TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepakeliamas kanapių "lengvumas"

2011 11 16 5:00

Visuomenėje vis labiau įsišaknijanti nuostata, esą "žolės" rūkymas nesukelia priklausomybės narkotikams, policijos pareigūnus verčia skambinti pavojaus varpais. Beveik 90 proc. pabandžiusiųjų būtent šių "nepavojingų" kvaišalų įklimpo į narkomanijos liūną. 

Abejonių, kad narkotikai - likimus žalojantis blogis, nekyla niekam - nei patiems narkomanams, nei jų artimiesiems, dažnai beviltiškai besistengiantiems padėti brangiems žmonėms atsisakyti kvaišalų, nei įvairių institucijų darbuotojams, bandantiems teisinėmis priemonėmis sustabdyti šios pragaišties plitimą. Tačiau nepaisant visų pastangų, narkomanų daugėja ir visame pasaulyje, ir mūsų krašte. 

Populiariausia ir labiausiai paplitusi visoje Europoje ir Lietuvoje narkotinė medžiaga - kanapės arba "žolė". Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2008 metais atlikto tyrimo "Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų" duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikų yra vartoję 37 proc. akademinio jaunimo. Tais pačiais metais atliktas tyrimas parodė, kad amžiaus grupėje nuo 15 iki 64 metų narkotikus bent kartą gyvenime yra vartoję 12,5 proc. šalies gyventojų. 

Praėjusiais metais į sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichotropines medžiagas pagalbos kreipėsi 6056 asmenys (tarp jų - 9 vaikai). 2009-aisiais besikreipusiųjų į medikus dėl šių problemų buvo beveik šimtu mažiau. 

Merginos vejasi vaikinus

Įvairios apklausos parodė, jog daugiau kaip 50 proc. jaunuolių narkotikus išbando iš smalsumo, kiek mažiau - norėdami pasijusti "laisvi ir laimingi". Tačiau liūdniausia, kad beveik 19 proc. jaunuolių narkotikų griebiasi norėdami sumažinti nuobodulį, atsirandantį dėl nieko neveikimo. Dar prieš gerą dešimtmetį merginų ir vaikinų, vartojančių narkotikus, santykis buvo 1 ir 10. Pastaraisiais metais jis pradėjo keistis merginų nenaudai. Anot Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (ONTS) 3-iojo poskyrio tyrėjo Liutauro Sinkevičiaus, dabar šis santykis atrodo taip - 2 ir 3, o kartais būna ir priešingai. Viena priežasčių, kodėl daugėja narkotikus vartojančių merginų - iškreiptas emancipacijos ir lygių teisių su vyrais suvokimas. 

Gintaro Krasnicko, vadovaujančio Alytaus apskrities VPK ONTS 3-iajam poskyriui, nuomone, kanapių išplitimą ir populiarumą lemia susiformavusi klaidinga nuostata, neva šis narkotikas nesukelia priklausomybės ir vos panorėjus galima jo atsisakyti. "Tai mitas. Realybė yra kitokia", - LŽ pabrėžė ilgametę patirtį turintis policijos pareigūnas. Anot G.Krasnicko, tegul tokie naivuoliai pasikalba su narkomanais, ne kartą bandžiusiais atsikratyti šios "nepriklausomybės", ir tada įsitikins, ar lengva, ar ne tai padaryti.  

Pareigūnų nuomone, jaunimas susikuria iliuziją, kad gali valdyti potraukį narkotikams, iš tikrųjų kvaišalai labai greitai pradeda valdyti juos. Vartojant kanapių preparatus, jų poveikis pasireiškia dvejopai. Žmogus gali jausti pakilią nuotaiką, linksmumą, nori juoktis be priežasties, atsipalaiduoja, išnyksta laiko pojūtis. Tačiau kanapių psichoaktyviosios medžiagos sukelia mąstymo skilimą, iškreipia suvokimą ir pojūčius, tad susilpnėja dėmesio koncentracija, sutrinka judesių koordinacija. Kitiems vartotojams kanapės gali sukelti agresijos protrūkių. Be to, net ir atsitiktinai paaugliui parūkius kanapių, kyla grėsmė jo psichiniam ir fiziniam vystymuisi.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad narkotikų poveikis net 10 metų išlieka smegenyse. Ir dėl šios priežasties žmogų psichozės priepuoliai su tragiškomis pasekmėmis gali ištikti nei jam pačiam, nei artimiesiems neįtariant, jog kalti prieš daugelį metų vartoti narkotikai.  

Socialinių sluoksnių nesirenka

Policijos pareigūnai jau seniai pastebėjo, kad beveik baigia išnykti riba tarp narkotikų platintojų ir vartotojų (išskyrus pačius aukščiausius socialinius sluoksnius). Prieš keliolika metų ant aukštesnio hierarchijos laiptelio stovintys platintojai naujo žmogaus į savo tinklą net nepriimdavo, jei šis pats vartodavo narkotikus. Dabar tai praeitis. Narkotikų versle svarbiausia pinigai. Gavai prekę - sumokėk. Visai nesvarbu, parduosi ją kitam ar pats suvartosi. Tiesa, tarp platintojų beveik nebūna merginų, nes kartais reikia ne tik parduoti prekę, bet ir skolą išsimušti, o dailiosios lyties atstovių kumščiai per gležni tokiai veiklai. 

Patikimiems vartotojams platintojai nevengia narkotikų duoti ir į skolą. Kai skolų prisikaupia tiek, kad nebepajėgiama atiduoti, platintojas pasiūlo užsidirbti pardavinėjant narkotikus. Jeigu vis tiek nepavyksta skolos grąžinti, reikalaujama atsiskaityti daiktais. Vertingų daiktų narkomanai dažniausiai prasimano vogdami. Už grotų sėdus žemiausio rango platintojams, jų gerove įkalinimo vietoje rūpinasi tik šeimos. Buvusiems "darbdaviams" tokia smulkmė nerūpi. Kitaip elgiamasi su didesnį autoritetą turinčiais platintojais. Jų "darbui" palengvinti, o iš tikrųjų siekiant kuo didesnio pelno, perkami automobiliai, degalai, o įkliuvus teisėsaugininkams jais ir toliau rūpinamasi, samdomi advokatai, pasistengiama, kad ir už grotų gyvenimas nebūtų skurdus ir nuobodus. 

Nė vienas socialinis sluoksnis neturi imuniteto narkotikams, tik galbūt skirtingos priežastys stumia į narkomanijos liūną. Turtingiems ar pasiturintiems asmenims tai veikiau pakvailiojimas, vargingai gyvenantiesiems - apgaulingos viltys pabėgti nuo realybės ir praturtėti. 

Trūksta bendravimo

Psichologai vienareikšmiškai tvirtina, kad narkomanijos problema būtų gerokai mažesnė, jei tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai būtų šiltesni. Anot Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Jolantos Dimšienės, jei tėvai daugiau dėmesio skirtų savo atžaloms ir bendravimui, vaikai turėtų mėgstamų užsiėmimų, apie narkomaniją nereikėtų tiek daug kalbėti. "Bėda klesti ne suaugusiųjų akiratyje, dažniausiai narkotikai vartojami su draugais, kai nemato tėvai", - teigė J.Dimšienė. Pasak psichologės, per 15 tarnybos gyvavimo metų pasitaikė tik vienas ar du atvejai, kai tėvai kreipėsi įtardami, jog vaikai vartoja narkotikus. Dažniau gimdytojai į specialistus kreipiasi pagalbos dėl vaikų elgesio problemų, o jau pokalbio metu paaiškėja, kad paauglys vartoja narkotikus. 

Policijos pareigūnų beveik nestebina, kad tėvai iš aplinkinių sužino apie savo vaikų bėdas. Narkomanai - itin išradingi melagiai, sugebantys įtikinti net didžiausius skeptikus. Jie moka sukurti šimtus logiškų paaiškinimų, kodėl grįžo į namus valanda vėliau, nei buvo žadėję, kur galėjo dingti dalis pinigų iš tėvų piniginės ir pan. Dažnai su namiškiais jie būna paslaugūs, geranoriški. Pasisiūlo ne tik išnešti šiukšles, bet ir sumokėti mokesčius. "Netyčia" pametus mokesčiams skirtus pinigus, tėvai tuo patiki. Patiki jie ir tada, kai sūnus ar dukra pasakoja, neva davė šimtus litų kyšio policininkams už greičio viršijimą ar kitokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tėvai net apsidžiaugia, kai studentas pasako, jog laisvu nuo mokslo metu susirado darbą ir jam nebereikia gimdytojų finansinės pagalbos. Rožinė uždanga nukreta namuose apsilankius policijos pareigūnams. Tada tėvai praregi ir atmintyje "perkratę" santykius su vaikais pamato, kad ženklų, pranašaujančių bėdą, anksčiau buvo ne vienas, tik jie juos nežinia kodėl ignoravo. 

Padėtų testavimas?

Bendrojo lavinimo mokyklose beveik nebūna viešumon iškilusių atvejų apie pamokose dalyvaujančius nuo narkotikų apsvaigusius mokinius. Mat ugdymo įstaiga - tikrai ne ta vieta, kur jaunimas gali jaustis nevaržomas. "Žolė" paprastai rūkoma per vakarėlius ar klubuose, kur nestebi budrūs mokytojų ir tėvų žvilgsniai. Siūlymas visuotinai testuoti moksleivius dėl narkotikų vartojimo mokymo įstaigose buvo įvertintas kaip žmogaus teisių pažeidimas ir pritarimo nesulaukė. Tačiau jo šalininkai įsitikinę, kad tai būtų gera prevencinė priemonė, žinoma, neviešinant moksleivių, kurių testas būtų teigiamas, pavardžių. Po pirmojo karto galbūt pakaktų pokalbio su psichologu. Teigiamiems testams kartojantis, jaunuoliams būtų galima pasiūlyti padirbėti narkomanų reabilitacijos centruose, kad jie iš arti pamatytų narkotikų vartojimo pasekmes. 

Ne viską reikia perimti

Mūsų krašte narkotikų vartojimas ir platinimas draudžiamas įstatymais, bet kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse "žolės" galima nusipirkti legaliai. Ne vienas muitininkas gali papasakoti kurioziškų nutikimų, įvykusių tikrinant iš Nyderlandų grįžtančių jaunuolių bagažą. Suradus paketėlį su, tarkime, 10 gramų "žolės", nustemba ir "žolės" savininkas, ir jį tikrinantis pareigūnas. Jaunuolis kuo ramiausiai ištiesia ir čekį tikindamas, kad prekė legali, vežasi ją sau, o ne parduoti, bei žada artimiausiame vakarėlyje su draugais suvartoti. Priminus Lietuvos įstatymus, jaunuolis ima postringauti, kad gyvename civilizuotoje šalyje, o įstatymai esą laukiniai. 

Tačiau politikų ir pareigūnų nuomonė šiuo klausimu kol kas sutampa - "žolės" legalizavimui negalima uždegti žalios šviesos. "Mūsų krašte vien alkoholio vartojimas kelia daug problemų. Kas vyktų legalizavus narkotikus?" - nenorėjo net prognozuoti policijos pareigūnai.     

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"