiasis specialistas Vytautas Gustaitis. "Šunys mūsų tarnyboje - nepamainomi. Patruliuoti, malšinti riaušių visada vykstame su vienu iš šiuo metu turimų 18. Šunys būna su specialiais antsnukiais, jie nenaudojami puolimui, o paprasčiausiai tupi išsirikiavę greta pareigūnų. Juos išvydę net didžiausi triukšmadariai aprimsta, nes žino, kad nuėmus antsnukį kompromisų nebebus", - sakė kinologas.

Šunys dalyvavo ir 2009 metų sausio 16-ąją malšinant riaušes prie Seimo, ir neseniai tramdant įsisiautėjusius lenkus futbolo sirgalius. "Šuo daug geriau nei ginklas. Juk iššauta kulka nepasuks už kampo ir nesulaikys pažeidėjo. Be to, kulkos nesustabdysi, o šuniui visada galima duoti komandą sustoti", - vardijo V.Gustaitis.

Čempionai ir kvapų bankas

Ž.Karčiauskas teigė, kad kurio nors šuns tikrai negalėtų išskirti. Tačiau A.Gornostajus negailėjo liaupsių jau minėtam Vudui.

Vudas specializuojasi narkotikų paieškoje, tai jau tituluotas šuo. Prieš dvejus metus per tarnybinių šunų varžybas jis tapo Lietuvos vicečempionu, o tarp narkotikų ieškotojų oficialiai pripažintas geriausiu visame krašte.

Pernai Vudas išaiškino keturis narkotikų gabenimo ir laikymo atvejus. Jo gabumai itin stebina ir todėl, kad dabar jau šešerių metų šunelis dresuoti buvo pradėtas labai vėlai - būdamas dvejų metų ir beveik niekas netikėjo šios dresūros sėkme.

Kalytė Reksa, fenomenaliai atskirianti kvapus, - irgi policijos pasididžiavimas. Beje, policininkai yra sukaupę kvapų banką, kur užkonservuoti kvapai laikomi penkerius metus. Kadangi tokio nėra nė vienoje Baltijos valstybėje, neretai į Lietuvos kinologus pagalbos kreipiasi ir kaimynai.

Šunis tarnybos įsigyja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Iš veislynų ir privačių asmenų. Paprastai perkami maži šuniukai, nes jų kaina mažesnė - apie 1,5 tūkst. litų. Dažniausiai perkami patinai, nes kinologai laikosi taisyklės: patelės skirtos veisimui, patinai - darbui. A.Aleksandravičius pabrėžė, kad kilmės dokumentai tarnybiniam šuniui nebūtini, svarbiausia, kad jis atitiktų keliamus reikalavimus. Prieš įsigyjant keturkojai testuojami, tikrinama, kaip reaguoja į slidžią dangą, šūvio garsą ir pan.

Ir šunys laiko įskaitas

Svarbiausia šuniui - uoslė ir sąkandis. Geras sąkandis būtinas sulaikant pažeidėją. Kokie tvirti šuns dantys, įsitikinome stebėdami policijos kinologijos centre dirbantį kinologą Zbignevą Bobrovskį. Metęs savo globotiniui Nero kamuoliuką, kurį šis kaipmat pagriebė, suėmė už tabaluojančio dirželio ir ėmė sukti šunį ore. Nero dėl tokios, atrodytų, baisios procedūros nė kiek nenuliūdo. Priešingai, nuleistas ant žemės, aplink šeimininką straksėjo nesitverdamas džiaugsmu.

Gera uoslė taip pat būtina kiekvienam tarnybiniam šuniui, nes visi jie privalo mokėti sekti pėdsakais. "Darbui naudojami šunys turi būti greiti ir vikrūs", - dar pridūrė V.Gustaitis. Jis patikino, kad tarnybai pasirenkami žemo ūgio šunys, kad dirbdami pėdsekiais "kupranugariais nevirstų".

Šunys, kaip ir žmonės, sensta, suserga. Kasmet šuo su kinologu privalo išlaikyti kvalifikacinę įskaitą. Tada ir paaiškėja, kuris jau nebetinkamas tarnybai. Tik užtarnautos pensijos šunys negauna. Pripažinti nepagydomais užmigdomi, o nebetinkami dėl amžiaus parduodami aukcione. "Tačiau šuo dažniausiai neišsiskiria su savo kinologu. Taip pat pasitaiko atvejų, kad perka kinologų tėvai ar giminaičiai. Tačiau šuo lieka su savo šeimininku", - sakė A.Aleksandravičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"