TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepasiturintiems gyventojams internetui siūloma skirti 115 mln. litų

2012 01 16 14:15

Subsidijoms už plačiajuosčio interneto ryšį nepasiturintiems gyventojams Susisiekimo ministerija iki 2016-ųjų siūlo numatyti 114,8 mln. litų. Subsidijavimo viešinimui numatoma skirti 11,4 tūkst. litų, dar 4,42 mln. litų - savivaldybių administravimo išlaidoms.

Ministerija, kuri ruošiasi su Europos Komisija derinti schemą, kaip būtų teikiama valstybės pagalba, Vyriausybei teigia, jog iki šiol nėra aiškūs paramos šaltiniai ir siūlo numatyti paramą iš valstybės biudžeto, rašoma projekte, kurį pirmadienį svarsto Vyriausybė.

Susisiekimo ministerija teigia, jog dėl galimos valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos paramos pernai rudenį kreipėsi į Finansų ministeriją, tačiau ši dar neatsakė. Kitos - Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - anksčiau atsakė, jog jų pagal jų vykdomus Europos Sąjungos projektus paramos tokioms subsidijoms negali skirti.

Siūloma remti šeimas, kurių vieno asmens pajamos yra mažesnės nei 525 litai per mėnesį. Interneto tiekėjai savo ruožtu turėtų suteikti ne mažesnės nei 1 megabito per sekundės spartos paslaugas.

Subsidijomis būtų kompensuojama 50 proc. abonentinio mokesčio, bet ne daugiau nei 17,5 lito (su PVM) per mėnesį, taip pat 90 proc. plačiajuosčio interneto įrengimo išlaidų, tačiau ne daugiau nei 175,5 lito. Ministerija remiasi Ryšių reguliavimo tarnybos skaičiavimais, jog tokios buvo vidutinės paslaugų kainos 2010 metais.

Ministerija siūlo, kad gyventojai su interneto paslaugų tiekėjais pasirašytų dvejų metų trukmės sutartis, tačiau paramą gyventojai gautų tik pirmaisiais metais. Antraisiais metais visą abonentinį mokestį jau mokėtų patys gyventojai. Interneto tiekėjas antraisiais metais turėtų išlaikyti ne didesnį nei 35 litų abonentinį mokestį, nebent gyventojai pasirinktų kitokį planą.

Susisiekimo ministerija tokią tvarką siūlo patvirtinti iki 2016 metų, o viešinimui skirti 11,4 tūkst. litų, dar 4,42 mln. litų - administravimo išlaidoms savivaldybėms.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2010 metais buvo 1,374 mln. namų ūkių. Iš 576 tūkst. namų ūkių, kurie neturėjo plačiajuosčio ryšio, 358 tūkst. namų ūkių buvo nepasiturintys - 208 tūkst. jų buvo mieste, 150 tūkst. - kaime.

Vyriausybė dar pernai buvo pritarusi, jog kaimo gyventojams, kurie neturi lėšų naudotis plačiajuosčiu internetu, jis būtų įrengiamas už Europos Sąjungos lėšas ir vienerius metus kompensuojamas abonentinis mokestis. Tuomet teigta, jog Lietuva turi gerai išplėtotą plačiajuostį magistralinį tinklą, o pagal optinio tinklo plėtrą yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje, tačiau pagal plačiajuosčio ryšio naudojimą atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"