TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepamirštamasis "Lietuvos žinių" redaktorius

2006 12 18 0:00
Marijampolėje Kazio Griniaus memorialinio muziejaus ekspozicijoje - trečiojo Lietuvos prezidento gyvenimo ir veiklos atspindžiai.

Gruodžio 17 dieną sukako 140 metų nuo įžymaus varpininko, lietuvių tautinio atgimimo žadintojo, visuomenės ir valstybės veikėjo, žurnalisto, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus gimimo. 1909-1915 metais jis drauge su F. Bortkevičiene bei G.Petkevičaite-Bite, o nuo 1922 metų su P. Rusecku kelerius metus leido ir redagavo "Lietuvos žinias".

Redaguojamame laikraštyje Grinius skleidė pažangias demokratines idėjas. "Lietuvos žinios" savo skaitytojus ragino būti susipratusiais piliečiais, rūpintis valstiečių švietimu, steigti kooperatyvus, liaudies bankus ir t. t.

Kova su cenzūra

Spaudos laisvė, Griniaus nuomone, yra viena didžiausių demokratijos garantų. Ypač plačiai nuskambėjo Griniaus kalba dėl spaudos laisvės 1925 m. birželio 20 d. Seime svarstant spaudos įstatymo pakeitimo projektą. Pagal jį pirmuosius 8 spaudinio egzempliorius spaustuvė turėjo pristatyti apskrities viršininkui. Taip buvo siekiama operatyviau sulaikyti valdžiai nepatinkančius leidinius. Seimo opozicija šiuos pakeitimus kritikavo. Spaudos laisvę ginantį Grinių išvesti iš Seimo tribūnos net buvo kviečiama policija.

Po 1926 metų ginkluoto valstybės perversmo buvo karo padėtis, suvaržytos piliečių laisvės, spauda cenzūruojama. Nuo cenzūros kentėjo ir "Lietuvos žinios". 1936 m. laikraštis už tai, kad pašiepė Italijos diktatoriaus B. Musolinio sūnų, buvo pusei metų uždarytas ir paskirta 10 000 litų bauda.

Gydytojas ir politikas

Kilęs iš Marijampolės apskrities valstiečių šeimos Grinius sugebėjo 1893 metais baigti Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Grįžęs į Lietuvą jis ėmėsi gydytojo praktikos.

Be profesinio darbo, Grinius buvo vienas aktyviausių kovotojų su carine priespauda, "Varpo" ir kitų užsienyje leidžiamų lietuviškų laikraščių redaktoriumi bei leidėju. Už šią veiklą caro valdžios buvo persekiojamas, ne kartą suimtas, kalintas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Grinius su šeima gyveno Rusijoje, Šiaurės Kaukaze, kur taip pat dirbo gydytoju, dalyvavo karo pabėgėlių lietuvių veikloje. Kislovodske 1918 metais per Rusijos pilietinį karą žuvo Griniaus žmona Joana ir dukra Gražina.

1919-aisiais grįžęs į Tėvynę Grinius aktyviai įsijungė į politinį nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, buvo visų Lietuvos seimų narys. 1920-1922 metais jis - Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, šiuo metu Lietuva apsigina nuo išorės priešų, įgyja tarptautinį pripažinimą.

Tik iki perversmo

1926 metų Seimo rinkimus laimėjus kairiosioms politinėms jėgoms, Grinius buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Jam prezidentaujant Lietuvoje įsigali demokratija - panaikinami asmens laisvės suvaržymai. Tai nepatiko reakcingoms politinėms jėgoms, ir metų pabaigoje per karinį perversmą Grinius nušalinamas nuo valdžios. Gyvenimo saulėlydyje prisimindamas perversmą jis rašė: "Mes nesugebėjome 1926 metais apginti nors ir nevisapusiškos demokratijos labiausiai dėl to, kad gyventojai nebuvo spėta pamokyti, jog demokratija reikia ne tik naudotis, bet ją ir ginti ir neduoti nenuoramoms nuspirti į šalį, kaip sudėvėtą, neparankų daiktą"

Po perversmo iki išėjimo į pensiją, Grinius dirbo Kauno miesto savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vadovu, ypač daug dėmesio skyrė sanitarijos profilaktikai.

Priverstinė emigracija

1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, o 1941 metais hitlerinei Vokietijai, Grinius dalyvavo pogrindinėje veikloje. 1942-aisiais už pasirašytą ir išplatintą memorandumą prieš Lietuvos kolonizaciją vokiečiais ir žydų naikinimą Grinius okupacinės vokiečių valdžios buvo ištremtas iš Kauno.

1944 metais Lietuvą užimant Sovietų Sąjungai, Grinius, vengdamas represijų, kaip karo pabėgėlis pasitraukė į Vokietiją, o 1947 metų pradžioje atvyko į JAV. Apsigyvenęs Čikagoje aktyviai dalyvavo JAV lietuvių veikloje, nuolat keldamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėją. Mirė Čikagoje 1950-aisiais. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1994 metais Griniaus palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti gimtinėje.

Kudirkos keliu

Prezidentas Valdas Adamkus, atsimindamas trečiąjį Lietuvos prezidentą, yra pasakęs: "Kazys Grinius - žmogus, kuris tikrai davė be galo daug Lietuvos demokratijai. Aš galvoju, kad daktaras Kazys Grinius praaugo laikus, kuriuose tuo metu gyveno Lietuva. Praaugo savo demokratinėmis idėjomis, savo laisvo žmogaus mąstymu. Jis norėjo, kad Lietuva būtų demokratiška jau tais ankstyvaisiais 1926-aisiais. (...) Jau tuo metu jis stengėsi perduoti ir daktaro Vinco Kudirkos, jo bendraamžių, bendraminčių mintis ir tai įgyvendinti visoje Lietuvos visuomenėje. Savo plačiu, laisvu, nepriklausomo žmogaus mąstymu ir gyvenimu.

Deja, žiūrint iš istorinio taško, kaip minėjau, jis praaugo savo laikus ir tos laisvo, demokratiško žmogaus mintys neįsitvirtino lietuvių visuomenėje. Jo nušalinimas nuo valdžios liudijo apie tuometinį gyvenimą, bet jokiu būdu ne apie žmogaus paniekinimą, nepripažinimą".

Kazys Grinius - ištisa mūsų tautos, mūsų valstybės istorija. Jo gyvenimas ir veikla atspindi beveik visą herojišką ir tragišką mūsų tautos ir valstybės šimtmetį - nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. vidurio. Atspindi lietuviškos spaudos draudimo laikus ir kovas dėl jos, mūsų valstybės kūrimąsi, demokratijos įtvirtinimo sėkmes ir nesėkmes, karus, okupacijas, tremtis ir pasitraukimą iš tėvynės. Jam nebuvo lemta sulaukti nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo, į ją sugrįžo tik jo palaikai, jo idėjos. Sugrįžo priminti mums, kad "kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekada ne per anksti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"