TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nepatogios informacijos valdžiai nereikia

2010 12 04 0:00
Švedijoje studijuojančiai ir trumpiau nei pusę dienos dirbančiai Ingai tėvų pagalbos nereikia.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Svetur studijuoti išvykę jaunuoliai geba išsilaikyti patys, o likę tėvynėje priversti prašyti tėvų pagalbos. Šis faktas tampa vienu svarbiausių jaunimo motyvu vykti į užsienį. Tačiau kiek Lietuvos piliečių aukštojo mokslo siekia užsienio universitetuose, mūsų valstybėje nežino niekas - tokie duomenys nekaupiami iki šiol.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidento Arūno Mark nuomone, tai būtų politiškai labai nepatogi informacija valstybei, iš kurios teka milžiniški emigrantų srautai. "Bet jeigu valdžia kada nors bus suinteresuota kurti strategiją, kaip tuos jaunuolius susigrąžinti atgal, prireiks išsamių duomenų", - perspėja A.Mark.

Numanoma, kad daugiausia Lietuvos piliečių aukštojo mokslo siekia Didžiosios Britanijos universitetuose. Pastaruoju metu šioje šalyje nuvilnijo ne viena jaunimo protesto banga dėl naujos mokslo reformos, kuriai įsigaliojus mokestis už studijas padidėtų maždaug triskart. Tačiau ten studijuojančių mūsų tėvynainių numatomos reformos nebaugina. Jie įsitikinę, kad nerimauti gali nebent būsimieji studentai, mokslus Anglijos universitetuose planuojantys rinktis ateityje.

"Žinau, jog čia planuojama net tris kartus padidinti maksimalų mokestį už mokslą. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad mokestis didės visuose universitetuose. Kalbama, kad aukštosios mokyklos pačios galės nuspręsti, kiek studentai turės mokėti", - optimistiškai kalbėjo Didžiojoje Britanijoje studijuojanti Lina. Mergina sakė tikinti, kad net ir padidinus mokestį už studijas, šioje šalyje bus geresnės sąlygos studijuoti nei dabar sukurtos mūsų krašte.

Išankstiniais Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimo duomenimis, vidutinės Lietuvos studentų gaunamos pajamos sudaro vos 377 litus, o išlaidos siekia vidutiniškai net 1 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau užsidirbti pragyvenimui studentas negalįs, tai praktiškai neįmanoma. Todėl, pasak A.Mark, reikia džiaugtis, kad svetur išvykę jaunuoliai suranda galimybę ir studijuoti, ir dirbti. Visų prognozių ribas šiais metais peržengusią jaunimo emigraciją jis vertina kategoriškai: "Tai perspėjimas, kad išvykstančių iš Lietuvos jaunuolių srautai ateityje tik didės."

Dairosi į užsienį

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto pirmakursei Gretai vieni studijų metai kainuoja 4,5 tūkst. litų. Sumokėjusi už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, taip pat priskaičiavusi išlaidas maistui ir laisvalaikiui mergina vidutiniškai išleidžia 1 tūkst. litų per mėnesį. Studentę šiuo metu išlaiko jos tėvai. "Jie gali tai sau leisti, tad visas jėgas atiduodu mokslams", - LŽ tvirtino Greta.

"Kai dirbi, mokslas gali tapti antraeiliu dalyku", - perspėjo ir VU Medicinos fakulteto penktakursis Edgaras. Būsimasis medikas džiaugėsi, kad jam bent už mokslą nereikia mokėti, nes į universitetą vaikinas įstojo anksčiau. "Dabar medicinos studijos kainuoja 10 tūkst. litų per metus. Vargu ar tėvai išgalėtų tiek sumokėti", - tikino jaunuolis. Studentui padeda artimieji, vieną sykį vaikinas ėmė banko paskolą gyvenimo išlaidoms. Edgaras LŽ pasakojo, kad svarsto galimybę kitąmet medicinos internatūros studijas tęsti svetur. "Užsienio šalyse sudarytos sąlygos mediciną studijuoti nemokamai, o dirbdamas ligoninėje ten gali užsidirbti tiek, kad save išlaikytum, o ne sėdėtum tėvams ant sprando", - LŽ sakė vaikinas.

Lietuvos bankų sąlygos klampios

Pasiteiravus apie Lietuvoje studijuojančiųjų stipendijas, daugelio studentų lūpose "pražysta" ironiška šypsena. "Stipendijos, jei ją gauni, užtenka maždaug savaitei, o kaip gyventi toliau?" - retoriškai klausė VU studentas Rokas. Vidutinė skatinamoji stipendija už gerą mokymąsi nesiekia nė 200 litų, o ją gauna mažiau nei pusė viso kurso studentų. Tad lėšų pragyventi jaunuoliai ieško kitur. Valstybinio studijų fondo duomenimis, šį rudenį net 5368 studentai su bankais sudarė valstybės remiamų paskolų sutartis, iš viso už 26,5 mln. litų. Pernai tokių paskolų imta mažiau - už 22,5 mln. litų. Vidutinė šį rudenį suteiktos paskolos suma siekia 4941 litą, o daugiausia paskolų studentai ėmė studijoms ir gyvenimo išlaidoms apmokėti.

Pasak LSAS prezidento A.Mark, vis dėlto studentų paskolos nėra tokios populiarios kaip užsienio šalyse. "Bankų palūkanos nefiksuotos, tad neaišku, kiek jos gali kilti. Studentai, paėmę paskolas Lietuvoje, nežino, kiek pinigų reikės grąžinti ateityje", - LŽ tvirtino A.Mark.

Užsienyje našta negula ant tėvų pečių

Audiovizualines studijas Londone prieš dvejus metus pasirinkusi Lina LŽ tikino, kad Lietuvoje nerado tokios mokslų programos, kuri atitiktų jos lūkesčius. Tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis, kodėl lietuvaitė išvyko studijuoti į užsienį. Mergina pasirinko studijas Didžiojoje Britanijoje, nes šioje šalyje lengva gauti paskolą susimokėti už studijas. Taip pat yra galimybė mokslus derinti su darbu. "Sudėtinga mano šeimos ir valstybės finansinė padėtis man nepaliko pasirinkimo", - tikino studentė.

Vienų metų studijos merginai kainuoja 3225 svarus (13 222 litus), o gyvenimui (bendrabučio nuomai, maistui ir laisvalaikiui) Lina išleidžia apie 600 svarų (2460 litų) per mėnesį. "Man nereikia pagalbos, pati išsilaikau, nors padavėja vienoje kavinėje dirbu apie 20-25 valandas per savaitę. Žinoma, laisvo laiko nedaug lieka. Dažnai tenka rinktis, ar eiti linksmintis, ar paprasčiausiai gerai išsimiegoti. Tačiau visuomet stengiuosi rasti laiko ir pramogoms, kurių Londone - gausybė", - LŽ pasakojo studentė.

Linos visai nebaugina ir paskola, paimta trejų metų studijoms apmokėti. "Grąžinimo sąlygos itin palankios - paskolos nereikės grąžinti, kol mano metinės pajamos neviršys 15 tūkst. svarų (61,5 tūkst. litų) per metus. Tad kai tiek uždirbsiu, manau, už mokslus tikrai galėsiu be vargo susimokėti", - LŽ kalbėjo studentė.

Pirmieji metai sunkiausi

Prestižinio Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto pirmakursis Justas studijuoja matematiką. Mokslas vaikinui kainuoja panašiai kaip ir kitiems Anglijos aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams. Jis taip pat paėmė paskolą sumokėti už mokslus. Dėl mažų Lietuvoje likusių tėvų pajamų Justas gauna 3,2 tūkst. svarų (13,1 tūkst. litų) per metus socialinę stipendiją, o bendrabučio nuoma jam visai nekainuoja. Maistui vaikinas išleidžia vidutiniškai 140 svarų (570 litų) per mėnesį.

LŽ kalbinti Didžiosios Britanijos universitetuose studijuojantys lietuviai tikino, kad sunkiausia - pirmaisiais studijų metais, kol nesusiranda darbo. "Nuo kito pusmečio tikrai pradėsiu dirbti, nes jau dabar radau nemažai darbo skelbimų ir pasiūlymų", - LŽ sakė pirmakursė Agnė.

Vilioja nemokamas mokslas

Nemažai Lietuvos jaunuolių studijuoti vyksta į tas valstybes, kuriose aukštasis mokslas nemokamas. Pirmakursė Vestina sakė ekonomikos studijas Glazgo (Škotija) universitete pasirinkusi būtent dėl nemokamo mokslo. Austrijos sostinės Vienos universitete kultūros socialinę antropologiją studijuojančiai Dorai mokslas taip pat nieko nekainuoja.

Austrijoje studijuojanti Dora sakė išleidžianti vidutiniškai 500 eurų (1725 litus) per mėnesį. Laisvalaikiu kavinėje ji dirba padavėja, tad išsilaiko pati, be artimųjų pagalbos. "Žinoma, dėl darbo kartais nukenčia studijos", - LŽ prisipažino Dora. Mergina neslėpė, kad užsienio universitetuose studijuojantiems lietuviams nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Sunku, kol susirandi darbą, kurį būtų galima derinti su studijomis. Austrijoje kitų šalių piliečiams neteikiama jokia valstybės parama. "Tačiau vis tiek geriau studijuoti čia nei Lietuvoje, kur studijų kainos didžiulės, o darbo susirasti studentui neįmanoma", - įsitikinusi lietuvaitė.

Derina darbą ir paskaitas

Puikia studijų kokybe ir nemokamu mokslu lietuvius vilioja ir Skandinavijos universitetai. Šiais metais VU ekonomiką baigusi Inga magistrantūros studijas nutarė tęsti Stokholmo universitete. "Kitose šalyse magistrantūros studijos itin brangios, todėl pasirinkau nemokamas studijas Švedijoje", - LŽ tvirtino studentė.

Merginai Švedijoje pragyvenimui per mėnesį reikia apie 8 tūkst. kronų (3 tūkst. litų). Daugiausia lėšų suryja buto nuoma - apie 1,2 tūkst. litų. "Susirasti butą čia nepaprastai sunku", - tikino Inga. Studentų bendrabutį mergina nuomojasi iš "antrų rankų", o nuompinigius moka švedui, kuris bendrabutį yra išsinuomojęs savo vardu ir taip papildomai užsidirba. Buto skelbimą mergina susirado socialiniame tinkle "Facebook", kai dar buvo Lietuvoje.

Maisto produktų kainos, pasak studentės, panašios kaip ir Lietuvoje, vis dėlto Stokholmas - vienas brangiausių Europos miestų. Pavyzdžiui, viešojo transporto mėnesio bilietas studentui kainuoja apie 450 kronų (170 litų). "Atvykau vasarą ir iškart pradėjau dirbti, tad išsilaikau pati, - pasakojo mergina, po paskaitų dirbanti vaikų aukle.-Neįsivaizduoju, koks turėtų būti darbas Lietuvoje, kad dirbdamas mažiau nei puse etato studentas galėtų savarankiškai, be tėvų pagalbos, išgyventi." Švedijos darbdaviai, pasak studentės, mielai priima jaunus žmones, kurie net švedų kalbos gerai nemoka. "Ir tikrai nė vienas nesirauko, kaip Lietuvoje, kai pasakai, kad šiandien būtinai turi eiti į paskaitas", - šypsojosi Švedijoje studijuojanti Inga.

Valstybei nepatogi tiesa

LSAS prezidentas A.Mark pripažįsta, kad išties Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokantys jaunuoliai neturi lėšų susimokėti už studijas ir elementarias gyvenimo sąlygas. "Vieninteliu išsigelbėjimu studentams tampa tėvų parama. Todėl neverta stebėtis masine jaunimo emigracija", - LŽ tvirtino jis.

Niekas nežino tikslaus skaičiaus, kiek lietuvių pastaraisiais metais siekia aukštojo išsilavinimo užsienio universitetuose. Pasak A.Mark, Švietimo ir mokslo ministerija tik šiemet pradėjo kalbėti apie duomenų rinkimą iš užsienio aukštųjų mokyklų. "Galima tik pasvarstyti, kodėl tų duomenų niekas iki šiol nerenka. Matyt, jie būtų politiškai labai nepatogūs valstybei, kurią masiškai palieka jaunimas", - tikino LSAS prezidentas A.Mark. Pasak jo, valdžiai reikėtų susimąstyti, kaip tuos žmones išlaikyti. "Neinvestuodami į jaunus žmones, kad jie patys galėtų dirbti ir kurtų naujas darbo vietas, ateityje turėsime bėdų", - nuogąstavo A.Mark.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"