TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepatikrinti sovietiniai balionai - uždelsto veikimo bomba

2009 10 12 0:00
Pramoninėmis dujomis prekiaujančios įmonės stengiasi į rinką neišleisti nesaugių balionų.
LŽ archyvo nuotrauka

Gamyboje, statybose, medicinoje bei daugelyje kitų ūkio šakų naudojami pramoniniai dujų balionai turi atitikti Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus ir šalyje galiojančias taisykles.

Tačiau nemaža dalis tokių balionų eksploatuojami dar nuo sovietinių laikų ir gali būti pavojingi.

Prieš metus Elektrėnų gyventojai tik per plauką išvengė didelės nelaimės. Lietuvos elektrinės pašonėje, privačios įmonės deguonies pildymo patalpoje įvyko sprogimas. Žuvo žmogus, sugriautas pastatas, padaryta didelė materialinė žala. Nelaimės priežastys kol kas nenustatytos. Tokių atsitikimų galima išvengti, jeigu šalies balionų parkas būtų tinkamai prižiūrimas.

Pavojingiausi - nepatikrinti balionai

Pramoninių ir medicininių dujų balionus pildančios įmonės - tai nedidelis skaičius tiekėjų, kurie aprūpina dujomis visus vartotojus: nuo mažų dirbtuvių iki didelių kompanijų. Statybų karštligės laikotarpiu techninių dujų paklausa buvo itin didelė.

Techninėmis dujomis prekiaujančios AB "Achema" filialo "Gaschema" technikos direktoriaus Alvido Lileikio teigimu, didesnį pavojų kelia į apskaitą neįtraukti balionai, kurių, pagal įvairius skaičiavimus, Lietuvoje gali būti iki keliasdešimties tūkstančių. Techninių dujų balionai tikrinami balionų techninio patikrinimo centruose. Balionų techninio patikrinimo centras veikia AB "Achema" techninių dujų gamybos bare, čia atliekama dujų balionų apžiūra, dujų ir jų ventilių remontas bei keitimas, techniniai patikrinimai. Visi iš "Achemos" išvežami balionai yra techniškai patikrinti.

Dujomis prekiaujančios kompanijos ELME MESSER LIT vadovo Romo Kučinsko teigimu, tik baliono savininkas gali atsakyti už jo saugumą, o jų šeimininkai gali būti įmonės, prekiaujančios dujomis. "Mūsų klientai naudojasi saugiais įmonės balionais, tačiau yra apie 60 proc. klientų, kuriems pildome jiems nuosavybės teise priklausančius balionus. Būtent iš jų reiktų reikalauti didesnės atsakomybės", - sako R.Kučinskas.

Bendrovės UAB AGA marketingo ir pardavimo vadovo Dainiaus Jurevičiaus teigimu, esama kontrolės sistema nepakankama. Turėtų būti kontroliuojami ne tik balionų pildytojai, bet ir vartotojai, nesvarbu, ar jie naudojasi dujų kompanijų balionais, ar savais. Pastaruoju atveju tiktai jie turėtų būti visiškai atsakingi už baliono techninę būklę ir nesinaudoti netinkamais balionais. Jis tikina, kad Lietuva šią problemą turėtų spręsti labiau artėjant prie ES standartų, o ne taikant griežtesnius, negu privaloma, Europos praktikoje nebetaikomus papildomus reikalavimus dujų balionų pildytojams.

Ūkio ministro įsakymu atlikti balionų periodinius techninius patikrinimus ir ženklinti patikrintus, tinkamus naudoti balionus, Lietuvos Respublikoje pavesta viešajai įstaigai Technikos priežiūros tarnybai. Šios tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Kleinas taip pat pripažįsta, kad rinkoje esti nemažai nepatikrintų balionų. Jie gali būti užsilikę nuo sovietinių laikų arba atvežti iš artimo užsienio. A.Kleinas pastebėjo, kad pastaruoju metu su prašymu patikrinti balionus į tarnybą kreipiasi labai nedaug verslininkų. Tai, žinoma, kelia nerimą, nes parodo, kad įmonės bando sutaupyti darbų saugos sąskaita.

Užterštas balionas gali sprogti

Specialistai sako, kad nepatikrinti balionai pavojingi dėl kelių priežasčių. Europos pramoninių dujų asociacijos (EIGA) perspėjime visuomenei apie pavojų sakoma, kad esant pakankamam slėgiui ir degimo energijai balione esančiame gryname deguonyje gali degti beveik visos medžiagos. Dėl šios priežasties bet koks baliono užteršimas gali būti labai pavojingas, ypač jei į jį patenka angliavandenilių, kitų degių medžiagų, kurios gali sukelti sunkių pasekmių turintį sprogimą.

Pildant užterštą balioną jo viduje gali prasidėti degimo procesas, nes staiga padidėja dujų slėgis ir temperatūra. Todėl pavojingi incidentai dėl užteršimo įvyksta pildymo stotyse, kaip prieš metus nutiko Elektrėnuose. Tačiau būta incidentų ir klientų teritorijoje. Jeigu į balioną patenka vanduo, kuris pagreitina dujų balionų vidinę koroziją, gali susilpnėti balionų sienelės ir jis pildymo metu gali sprogti. Po naudojimo tinkamai neužsukus ventintilio balionai užteršiami ne tik vandeniu ar kitomis medžiagomis, į juos gali patekti tepalų ar alyvų.

Taip pat pavojingas gali būti balionų naudojimas ne pagal paskirtį - kai jie naudojami kaip buferiniai rezervuarai. Kartais tokių atvejų aptinkama dirbtuvėse, alyva tepamose oro kompresorių sistemose. Vidinis užteršimas gali susidaryti dėl atbulinio srauto, kai tuščias balionas prijungtas prie kito baliono su aukštesniu slėgiu arba tuščias balionas paliktas atidarytas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai techniniuose dujų balionuose gabenamas kontrabandinis alkoholis ar degalai.

Sudaryta darbo grupė

Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento Gaminių techninio reglamentavimo skyriaus vedėjas Vitalijus Skaržinskas sako, kad 2005 metais ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos Laikinosios besiūlių dujų balionų naudojimo taisyklės. Jos nustato Lietuvoje naudojamų plieninių bei nelegiruoto aliuminio ir aliuminio lydinio besiūlių balionų, skirtų suslėgtoms, suskystintoms arba ištirpintoms iki 300 barų leidžiamojo slėgio dujoms, tikrinimo, pakartotinio atitikties įvertinimo, pripildymo, laikymo ir naudojimo tvarką.

Pasak V.Skaržinsko, didžioji dalis šiuo metu šalyje naudojamų balionų, skirtų techninėms dujoms laikyti, buvo pagaminta SSRS pagal tuo metu galiojusius GOST reikalavimus. 1999 metais ES įsigaliojo Tarybos direktyva dėl gabenamų slėginių įrenginių, todėl Lietuvai įstojus į ES naujai tiekiami į rinką dujų balionai turėjo atitikti šios direktyvos projektavimo, gamybos, atitikties įvertinimo, periodinių techninių patikrinimų, ženklinimo reikalavimus.

Ūkio ministerijos atstovo teigimu, visi eksploatuojami balionai, kurie pateko į rinką Lietuvai įstojant į ES, gali būti eksploatuojami pagal kiekvienos šalies nustatytus reikalavimus. Šie reikalavimai nustatyti Laikinosiose besiūlių dujų balionų taisyklėse. Dujų balionų pildymo stotys ir balionų keitimo punktai privalo laikytis taisyklėse nustatytų reikalavimų, o vartotojui išduotas užpildytas dujų balionas privalo būti techniškai tvarkingas.

Pasak V.Skaržinsko, tam, kad užtikrintų saugumą, dujų balionų pildymo stotys ar balionų keitimo punktai privalo atlikti dujų baliono savininko identifikaciją, apžiūrėti baliono išorę, patikrinti įspaudinio ženklinimo vietą. Jei periodinio techninio patikrinimo terminas praėjęs, balionas turi būti perduodamas techniškai patikrinti.

Kalbinti "Gaschema" atstovai mano, kad reikalavimas identifikuoti savininkus sunkiai įgyvendinamas, o kadangi savininko klausimas neišspręstas, nėra aišku, kas turi prisiimti balionų tikrinimo išlaidas. Nesprendžiant šio klausimo, visos išlaidos dėl balionų techninio patikrinimo tenka balionus pildančioms įmonėms, jų sąžiningumui. AGA atstovo D.Jurevičiaus teigimu, balionų nuosavybės klausimas keliamas be pagrindo, nes esą visiškai aišku, kuriame etape kam jie priklauso. Su nuosavybe siejama ir atsakomybė.

Rugpjūčio pabaigoje AB "Achema" ir Techninių dujų pramonės asociacijos iniciatyva surengė pasitarimą, per kurį aptarti įmonių pateikti siūlymai dėl taisyklių pakeitimo, papildymo ir nuspręsta ūkio ministro įsakymu sudaryti iš valstybinių institucijų bei verslo atstovų darbo grupę. Darbo grupė, išnagrinėjusi visus parduodančių ir naudojančių dujas įmonių teikiamus pasiūlymus, priims sprendimą dėl taisyklių pakeitimo. Tačiau dujininkai skundžiasi, kad iki šiol darbo grupė nesurengė nė vieno posėdžio.

Darbo inspekcija rengs akciją

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Technikos ir normatyvų skyriaus vedėjo Petro Jakučio teigimu, nemaža dalis rinkoje esančių balionų, kurie priklauso dujas pildančioms įmonėms, atitinka ES techninius reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į vadinamuosius tarybinius GOST balionus. Jie dažniausiai turi laikinus savininkus ir pakeičiami pildymo įmonėse taip, kaip tuščia alaus tara. Laikinosios besiūlių dujų balionų naudojimo taisyklės neleidžia pildyti balionų, jeigu jie nėra techniškai patikrinti: nepatikrintas liekamasis slėgis ir naudojant dujų analizatorių neįsitikinta, ar balione nėra degiųjų medžiagų dujų ar garų, tarp jų angliavandenilių.

Tačiau kalbinti verslininkai sako, kad mūsų taisyklės pasenusios, jose daug neišspręstų klausimų ir, lyginant su kitomis ES šalimis, yra per griežtos. "Antra vertus, pasidomėjus ES šalių patirtimi matyti, kad nelaimingų atsitikimų jose praktiškai nebūna, o Lietuvoje tokių atvejų kaip Elektrėnuose, kai žuvo žmogus, pasitaiko, todėl ir taisyklės turi būti bent kol kas griežtesnės", - teigia valstybinės darbo inspekcijos atstovas. Dujininkai linkę manyti, kad tol, kol VDI žiūrės į balionus ir jų keliamą pavojingumą kaip į alaus tarą, Elektrėnų nelaimė gali kartotis.

Šiuo metu svarstoma, ką daryti su vadinamaisiais GOST balionais, kurie neturi aiškiai identifikuoto savininko. Buvo siūlyta juos iš viso išimti iš rinkos, tačiau jeigu tokius balionus eksploatuotume tvarkingai, jie gali tarnauti labai ilgai. Didelė jų bėda - nesaugus ventilis. Remontuodami meistrai kartais naudoja tepalus, kurie vėliau sureaguoja su balione esančiomis dujomis ir gali sukelti sprogimą. VDI nuomone, praktiškiau būtų tokius balionus ne išimti iš rinkos, bet pakeisti jų ventilius atitinkančiais ES standartus. "Tokiu būdu neliktų rizikos dujoms nutekėti ar "sugrįžti" į kitą balioną, jeigu jis sujungtas su degiųjų dujų balionu vykdant suvirinimo darbus, o čiaupus užsukti darbininkai pamirštų. Galbūt reikėtų balionams, kaip ir kiekvienai prekei, suteikti brūkšninius kodus, kad jie būtų įtraukti į informacines sistemas. Tada žinosime kiekvieno jų kelią ar laikinuosius šeimininkus, o atsitikus incidentui suvoksime, iš ko pareikalauti atsakomybės", - teigia valstybinės darbo inspekcijos atstovas.

Tačiau nelabai aišku, ant kieno pečių guls išlaidos, susijusios su ventilių keitimu. Verslininkai mano, kad tuo turėtų pasirūpinti savininkai, o tam, jų įsitikinimu, reikalingas ūkio ministro įsakymas.

VDI artimiausiu metu planuoja surengti akciją įmonėse, jos tikslas - ne bausti, bet pašalinti galimus pavojus, perspėti ir informuoti vartotojus, kad jie darbo vietose balionus naudotų saugiai. "Akcijos metu surinkta informacija bus apibendrinama, tikimės, šios priemonės padės ir verslininkams, ir valstybei rasti optimalų sprendimą. Mes negalime sau leisti, kad tokie incidentai kaip Elektrėnuose pasikartotų", - sako VDI Technikos ir normatyvų skyriaus vedėjas P.Jakutis.

Techninių dujų pramonės asociacijos prezidento Mindaugo Lužio teigimu, valdiškos institucijos šią problemą kol kas sprendžia labai neefektyviai. "Asociacija seniai siūlo Europoje žinomus būdus, kaip sutvarkyti balionų ūkį, tačiau reikalai iš vietos nejuda. Galbūt ne tie žmonės sprendžia, kurie turėtų tai daryti, - svarsto M.Lužys.


Projektas "Saugus žmogus"

Kasdien susiduriame su gyvybiškai svarbiu klausimu: ar jaučiamės saugūs. Psichologai sako, kad saugumas - subjektyvi būsena, priklausanti nuo individo vidinės savijautos, nuo to, kaip jis sąveikauja su aplinka, kaip priima informaciją. Tačiau nemaža dalimi saugumo pojūtį lemia aplinka.

Mūsų šalies piliečių saugumas yra didžiausia socialinė, ekonominė ir kultūrinė vertybė. Sveiką ir saugią visuomenę įsivaizduojame tokią, kurioje žmonės nejaučia diskomforto. Saugumo jausmą lemia šalies ekonominės-socialinės sistemos raidos stabilumas, visuomenės poreikius atitinkanti švietimo sistema, turiningas kultūrinis gyvenimas, piliečių teisėtų lūkesčių išsipildymas, užimtumo garantijos, pakankamų pajamų užtikrinimas, tinkama sveikatos priežiūra, kokybiška mityba, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybė.

Dienraštis "Lietuvos žinios", mėgindamas paskatinti saugios visuomenės kūrimo procesą, įgyvendina projektą "Saugus žmogus". Kartu su savo partneriais, socialinės atsakomybės principus deklaruojančiomis verslo įmonėmis bei valstybės institucijomis, dienraštis skirs daug dėmesio ekonominės, ekologinės ir socialinės visuomenės saugumo temoms, skatins sveikos gyvensenos įpročius, draugišką aplinkai verslą ir gyvenimo būdą. Planuojama pateikti patarimus, kaip rūpintis sveikata, grožiu, kaip gerinti darbo aplinkos kokybę, kaip tinkamai susitvarkyti savo buitį, keisti gyvenimo būdą ir ugdyti pozityvų mąstymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"